Etnokultūrinis ugdymas ikimokykliniame amžiuje: svarba ir metodinės gairės

Nuo pedagogų požiūrio, sudarytų ugdymosi sąlygų priklausys ar etnokultūrinis ugdymas bus tikslingas ir sėkmingai formuojamas per vaiko ugdymui(si) reikalingų socialinių bei kultūrinių kompetencijų plėtojimą, tautinio tapatumo jausmo žadinimą įvairiuose žmogaus gyvenimo srityse: dvasinį ir materialinį tautos kultūros paveldą - pasaulėjautą, paprotinį elgesį ir tradicinį etiketą, bendruomenės ir tautos tradicijas, įvairias šventes ir papročius, tradicinius amatus ir ūkinę veiklą, tautinį kostiumą, kulinarinį paveldą, tarmes, muzikinį, choreografinį ir žaidybinį folklorą. Vaikų įgytos etnokultūrinės žinios bei patirtis palaipsniui subrandina artimą, nuoširdų santykį su savo kraštu, jo praeitimi ir dabartimi.

Art, developed by nation, is intimate to the pre-school age children by its style, colours, sound, movement, rhythm and decorativeness. Iš kartos į kartą perduodama patirtis ir specialūs įgūdžiai, atkuriamos istoriškai susiformavusios tradicijos palaiko tautos gyvybingumą, parodo šalies tautinį veidą. Tradicinis, savo regiono senųjų maisto produktų, patiekalų žinojimas, vartojimas - tai dar viena proga patirti ne tik gastronominį malonumą, bet ir pakankamai patikimas būdas sužadinti pagarbos savai tradicinei kultūrai pojūčius.

Etnokultūrinio ugdymo organizavimas ikimokyklinėje įstaigoje

Praktikumas „Kalendorinės šventės - etnokultūrinio ugdymo pamatas ikimokykliniame amžiuje“ padės ikimokyklinio amžiaus pedagogui įgyti žinių kaip galima inovatyviau organizuoti kalendorines tautos šventes, puoselėti bendrystės jausmą tarp ugdymo įstaigos ir šeimos, ieškoti žaismingų ir patrauklių ugdymo būdų visapusiškam vaiko ugdymui. Užgavėnių atributikos gaminimas, šventės turinį atitinkančių žaidimų, dainų, šokių, ratelių mokymasis padeda giliau suvokti šventės esmę.

Švietimo strategai skatina plėtoti praktinius pedagoginių darbuotojų skaitmeninio raštingumo gebėjimus, kurie leistų efektyviai reaguoti į įvairialypius vaikų ugdymosi poreikius, panaudojant sparčią technikos pažangą. Skaitmenizuotos užduotys leidžia vaikui geriau įsiminti, suprasti pateikiamą medžiagą, skatina kūrybiškumą, pasitikėjimą savimi, lavina smulkiąją motoriką, suteikia vaikams tobulėjimo džiaugsmo. Virtualaus bendravimo įgūdžius elektroninėse mokymuisi tinkamose aplinkose vaikai įgyja, kai, mokytojo padedami ir prižiūrimi, tikslingai bendrauja tarpusavyje, su kitų mokyklų vaikais, kūrėjais.

Šeimos ir ugdymo įstaigos bendradarbiavimas

Palankiausia atmosfera vaikui lavėti, kai šeima ir mokykla veikia apgalvotai, įsijautusios ir šiuo principo vieningai, t. y. vienodai, supranta vaiko auklėjimo tikslus, uždavinius, būdus, jo individualias ypatybes. Vaikui tokioje atmosferoje lengviau gyventi, jo asmenybė formuojasi kur kas sėkmingiau. Etnokultūrinis ugdymas veiksmingas tik tuomet, kada mokyklos ir šeimos patirtis sutampa.

Pagrindinės bendradarbiavimo formos:

• Bendri tėvų susirinkimai, popietės, klausimų-atsakymų vakarai.
• Elektroninis susirašinėjimas, informaciniai stendai.
• Bendros išvykos, amatų dienos, mugės.
• Tėvų įtraukimas į kalendorinių švenčių organizavimą.

Svarbu, kad tėvai ir mokytojai dirbtų siekdami bendro tikslo, o ne spręstų tik savo grupės interesus. Matydami, kad tėvai aktyviai dalyvauja mokyklos etnokultūrinėje veikloje ir bendradarbiauja su mokytoju, vaikai pasijunta svarbesni. Geri mokyklos ir namų santykiai palankiai veikia visus vaikus.

Metodinės rekomendacijos ir kompetencijų ugdymas

Dalyvis, baigęs kvalifikacijos tobulinimo programą, patobulins ugdymo proceso modeliavimo ir realizavimo, ugdymo(si) aplinkos planavimo, įgyvendinimo ir tobulinimo kompetencijas. Ugdymo proceso modeliavimo ir realizavimo kompetencija apima gebėjimą savarankiškai kurti mokymo ir mokymosi situacijas, atsižvelgiant į dalyko programos logiką bei mokinių jau turimus gebėjimus. Ugdymo aplinkos planavimo kompetencija apibrėžia pedagogo gebėjimą savarankiškai apgalvoti, kurti ir palaikyti palankią, bendradarbiavimu grįstą ugdymosi aplinką.

Apibendrinant, svarbiausia sukurti malonią emocinę aplinką, teigiamą pedagogo požiūrį ir meilę etninei kultūrai. Perspėjama vengti ugdymo aplinkos pavertimo etnografinių daiktų „muziejais“, kai kaupiami ugdymui nepanaudojami rakandai. Vietoj to, būtina akcentuoti etninės kultūros gyvybingumą ir aktualumą dabarčiai, pastebėti šiuolaikinius etnokultūrinius reiškinius bei jų sąsajas su senaisiais papročiais.

tags: #etnokulturinis #ugdymas #ikimokykliniame #amziuje #moksline #literatura

• Espumisan nauda mažinant kūdikių pilvo pūtimą
• Mokymasis ir pramogos su animacija
• sužinokite daugiau apie Mindaugą Povilaitį
• Nauda ir žala putpelių kiaušiniams
• Atraskite tautinio meno puoselėjimą Lietuvos regionuose