Vaikų emocijų sutrikimai - tai grupė sutrikimų, pasireiškiančių ryškiomis emocinėmis (dažnai ir elgesio) reakcijomis, ryškiai besiskiriančiomis nuo įprastų amžiaus, kultūros ir etinių normų.

Šie sunkumai yra nuolatiniai ir žymūs, neatitinka raidos etapui būdingo elgesio ir trikdo asmens mokymosi veiklą, gebėjimus užmegzti ir palaikyti patenkinamus tarpusavio santykius su bendraamžiais bei suaugusiaisiais. Šiems sutrikimams būdinga, kad jie dažniausiai nepasiduoda intervencijoms, taikomoms bendrojo ugdymo aplinkoje, todėl reikalingas specialusis pedagoginis požiūris.
Psichikos sveikatos sutrikimai dažnai pasireiškia ankstyvame amžiuje. Maždaug pusė psichikos sveikatos sutrikimų pasireiškia iki 14-ųjų gyvenimo metų. Negydomi vaikų psichikos sutrikimai ir paauglių psichikos problemos gali turėti ilgalaikių pasekmių - vyresniame amžiuje gali kilti emociniai, elgesio sunkumai ar pasireikšti dar sunkesni psichikos sveikatos sutrikimai.

Priešmokykliniame amžiuje neretai pasitaiko brandumo mokyklai problemos, elgesio ir emocijų, aktyvumo ir dėmesio sutrikimai. Ankstyvas sunkumų atpažinimas ir pagalba yra itin svarbūs siekiant užtikrinti vaiko gerovę ir sėkmingą raidą.
Siekiant efektyviai ugdyti mokinius, turinčius elgesio ar (ir) emocijų sutrikimų, reikalingos specializuotos priemonės ir kvalifikuotų specialistų pagalba. Lietuvos įtraukties švietime centro Elgesio ar (ir) emocijų sutrikimų grupės specialistai parengė rekomenduojamų specialiųjų ugdymo priemonių sąrašą, kuriuo pedagogai ir švietimo pagalbos specialistai gali remtis ir naudoti ugdant šiuos mokinius.
Šio pedagogams ir švietimo pagalbos specialistams, dirbantiems su mokiniais, turinčiais elgesio ar (ir) emocijų sutrikimų, skirto leidinio tikslas - gerinti mokinių emocinę gerovę, elgesio valdymą ir integraciją į ugdymo procesą.
Vykdant mokslinius tyrimus siekiama geriau suprasti mokytojų, dirbančių su emocijų ir elgesio problemų turinčiais mokiniais, patirtis ir veiklos specifiką. Straipsnyje pristatomas tyrimas, kuriuo siekta apibrėžti mokytojų vykdomų veiklų ir konstruojamų sąveikų su emocijų ir elgesio problemų turinčiu mokiniu tipologiją.
Tyrime dalyvavo 76 pedagogai, ugdantys emocijų ir elgesio sunkumų patiriančius mokinius bendrojo lavinimo mokykloje. Tiriamojo interviu pagrindu tapo 36 emocijų ir elgesio sunkumų patiriančių mokinių atvejai, kuriuos rekomendavo pasirinktos mokyklos. Duomenų rinkimui taikytas pusiau struktūruotas interviu, taikant giluminio interviu elementus. Atlikta kokybinė ir kiekybinė gautų duomenų analizė.
Klasterinės analizės metodu pagal požymius, turinčius esminę reikšmę realiam ugdymui, buvo išskirti mokytojų veiklos tipai. Sudarytas 7 klasterių interpretuotinas modelis.

Nustatyta, kad mokytojų veiklos, ugdant emocijų ir elgesio problemų turinčius mokinius, konstruojamos sąveikos su mokiniu ir jo šeima yra gana kontrastingos: nuo įgalinančios, sąveiką ir pozityvų elgesį konstruojančios iki koreguojančios, orientuotos į žinių perteikimą, formalios ir socialinę atskirtį konstruojančios.
Tyrimas atskleidė skirtingus mokytojų požiūrius ir veiklos modelius, kurie gali daryti įvairų poveikį mokinių ugdymuisi ir gerovei:
Mokinių atvejų analizė pagal mokytojų veiklos tipologiją atskleidė, kad emocijų ir elgesio problemų turintis mokinys ugdymosi procese susiduria su skirtingomis ir mažai derančiomis tarpusavyje įvairių mokytojų veiklomis. Galima teigti, kad mokytojų kolegialios veiklos stoka ne tik kad nepadeda mokiniui įveikti emocijų ar elgesio sunkumų, bet inicijuoja komunikacinę distanciją ar net konfliktinius santykius.

Lentelė: Mokytojų veiklos tipų charakteristikos ir jų poveikis
| Veiklos tipas | Aprašymas | Poveikis mokiniui |
|---|---|---|
| Įgalinantis ir pozityvus | Konstruoja sąveiką ir pozityvų elgesį, orientuotas į mokinio įgalinimą. | Skatina teigiamą elgesį, gerina santykius, didina įsitraukimą. |
| Koreguojantis ir formalus | Orientuotas į žinių perteikimą, taisyklių laikymąsi, korekciją. | Gali kurti komunikacinę distanciją, neskatina asmeninio augimo, didina socialinę atskirtį. |
Sėkmingam emocijų ir elgesio sutrikimų turinčių vaikų ugdymui yra būtinas partnerystės principas. Tuo tarpu partnerystės ryšiais su kolegomis, mokiniu ir jo šeima grįsta mokytojo veikla ne tik inicijuotų kiekvieno ugdymosi proceso dalyvio pokyčius asmeninėje veikloje, bet ir visos mokyklos institucinius pokyčius. Toks holistinis požiūris padeda sukurti palaikančią ir įtraukią ugdymo aplinką.

Pedagogų kompetencijų ugdymas yra esminis siekiant efektyviai dirbti su emocijų ir elgesio sutrikimų turinčiais mokiniais. Pavyzdžiui, šis mokymas yra ilgalaikės programos „Pradinio ugdymo mokytojų akademija: įtraukusis ugdymas, inovatyvūs ugdymo metodai, psichologija“ (40 val. ) dalis. Ilgalaikės programos rengimą ir renginius organizuoja ir kvalifikacijos programą ruošia VšĮ Gyvenimo Universitetas LT (akreditacijos pažymos Nr. IVP-38). Visi dalyviai gauna pažymėjimus.
Jei įtariate, jog jūsų vaikas susiduria su sunkumais, galite drąsiai kreiptis į specialistus, kurie padės rasti tinkamiausius sprendimus ir suteiks reikiamą pagalbą.