Emocijų ir elgesio sutrikimai vaikams, augantiems globos namuose

Vaikystė yra kritinis laikotarpis, kai formuojasi pagrindinės asmenybės savybės, lemiančios psichologinį stabilumą ir gebėjimą siekti tikslų. Vaikams, augantiems globos namuose, itin svarbu patenkinti ne tik fiziologinius poreikius, bet ir meilės, pagarbos, priklausomybės bei savirealizacijos poreikius. Šiame straipsnyje nagrinėjamos psichosocialinės ir mokymosi problemos, su kuriomis susiduria vaikai, gyvenantys globos namuose, priežastys, lemiančios vaikų patekimą į globos įstaigas, ir socialinio darbuotojo vaidmuo sprendžiant šias problemas.

Vaikų patekimo į globos namus priežastys

Kiekvienais metais į vaikų globos namus patenka vis daugiau vaikų, paimtų iš savo biologinių šeimų. Statistikos departamento duomenimis, globos namuose gyveno daugiau nei trys tūkstančiai vaikų, tačiau tik nedidelė dalis iš jų buvo našlaičiai, neturintys tėvų. Dažniausiai vaikai patenka į globos namus dėl šių priežasčių:

• Skurdas
• Tėvų prievarta
• Tėvų alkoholio vartojimas
• Netinkamas tėvų elgesys su vaikais ir nesirūpinimas jais

Vaikai, patekę į globos namus, dažnai stokoja elementarių socialinių įgūdžių, mokymosi motyvacijos ir noro įsitraukti į įvairias veiklas. Jie gali pasižymėti sudėtingu elgesiu, kurį lemia patirtis biologinėje šeimoje. Tai gali būti:

• Agresija
• Delinkventiškas elgesys
• Uždarumas
• Nerimas ar depresija
• Dėmesio sutrikimai
• Socialinės adaptacijos sunkumai
• Žema savivertė, įgyta neigiama patirtis, nepasitikėjimas suaugusiais žmonėmis

Vaikų globos namų auklėtiniai dažnai turi daugiau kognityvinio vystymosi sunkumų, patiria emocinių sunkumų, jaučiasi psichologiškai nesaugūs, blogai socialiai adaptuoti, sulėtėjęs jų lytinės identifikacijos procesas.

Vienas dažniausiai stresą vaikui sukeliančių veiksnių yra tėvų praradimas arba atskyrimas nuo jų. Ypač tai pasakytina apie vaikus, kurie ne įvaikinami, o apgyvendinami globos namuose. Tokia padėtis susiklosto tada, kai biologiniai tėvai miršta arba su vaikais blogai elgiasi ir jais nesirūpina.

Elgesio ir emocijų sutrikimai

Elgesio ir emocijų sutrikimai yra grupė sutrikimų, kurie pasireiškia elgesio ir (arba) emocinėmis reakcijomis, kurios stipriai skiriasi nuo įprastų amžiaus ir kultūros normų, nėra laikina reakcija į stresą keliančias situacijas bei pasireiškia nuolat bent dviejose skirtingose gyvenimo srityse. Šią sutrikimų grupę sudaro tarpusavyje skirtingos smulkesnės sutrikimų grupės: elgesio sutrikimai; emocijų sutrikimai; aktyvumo ir (ar) dėmesio sutrikimai. Nepaisant to, kad visi šie sutrikimai tarpusavyje skiriasi, tačiau visi stipriai veikia vaiko prisitaikymą kasdienybėje.

Vaikų elgesio sutrikimai

Jau iš pavadinimo galima suprasti, kad elgesio sutrikimų atveju daugiausiai iššūkių kyla būtent dėl vaiko elgesio - pasireiškia pasikartojantis ir nuolatinis agresyvus, provokuojantis, įžūlus elgesys. Tam, kad būtų nustatyti šie sutrikimai, simptomai turi trukti ilgiau nei 6 mėnesius bei jie turi skirtis nuo vaiko amžiui būdingų elgesio ypatumų.

Išskiriami du pagrindiniai elgesio sutrikimai: prieštaraujančio neklusnumo sutrikimas ir elgesio sutrikimas (asocialus elgesys). Prieštaraujančio neklusnumo sutrikimas pasireiškia nepaklusnumu, pastoviais konfliktais su autoritetu, ginčais su suaugusiais, dažnais atsisakymais vykdyti suaugusiųjų reikalavimus, taisyklių pažeidimais, kitų kaltinimu. Prieštaraujantis elgesys paprastai pasireiškia ir yra laikomas normaliu apie 3-4 vaiko gyvenimo metus, tačiau, jei toks elgesys išlieka ar net padažnėja vaikui augant, šis elgesys jau laikomas problema ir gali būti naudingas įvertinimas dėl galimo prieštaraujančio neklusnumo sutrikimo.

Elgesio sutrikimas (asocialus elgesys) pasireiškia nuolatiniu kitų teises ir amžių atitinkančias visuomenės nustatytas elgesio normas pažeidžiančiu elgesiu. Jam būdingas agresyvus elgesys (muštynių iniciavimas, žiaurus elgesys tiek su žmonėmis, tiek su gyvūnais, tyčinis skausmo kėlimas, žeminimas, kankinimas), kitų nuosavybės gadinimas, melavimas, vagystės, taisyklių pažeidimai, bėgimas iš namų.

Fizinis smurtas prieš vaikus. Vaikai, kurie buvo skriaudžiami tėvų, patys dažniau yra agresyvūs. Agresyvaus elgesio modeliavimas. Vaikai gali imituoti agresyvų elgesį, kurį jie mato aplinkoje. Tėvų auklėjimo nenuoseklumas: nepakankama priežiūra, nuoseklios disciplinos stoka. Vaikai tarsi nepatiria neigiamų pasekmių dėl netinkamo elgesio, taigi jis pastiprinamas. Suvokimo klaidos - priežastingi stimulai interpretuojami kaip agresyvūs. Elgdamiesi agresyviai vaikai vis daugiau agresijos susilaukia iš aplinkos ir taip tarsi patvirtina savo nuostatą, kad kiti žmonės yra agresyvūs. Didėja ir agresija, ir atstūmimas. Sutrikusi moralinė normų raida. Vaikai dažnai nesuvokia, jog jų elgesys yra žalingas, netinkamą elgesį suvokia kaip patrauklų ir naudingą geram vaizdeliui. Draugų įtaka - bendravimas su netinkamo elgesio draugais didina paties vaiko netinkamo elgesio tikimybę. Bendraamžių atstūmimas dažnai sukelia agresiją.

Vaikų emociniai sutrikimai

Emociniai sutrikimai paprastai skiriasi nuo elgesio sutrikimų, nes dažniausiai vaikai, patiriantys emocinius sunkumus, kenčia viduje, todėl juos sunkiau pastebėti. Dažniausi emocinių sutrikimų požymiai yra nerimas, nuolatinė liūdna nuotaika, irzlumas, jautrumas, vienišumas, įprastos veiklos vengimas, susidomėjimo praradimas, įtampa, nuovargis.

Emociniai sutrikimai yra skirstomi į dvi grupes - nerimo ir nuotaikos sutrikimus. Nerimo sutrikimai susiję su streso/baimės sistemos disfunkcija, pasireiškia stipriu nerimu, kuris trunka ilgą laiką, gali kilti be aiškios priežasties, gali tapti nekontroliuojamu ir stipriai trukdyti kasdienei veiklai. Nerimo sutrikimams priskiriami generalizuoto nerimo sutrikimas, obsesinis kompulsinis sutrikimas, panikos sutrikimas, specifinės fobijos, atsiskyrimo nerimo sutrikimas, selektyvus mutizmas, socialinė fobija, potrauminio streso sindromas.

Nuotaikos sutrikimams būdingas pasitenkinimo jausmo praradimas, žema savivertė, užsisklendimas, dėmesio koncentracijos pablogėjimas. Dažniausiai pasitaikantis nuotaikos sutrikimas - depresija.

Aktyvumo ir (ar) dėmesio sutrikimai

Aktyvumo ir (ar) dėmesio sutrikimas - trečia grupė sutrikimų, sudarančių elgesio ir emocijų sutrikimus. Jam būdingas padidėjęs aktyvumas, impulsyvumas ir dėmesio trūkumas. Vaikams, kuriems būdingas aktyvumo ir (ar) dėmesio sutrikimas būdingas sunkumas sulaukti savo eilės, atidėti kažką malonaus, nuolatinis judėjimas, bėgiojimas, triukšmavimas, silpna dėmesio koncentracija, sunkumas užbaigti pradėtą darbą. Tam, kad būtų nustatytas šis sutrikimas, jo požymiai turi pasireikšti bent dviejose skirtingose aplinkose (pavyzdžiui, ir namie, ir mokykloje), dažniausiai išryškėja ikimokykliniame amžiuje.

Priklausomai nuo pasireiškiančių požymių, šis sutrikimas skirstomas į dėmesio (būdinga silpna dėmesio koncentracija), aktyvumo (būdingas sunkumas sulaukti savo eilės, nuolatinis judėjimas) bei aktyvumo ir dėmesio sutrikimus (būdinga tiek silpna dėmesio koncentracija, tiek stipriai išreikštas aktyvumas).

Prieraišumo svarba ir jo sutrikimai

Pastaruoju metu ypač dažnai kalbama apie vaikų prieraišumą, kurį vaikas įgyja pirmaisiais gyvenimo metais, bendraudamas su juo besirūpinančiu asmeniu (mama ar tėčiu, kartais - globėju, aukle, seneliais ir pan.). Jeigu suaugęs žmogus geba atliepti vaiko poreikius, nuraminti verkiantį, patenkinti jo alkio, saugumo ir kitus poreikius, vaikas įgyja pasaulio, kaip saugaus, vaizdą. Šį įgytą pasaulio modelį jis ir toliau „nešasi” per gyvenimą, tikėdamas, kad aplinkiniai žmonės galės jam padėti, jis pasitiki pasauliu, yra linkęs jį tyrinėti.

Vaikams, augantiems globos namuose, dažnai trūksta nuolatinio ir patikimo ryšio su rūpestingu suaugusiuoju, todėl gali išsivystyti nesaugus prieraišumas. Nenuoseklus ir nenuspėjamas tėvavimas (kitais žodžiais tariant - nepriežiūra) tėvams būnant apsvaigus gali lemti nesaugus ar dezorganizuoto prieraišumo vystymąsi. Tokie vaikai atrodo nerimastingesni, yra linkę demonstruoti daugiau vengiančio elgesio, pasaulį supranta kaip grėsmingą vietą, kurioje sunku pasitikėti aplinkiniais. Tai gali turėti ilgalaikių pasekmių vaiko emocinei ir socialinei raidai.

Socialinio darbuotojo vaidmuo sprendžiant psichosocialines problemas

Vaikų globos namuose svarbų vaidmenį atlieka socialinis darbuotojas, kuris dirba su nepilnamečiais, netekusiais tėvų ar tėvų globos dėl įvairių priežasčių. Socialiniam darbuotojui svarbu:

• Mylėti vaikus ir mokėti su jais bendrauti
• Gerai išmanyti vaiko amžiaus tarpsnių psichologiją
• Žinoti traumą patyrusio vaiko elgesio ypatumus
• Turėti įgūdžių kalbėtis su vaiku jautriomis temomis
• Mokėti valdyti savo emocijas
• Turėti gerus stebėjimo įgūdžius

Socialinis darbuotojas atlieka daugybę funkcijų, kurias įprastai šeimoje atlieka tėvai. Pagrindinis socialinio darbuotojo, dirbančio su vaikais globos namuose, uždavinys - pasiekti atvirumu ir pasitikėjimu grįstą tarpusavio bendravimą. Tik esant tokiai aplinkai galima aptarti su vaiku jo problemas ir padėti jam jas išspręsti.

Socialinio darbuotojo veikla apima:

• Psichosocialinės pagalbos teikimą
• Socialinių įgūdžių ugdymą
• Mokymosi motyvacijos skatinimą
• Pagalbos organizuojant laisvalaikį teikimą
• Bendravimą su vaiko šeima (jei įmanoma)
• Atstovavimą vaiko interesams

Socialinio darbo iššūkiai ir perspektyvos

Socialinių darbuotojų, dirbančių su šeimomis, autoritetą būtina stiprinti, nes jų darbas yra nepaprastai sunkus. Nuolatinis klaidų pastebėjimas ir kritika nemotyvuoja žmonių dirbti. Socialinis darbas dažnai yra trys žingsniai į priekį ir penki atgal. Dirbama su žmogumi, kuris yra palūžęs, jo savivertė žema, kuris nepasitiki savimi ir kitais, nemato prasmės.

Pagrindinis Lietuvoje vykstančios socialinės vaikų globos sistemos pertvarkos tikslas - iki 2020 metų panaikinti institucinius vaikų globos namus ir įkurdinti tėvų globos netekusius vaikus įtėvių, globėjų šeimose, grąžinti juos biologiniams tėvams. Tačiau motyvuoti dirbti globos namuose yra labai sudėtinga. Daugėja vaikų su dideliais sutrikimais, smurtaujančių, taip pat sergančių psichikos ligomis, kurie turi būti integruojami, ir tikrai ne kiekvienas žmogus ryžtasi dirbti šį sunkų ir milžiniškos atsakomybės darbą.

Globėjų paieška ir parama

Darbas su globėjais, globėjų paieška, mokymai globėjams, įtėviams, renginių organizavimas yra Globos centro prerogatyva. Pats pagrindinis tikslas yra tas, kad vaikas augtų biologinėje šeimoje, tam skiriamas ypatingas dėmesys. Socialiniai darbuotojai, dirbantys su šeimomis, deda visas pastangas, kad stiprintų šeimą ir išnyktų problemos; jie dirba, kad vaikai nebūtų paimti iš šeimos. Visgi, jeigu jau vaikas paimamas iš šeimos, įsijungia globos centras ir pradedami ieškoti globėjai. Globos koordinatoriai dirba su globėjų šeimomis, jie deda visas pastangas, kad globa nesubyrėtų. Jų darbas: stiprinti globėjus, ieškoti namų vaikams, dirbti, jog vaikai nepatektų į institucinę globą, t. y. į vaikų globos namus. Su šeima, iš kurios paimtas vaikas, dirba atvejo vadybininkai, jie yra svarbiausieji šeimos gelbėtojai.

Norintieji tapti globėjais pirmiausia savęs turėtų paklausti, ar galės priimti vaiką tokį, koks jisai yra, su visa jo patirtimi, ar sugebės jo neteisti? Ar galės „priimti“ ir jo biologinius tėvus? Esant laikinajai globai visi siekiame padėti atsitiesti tėvams. Globėjai, ypač tuo atveju, jeigu nustatyta laikinoji globa, priimdami vaiką į šeimą atsižvelgia, kad vaikas turi palaikyti ryšį su savo tėvais, ir, jeigu tai nekenkia vaiko interesams, jie turi tam pritarti ir skatinti. Kai vaikas grąžinamas tėvams, būna, kad atsisveikinant verkia ir vaikas, ir globėjai.

Smurtas prieš vaikus ir jo pasekmės

Smurtas prieš vaiką yra skaudi ir sudėtinga problema, paliekanti ilgalaikes žymes jauno žmogaus gyvenime. Nėra „lengvesnio“ ar „sunkesnio“ smurto - bet kokia prievartos forma žaloja vaiko raidą, asmenybę ir gerovę. Straipsnyje nagrinėjamos psichologinio smurto pasekmės vaikams, ypač tiems, kurie auga globos namuose, pabrėžiant šios smurto formos subtilumą, ilgalaikį poveikį ir galimus atsigavimo būdus.

Smurto prieš vaiką samprata ir formos

Kalbant apie smurtą prieš vaikus, svarbu suvokti, kad tai ne vienkartinis įvykis, o pasirinkta santykių sistema, kurioje vaikas yra žalojamas. Smurtas gali būti įvairus - nuo trumpalaikių fizinių sužalojimų iki ilgalaikių psichologinių traumų, stipriai trikdančių vaiko raidą. Smurto formos apima:

• Fizinį smurtą: Veiksmai, sukeliantys faktinę ar potencialią fizinę žalą vaiko sveikatai.
• Emocinį smurtą: Nuvertinimas, menkinimas, žeminimas, grasinimas, gąsdinimas, atskyrimas ar kitokie priešiški elgesio modeliai.
• Seksualinį smurtą: Vaiko įtraukimas į seksualinę veiklą, kuriai jis nesubrendęs, kurios nesuvokia ar negali tinkamai reaguoti.
• Nepriežiūrą: Nuolatinis emocinių ir socialinių poreikių netenkinimas.

Svarbu pažymėti, kad ne tik tiesioginis smurto aktas, bet ir nuolatinis emocinių poreikių ignoravimas daro neigiamą įtaką vaiko raidai.

Psichologinio smurto apraiškos ir pasekmės

Emocinė ir psichologinė prievarta prieš vaikus apima globėjų elgesį, kalbėjimą ir veiksmus, kurie daro neigiamą poveikį vaiko gyvenimui. Psichologinis smurtas gali pasireikšti įvairiais būdais:

• Vaiko žeminimas ir menkinimas.
• Patyčios ir gąsdinimas.
• Asocialaus elgesio skatinimas.
• Nuolatinė kritika ir kaltinimai.
• Izoliavimas nuo socialinių kontaktų.
• Ignoravimas vaiko poreikių ir jausmų.

Net jei psichologinis smurtas nesukelia tiesioginės grėsmės gyvybei, vaikai, neturintys psichologinių galimybių tinkamai įvertinti pavojaus, grasinimus ar kitą netinkamą elgesį gali matyti kaip realų pavojų. Tyrimai rodo, kad ankstyvoje vaikystėje patirta neigiama patirtis gali lemti akivaizdžiai mažesnį vaikų smegenų tūrį, o tai turi įtakos vaiko visapusiškam vystymuisi. Vaikai, patyrę psichologinį smurtą, dažnai pasižymi:

• Žema saviverte.
• Psichosomatiniais sunkumais.
• Potrauminio streso simptomais.
• Didesniu nerimu ir depresija.
• Sunkumais palaikant artimus santykius.
• Elgesio ir emocijų sutrikimais.
• Mokymosi problemomis.

Psichologinio smurto žala gali būti jaučiama visą gyvenimą, net ir suteikus pagalbą.

Mokymosi sunkumai

V. Lepeškienės, J. Zenkevič (2015), S. Steels, H. Simpson (2017) ir R. Evans ir kt. (2017) atlikti tyrimai rodo, jog tėvų globos netekę vaikai, išgyvenę pokyčius ir nestabilumą, pasižymi prastesniais mokymosi rezultatais ir patiria įvairių mokymosi sunkumų. M. Garcia-Molsosa ir kt. (2021) teigia, kad vaikų globos namų auklėtiniai yra ta grupė, kuri turi didelę riziką dėl patiriamų mokymosi sunkumų iškristi iš švietimo sistemos. Globotiniai stokoja motyvacijos mokytis, dažnai nelanko mokyklos, patiria adaptacijos sunkumų, stokoja mokėjimo mokytis įgūdžių, turi mokymosi spragų, pasižymi neigiamu elgesiu mokykloje, turi sveikatos problemų sąlygotų mokymosi sutrikimų, negalių.

Priklausomybę sukeliančių medžiagų vartojimas

Klaipėdos apskrities vaikų globos namų auklėtinių apklausa parodė, kad daugiausiai vaikų globos namų auklėtinių (didžiausias procentas) vartoja alkoholinius gėrimus (75,4 proc.), 44,4 proc. - yra bandę rūkyti arba ir šiuo metu rūko. Bent kartą kitas priklausomybę sukeliančias medžiagas yra bandę 38,1 proc.

Socialinė pedagoginė pagalba globos namuose

Atlikto tyrimo rezultatai parodė, jog globotinių mokymąsi apsunkina mokymosi spragos, bendrojo ugdymo programų įsisavinimo sunkumai, motyvacijos mokytis stoka ir kt. Globos namų darbuotojai globotinių mokymosi sunkumų įveikos siekia vykdydami tiesiogiai ir netiesiogiai mokymosi situaciją veikiančias veiklas. Tiesiogiai globotinių mokymosi situaciją gerina šios socialinės pedagoginės globos namų darbuotojų pagalbos kryptys: pagalba atliekant namų darbus, įveikiant mokymosi spragas, motyvavimas mokytis, mokėjimo mokytis įgūdžių tobulinimas, mokymosi rutinos sudarymas ir priežiūra, mokymosi situacijos stebėjimas ir vertinimas, pokyčių planavimas su vaiku bei bendradarbiavimas su ugdymo įstaigų personalu ir kolegomis. Netiesiogiai mokymosi situaciją veikia šios socialinės pedagoginės globos namų darbuotojų pagalbos kryptys: ryšio mezgimas su globotiniais, saviraiškos skatinimas, prasmingo užimtumo organizavimas, profesinis orientavimas, socialinių įgūdžių ugdymas, saugumo užtikrinimas.

Profesinis informavimas

Profesinis informavimas padedant pasirinkti profesiją yra viena iš sąlygų, integruojantis ne tik darbo rinkoje, bet ir visuomenėje. Tikslinga ir laiku suteikta informacija padeda užtikrinti, kad vaiko priimtas sprendimas dėl būsimosios profesijos bus tinkamiausias jam pačiam. Tyrimo rezultatai atskleidė, kad rinkdamiesi būsimąją profesiją vaikai mažai vertina informaciją, kuri padėtų suprasti šios profesijos reikalavimus ir jos perspektyvą darbo rinkoje. Gauti rezultatai parodė, jog dėl žmogiškųjų išteklių stokos globos namai yra nepajėgūs pasinaudoti visomis profesinio informavimo paslaugomis.

Sprendimo būdai

Siekiant sumažinti socialines ir psichologines problemas, su kuriomis susiduria globos namuose gyvenantys vaikai, būtina imtis kompleksinių priemonių:

• Psichologinė pagalba: Vaikams, patyrusiems traumų ar jaučiantiems emocinius sunkumus, būtina suteikti individualią ir grupinę psichoterapiją. Svarbu, kad psichologai ir psichoterapeutai turėtų patirties dirbant su vaikais, patyrusiais traumų ir netekusiems tėvų globos.
• Socialinė parama: Vaikams reikia padėti įgyti socialinių įgūdžių, užmegzti santykius su bendraamžiais ir integruotis į visuomenę. Tai galima pasiekti organizuojant socialinius renginius, stovyklas, ekskursijas ir kitas veiklas, kuriose vaikai galėtų bendrauti su kitais žmonėmis.
• Švietimas: Vaikams reikia užtikrinti kokybišką išsilavinimą ir padėti įveikti mokymosi sunkumus. Svarbu, kad mokytojai ir auklėtojai suprastų vaikų, gyvenančių globos namuose, poreikius ir galėtų suteikti jiems individualią pagalbą.
• Globos namų reforma: Būtina gerinti globos namų sąlygas, užtikrinti vaikams saugią ir jaukią aplinką, suteikti jiems daugiau dėmesio ir rūpesčio. Taip pat svarbu mažinti vaikų skaičių globos namuose ir skatinti šeimyninių globos formų plėtrą.
• Sveikatos stiprinimas: Pagrindiniai veiksniai, skatinantys vaikų globos namų auklėtinius dalyvauti sveikatos stiprinimo renginiuose, yra sveikatos stiprinimo temos aktualumas (50,4 proc.) bei prizai ir apdovanojimai (32,2 proc.). Dauguma vaikų globos namų administracijos darbuotojų (88,9 proc.) palankiai vertina sveikatos stiprinimo veiklą, tačiau 77,8 proc. jų nurodo, kad Klaipėdos apskrityje trūksta organizuojamų sveikatos stiprinimo renginių.
• Ryšio su biologine šeima palaikymas: Jei įmanoma ir atitinka vaiko interesus, svarbu palaikyti ryšį su biologine šeima.

Vaikų ir jaunimo globos namuose gyvenantiems paaugliams būdingos gana rimtos elgesio bei emocinės problemos, t. y. vaikų ir jaunimo globos namuose gyvenantiems paaugliams būdinga daug didesnė agresija, delinkvencija, šalinimasis, nerimas/depresija, akivaizdesnės somatinio pobūdžio bei dėmesio problemos.

Kai kalbame apie elgesio ir aktyvumo ir (ar) dėmesio sutrikimus, ypatingai svarbios tampa namie esančios ribos ir taisyklės - ribų svarbu laikytis nuosekliai, svarbu, kad jų nebūtų per daug, vaikas apie jas žinotų. Aiškios dienotvarkė, rutina būti labai naudinga. Galiausiai, labai svarbu pozityviai pastebėti vaiką - pasidžiaugti juo, įvardinti, kai jam pavyksta, jis stengiasi, pastebėti ir įvardinti jo stipriąsias savybes, padrąsinti.

tags: #emociju #ir #elgesio #sutrikimai #pas #vaikus

• Kaip pasiruošti tapti globėju
• Radijo istorija vaikams
• Naujagimio kepurės dydžio gidas
• Muzikos instrumentai vaikams mokyklose
• Patarimai tėvams, jei 1 metų vaikas nenori valgyti