Nėštumas - ypatingas laikotarpis moters gyvenime, atnešantis ir palaimingo laukimo pojūtį, tačiau kartu ir begalę tiek fizinių, tiek psichologinių iššūkių. Specialistai pabrėžia, jog būsimai mamai ypač svarbu tai, kas ją supa ir kiek ji gauna palaikymo iš būsimo vaikelio tėvo ir artimiausios aplinkos. Tai procesas, pasižymintis ypatinga moters sąveika su vaisiumi, padidėjusiu moters jautrumu, kuomet yra sutrikdoma biopsichosocialinė pusiausvyra, keičiasi vaidmenys šeimoje ir darbe.

Sąmoningas vaikučio planavimas yra sveikintinas. Nėštumo planavimas turi būti svarbus tiek pačiai moteriai, tiek jos vyrui. Pirmiausia moteriai patariama apsilankyti pas gydytoją ginekologą, konsultacijos metu bus suteikiama visa informacija apie tai, kaip reikia pasiruošti, kokius papildus, vitaminus vartoti, kada reikėtų pasirodyti pas gydytoją pastojus ir kokie yra galimi pavojai nėštumo pradžioje. Būsimas tėtis taip pat nelieka nuošalyje, jam patariama vartoti papildus kaip ir būsimai nėštutei (folinę rūgštis, vitaminą D), sumažinti alkoholio vartojimą, padidinti fizinį aktyvumą. Turime sudaryti visas sąlygas, kad nauja gyvybė sėkmingai įsikurtų mamos pilvelyje.
| Veiksmas | Svarba |
|---|---|
| Vizitas pas ginekologą | Informacija apie pasirengimą ir pavojus |
| Folinės rūgšties vartojimas | Svarbu tiek moteriai, tiek vyrui |
| Žalingų įpročių atsisakymas | Sveika aplinka būsimam vaikeliui |
Besilaukiant vaikelio moteris tampa jautresnė, atrodo, emocijų kyla daugiau, jos stipresnės: nuo laimės iki graudulio be priežasties. Nėštumo metu keičiasi ne tik moters kūno fiziologija, tačiau vyksta ir psichologiniai pokyčiai. Moteris gali patirti įvairias emocijas ir jausmus, susijusius su vykstančiais pokyčiais, pavyzdžiui, džiaugsmą, pyktį, pasibjaurėjimą, baimę, nerimą ar depresiškumą. Būtent jautri, emocionali mama gali užmegzti santykį su vaikeliu.
Jei ką tik sužinojote, kad esate nėščia, ir to neplanavote, jausti šoką, stresą bei nerimą yra normalu. Leiskite sau išjausti visas emocijas, jas priimkite. Dažnai kyla minčių apie tai, ar aš tikrai laukiuosi ir ar viskas gerai. Tai skatina atidžiau stebėti savo kūną, užfiksuoti, kad ir mažiausius pokyčius, simptomus. Kalbant (suteikiant žodžius tam, kas vyksta), nupiešiant, užsirašant ar skaitant gali būti lengviau pažinti viduje vykstančius pokyčius ir juos išbūti, atlaikyti.
Jau seniai žinoma, kad mamą ir dar negimusį kūdikį sieja ne tik fizinis, bet ir psichologinis ryšys. Kūdikiai dar gyvendami pilvelyje jaučia, ar yra laukiami, reaguoja į mamos išgyvenamas emocijas ir į mamos balsą. Dėl šios priežasties svarbu dažnai glostyti pilvuką, kalbėtis su kūdikiu, pasakyti jam, kad jis laukiamas ir mylimas. Besilaukiant kūdikio juda ne tik mama, iš tiesų yra judama kartu su mažyliu. Dėmesingas judėjimas kartu - vienas iš patyrimų, stiprinančių ryšį, kuriančių saugumo jausmą ir padedančių pasitikėti vienam kitu.

Įvairių mitų, besilaukiant kūdikio, visada buvo ir bus. Jie turbūt perduodami iš kartos į kartą. Tačiau kiekviena moteris nusprendžia - tikėti jais ar ne. Pirmąjį nėštumo trimestrą mamos labiausiai baiminasi, ar vaisiui nebus kokių nors patologijų, apsigimimų, ar apskritai pats nėštumas sėkmingai vystytis. Tačiau, nepaisant visko, visą nėštumo laikotarpį moteris turi vidinį nerimą, sustiprėjantį artėjant gimdymui, kaip viskas susiklostys ir pan.
Pagrindinė gimdymo baimė yra skausmo baimė. Nugalėti skausmo baimę dažnai padeda informacija apie skausmo malšinimo būdus ir patiriamo skausmo fiziologinės reikšmės gimdymo metu supratimas. Gimdymo bijančioms moterims reikėtų labiau pasitikėti savimi ir savo organizmu. Kadangi gimdymas yra natūralus procesas, vadinasi, organizmas pats yra gebantis susitvarkyti su šiuo iššūkiu, o medikų dalyvavimas užtikrina proceso sėkmingumą.
Dažnai pamirštama apie 4-tąjį trimestrą - pogimdyvinį laikotarpį. Gimus kūdikiui, gyvenimas, rodos, pasikeičia kardinaliai. Todėl šiame laikotarpyje kaip ir nėštumo metu labai svarbūs artimiausieji žmonės. Žinoma, naujagimis nuo šiol yra dėmesio centre, tačiau moteriai svarbu nepamiršti savo vyro, o jam - savo moters. Pirmosios šešios savaitės - tai laikas, kai mažylis pripranta prie tėvų ir puikiai atpažįsta. Naujiems tėvams reikia priimti ir džiaugsmą, ir skausmą, ir naujus iššūkius.

Norint išvengti pogimdyvinės depresijos, turi būti laikas, skirtas atskirai mamai ir tėčiui iškart po gimdymo. Vyras kasdien ar kas antrą dieną turi išleisti savo moterį pasivaikščioti bent valandą (kad ir aplink namą su arbatos puodeliu). Vyras tai pat gali porą valandų pabūti vyriškoje kompanijoje. Trumpas poilsis duos labai daug emocinio stiprumo.
tags: #psichologija #kad #pavyktu #nestumas