8 Mėnesių Kūdikio Elgesio ir Charakterio Ugdymas: Pamatų Klojimas Visam Gyvenimui

Kiekvienas tėvas nori, kad jo vaikas užaugtų laimingas, saugus, pasitikintis savimi ir smalsus. Nors genai turi įtakos asmenybės formavimuisi, aplinka ir tėvų elgesys nuo pat pirmųjų dienų yra itin svarbūs. Šiame straipsnyje aptarsime, kaip tėvai gali ugdyti teigiamus elgesio ir charakterio bruožus 8 mėnesių kūdikiui, atsižvelgdami į jo raidą ir poreikius.

Charakterio formavimosi pradžia: kodėl ankstyvasis ugdymas yra gyvybiškai svarbus?

Dažnai manoma, kad charakteris formuojasi tada, kai vaikas jau gali sąmoningai suvokti ir apmąstyti patirtis. Tačiau mokslas įrodė, kad didelę dalį emocinių, socialinių gebėjimų ir charakterio ypatybių įgyjame dar neturėdami nė metų. Kūdikio smegenys, patiriančios daug naujų dalykų, aktyviai kuria neuronų jungtis, lemiančias emocinę ir socialinę raidą.

I. Jagminienė teigia: „Dažnai tėveliai, matydami, kad mažylis pažindinasi su aplinkiniu pasauliu, mokosi paprasčiausių dalykų, tokių kaip šypsena, nesusimąsto, kad tuo pat metu viduje vyksta kur kas sudėtingesni procesai: tyrinėdamas aplinką, vaikas kuria visam gyvenimui jo asmenybės dalimi tapsiančius bruožus. Šiems procesams tėvai, globėjai ar kiti vaiką supantys žmonės turi lemiamą įtaką. Todėl labai svarbu jau nuo pirmųjų gyvenimo mėnesių vertinti jį kaip visavertę asmenybę ir padėti formuotis teisingoms nuostatoms.“

Vaikystėje ugdosi esminiai charakterio bruožai, formuojasi elgesio įpročiai, kuriuos vėliau labai sunku koreguoti. Kuo vaikas mažesnis, tuo tą patirtį stipriau fiksuoja ir įsimena. Kūdikis yra labai plastiškas, tai yra vystydamasis geba lanksčiai prisitaikyti ir lengvai tą prisitaikymą keisti, tad kuo anksčiau tėvai ar kiti vaiką prižiūrintys asmenys pakeis savo netinkamą ar žalojantį vaiką elgesį, tuo sėkmingesnių rezultatų galima tikėtis. Psichoanalizės klasikė K. Horney tyrimais nustatė, kad asmenybės charakterio bruožų formavimą lemia ne tiek biologinės (pavyzdžiui, temperamentas) priežastys, kiek socialinės kultūrinės (pavyzdžiui, aplinka, tėvų ir kitų vaiką prižiūrinčių asmenų tarpusavio santykiai).

Saugumo jausmo kūrimas: pasitikėjimo pamatai

Saugus ryšys tarp mamos, tėčio ar kito artimo žmogaus ir vaiko ugdo pasitikėjimą, kuris išlieka užkoduotas tarp asmenybės bruožų visam gyvenimui. Pirmas, iš pažiūros savaime suprantamas ir itin svarbus aspektas - atliepti kūdikio poreikius. Jei mažylis verkia, tam yra priežastis. Svarbu ją rasti ir spręsti. Tai gali būti alkis, nuovargis, nepatogumas ar tiesiog meilės, dėmesio poreikis.

Palankaus psichologinio klimato šeimoje kūrimas ir išsaugojimas, stabilumo ir saugumo užtikrinimas turi didelę reikšmę vaiko ugdymui. Tačiau svarbiausia yra besąlyginė meilė. Vaikas turi būti priimamas toks, koks yra, mylimas už tai, kad jis apskritai yra. Svarbu, kad vaikas jaustųsi saugus, reikalingas, mylimas, kad būtų pripažįstama jo vertė, pripažįstamas jo reikšmingumas.

Emocijų pažinimas ir valdymas: kelias į brandą

Skirtingos emocijos ir plati jų amplitudė, nuo tyro džiaugsmo iki liūdesio, baimės ar net pykčio, yra visiškai normalu. Svarbu leisti kūdikiams išreikšti patiriamas emocijas, jų neužgniaužti, tačiau taip pat svarbu jau nuo pirmųjų mėnesių kalbėtis su jais apie šias emocijas, bandyti jas pažinti ir suprasti jų priežastis. Nors mažylis dar negali palaikyti su jumis pokalbio, pasakokite jam padėdami suprasti, kodėl jis išsigando ar supyko, bei kaip šią emociją suvaldyti. Tai padės jam augti saugiam, o tuo pačiu - ilgainiui išmokti gerbti ir aplinkinių emocijas bei jausmus.

Labai svarbu emocijas rodyti ir suaugusiesiems: aiškiai, apsikabinimais, bučiniais, sūpavimu, švelniais prisilietimais išreikšti meilę, ryšį. Nebijoti kūdikiui parodyti savo jausmų: džiaugsmo, liūdesio ar nuovargio bei būtinai apie juos papasakoti. Emocinei raidai labai svarbi yra ir pagarba: turime atsižvelgti į kūdikio emocijas, parodyti, kad jas matome ir vertiname, elgtis su juo kaip su pilnaverte asmenybe, turinčia teisę į savo jausmus.

Smalsumo ir tyrinėjimo skatinimas: pasaulio pažinimo džiaugsmas

Žaislai ir knygelės, pritaikyti kūdikiams ir kuriantys naujas patirtys, mokantys spręsti problemas, taip pat elementarūs problemų sprendimo žaidimai, tokie, kaip dėlionės, yra svarbūs asmenybės ugdymui jau pirmaisiais gyvenimo metais. Jei perkate vaikui barškutį ar kitą žaisliuką, apsidairykite: tikrai rasite tokių, kurie moko kurti ir ieškoti sprendimų, suderinti formas, spalvas ar garsus. Lavinantys žaislai ir lavinantys žaidimai su tėvais ugdo vaikuose smalsumą, drąsą tyrinėti pasaulį, kognityvinį mąstymą, savarankiškumą.

Skatinkite kūdikio smalsumą, suteikdami jam galimybę tyrinėti aplinką saugioje aplinkoje. Leiskite kūdikiui tyrinėti. Rūpinkitės kūdikio saugumu, tačiau suteikite jam erdvės ir leiskite savarankiškai tyrinėti aplinką „nesikišdami“ ir nuolat jo nedrausmindami. Sužadinti smalsumą, leisti domėtis ir skatinti pažinti. Vaikas bet kokiu atveju per pažinimą rinksis tai, kas jam teikia džiaugsmą, kas įdomu, o ne tai, ką suplanavo tėvai. Svarbu išsivaduoti iš stereotipų ir suvokti, kad protinius gabumus galima išugdyti. Nepamirškite skaitymo kūdikiams svarbos: nors jie dar negali sekti pasakojamos istorijos, tai padeda vystytis kalbos įgūdžiams ir kognityviniams gebėjimams.

Teisingo elgesio supratimo formavimas: pavyzdžio ir paskatinimo galia

Pagyrimai, padrąsinimai, palaikymo žodžiai - visa tai padeda vaikui suprasti, koks jo elgesys ar veiksmai yra laikomi gerais ir teisingais, tačiau tuo pat metu jie skatina savigarbos jausmo vystymąsi jau pirmaisiais gyvenimo mėnesiais. Svarbu teisingus elgesio modelius rodyti pavyzdžiu, nes aplinkos stebėjimas yra pagrindinis kūdikio mokymosi būdas. Todėl tas savybes, kurias tikimės įskiepyti vaikams, turėtume itin pabrėžti namuose, savo elgesyje: kantrybę, empatiją, pagarbą, išklausymą, atsižvelgimą į vieni kitų poreikius ir panašiai. Svarbu, kad tai atsispindėtų visuose kūdikio matomuose santykiuose.

Pavyzdžiui, vaikas daug kartų gali kartoti tą patį veiksmą: atidaryti ir uždaryti stalčių. Atlikdamas šį veiksmą vaikas tyrinėja save. Tuo metu vyksta savęs pažinimas, vaikas įsisąmonina, ką jis gali. Pagirti ir įvertinti už tam tikrus darbus norime būti visi. Vaikui iki trejų metų, besiformuojančiai asmenybei, tai - ypač svarbu. Anot specialistų, šiuo amžiaus laikotarpiu pastebėję vaiko pastangas, atliekant tam tikrą veiklą, paskatinę jį ir įvertinę, vaisius „skinsime“ vaikui sulaukus maždaug septynerių. Tačiau svarbu paminėti, kad pagyros turi būti už pastangas, atidumą, ne „tuščios“. Visgi svarbu ne tik girti, bet ir pastebėti bei tai paminėti, vaikui nusižengus. Tik jokiu būdu negalima kelti balso ar kitaip negatyviai auklėti. Ir pastabas turi lydėti pagyrimai.

Atsiskyrimo nerimas: 8 mėnesių kūdikio iššūkis

Atsiskyrimo nerimas - tai nerami kūdikio reakcija į atsiskyrimą nuo jį nuolat globojančio žmogaus, dažniausiai mamos ar tėčio. Paprastai šis nerimas pasiekia piką tarp 8-18 mėnesių. Atsiskyrimo nerimas yra normali vaiko raidos dalis, susijusi su vaiko protine ir emocine raida. Kūdikis atskiria pažįstamus ir nepažįstamus žmones, yra prisirišęs prie juo besirūpinančių artimųjų, suvokia, kad turi tik vieną mamą ir tėtį. Kada sunerimti? Sunerimti reikėtų tik jeigu vaiko atsiskyrimo nerimas labai išryškėja liekant su konkrečiu asmeniu, t.y. vaikas pakankamai normaliai reaguoja į pabuvimą su seneliais, tačiau laikosi įsikibęs, jeigu reikia likti su aukle.

Kaip palengvinti atsiskyrimo nerimą?

1. Visuomet atsisveikinkite ir pasisveikinkite su kūdikiu. Nesistenkite išsmukti vogčiomis - tai tik padidins kūdikio baimę ir nesaugumą.
2. Sugalvokite atsisveikinimo ritualą ir visuomet jį naudokite. Pavyzdžiui, pabučiuokite kūdikį į abu skruostus ir išeidami pasakykite: „Atia! Greitai grįšiu!“. Atsisveikinimas turi būti trumpas, neįaudrinantis ir negraudinantis nei kūdikio, nei tėvų.
3. Pasakykite, kada grįšite. Vyresniam vaikui jau galite paaiškinti, kur einate ir kada grįšite - 5 minutės ar 1 valanda vaikui nėra labai suvokiamas paaiškinimas, todėl grįžimo laiką susiekite su dienotvarke. Pavyzdžiui, pasakykite, kad grįšite, kuomet reikės maudytis ir skaityti pasaką. Vaikas jausis ramiau ir jūsų lauks numatytu metu.
4. Duokite vaikui Mylimuką. Trumpą atsisveikinimo ritualą galite papildyti Mylimuko davimu. Mylimukas - vaikui svarbus žaislas, daiktelis, pledas ar pan., kuris dažniausiai primena mamą ir padeda jaustis saugiau.
5. Leiskite kūdikiui pabūti vienam. Net ir būdami namuose, galite „treniruotis". Įsitikinkite, kad kūdikio aplinka saugi ir leiskite jam pabūti vienam bent keletą minučių, pavyzdžiui, palikite savarankiškai pažaisti savo kambaryje.
6. Palikite kūdikį su kitais žmonėmis. Nuo pat mažumės, dar prieš prasidedant atsiskyrimo nerimui pratinkite kūdikį bendrauti su kitais žmonėmis - tuomet jis supras, kad gera ir saugu ne tik su mama. Vėliau patikėkite kūdikį kartkartėmis prižiūrėti kam nors kitam.
7. Išlaikykite optimizmą. Jokiu būdu neparodykite, kad jus pykdo ar glumina vaiko elgesys išsiskiriant. Verčiau elkitės labai paprastai, linksmai ir šiltai.
8. Nebėkite atgal. Galite būti tikri, kad pirmieji išsiskyrimai bus skausmingi ir kūdikis tikrai elgsis dramatiškai - ties į jus rankutes, verks, galbūt pyks ne tik išsiskyrimo metu, bet net ir jums grįžus.

Ankstyvosios raidos jautrieji periodai ir charakterio bruožai

Vaikystėje ugdosi esminiai charakterio bruožai, formuojasi elgesio įpročiai, kuriuos vėliau labai sunku koreguoti. Dr. Sigita BURVYTĖ teigia: „Tie raidos periodai tokie svarbūs, jog būtini tuo metu vystymosi procesai vėliau nebegali vykti - bent jau tokiu pačiu būdu. Pavyzdžiui, turime įsiminti, kad paprastai vėliau negu ketvirtaisiais metais vaikas nebegali išmokti kalbėti, nes atitinkamos smegenų sritys jau yra galutinai susiformavusios. Vystymasis - kad ir vienos kurios nors funkcijos - pasibaigė, tad praėjus tinkamam laikui jį papildyti jau labai sunku arba visai neįmanoma.“ Lygiai taip pat formuojasi ir charakteris. Kūdikystėje ir vaikystėje vieni vaiko potyriai pirmavo lyginant su kitais, todėl intensyviai ir nuolat išgyvenami tapo vyraujantys ir įsitvirtino, o kiti buvo užslopinti dėl menko aplinkos stimuliavimo.

Skirtingais amžiaus tarpsniais smegenys yra imlios tam tikrai patirčiai kaupti. Nuo gimimo iki 2 metų formuojasi vaiko prieraišumas prie žmonių. Per pirmuosius dvejus vaiko metus svarbu, kad vaiką nuolat prižiūrėtų vienas žmogus, prie kurio jis galėtų prisirišti ir patirti švelnumo potyrius. Vaikas, neturėjęs vieno nuolat jį prižiūrinčio žmogaus, negalėjęs patirti švelnumo potyrių, ateityje vengs artimesnio kontakto su kitais vaikais ir suaugusiais žmonėmis, šalinsis nuo jų ar visais įmanomais būdais stengsis atsiriboti. Toks vaikas jausis saugus būdamas vienas, o buvimas tarp žmonių jam kels baimę, nesaugumą ir norą gintis nuo aplinkinių žmonių.

Pavyzdžiui, jeigu mama savo kūdikį pervysto šaltomis rankomis ar dėl kokių nors priežasčių (pavyzdžiui, pogimdyvinės depresijos) nesuteikia švelnių potyrių, tai toks vaikas užaugęs vengs žmonių, nes iš kūdikystės prisimena, kad žmonės nieko gero nesuteikia, išskyrus skausmą ir nemalonius potyrius. Būdamas tarp žmonių toks vaikas, tikėtina, patirs sumišusius jausmus: žmonių baimę ir norą bėgti nuo jų ir kartu artumo su kitais poreikį, nežinojimą, kaip bendrauti, jaus netikrumą santykiuose su kitais žmonėmis. Harmoningais vaiko charakterio bruožais laikomi gebėjimai naujose situacijose valdyti savo elgesį ir adekvačiai reaguoti į esamą situaciją, jausti vidinę harmoniją. Skirtingais vaiko raidos tarpsniais tėvai turi užtikrinti tinkamas sąlygas vaikams patirti įvairius potyrius. Per potyrius sukaupta informacija leidžia žmogui gyvenime daryti tinkamus sprendimus pasirenkant elgesį.

Tėvų įtaka ir šeimos vaidmuo vaiko ugdymui

Sėkmingą ikimokyklinio amžiaus vaikų ugdymą šeimoje lemia daugelis psichologinių ir pedagoginių veiksnių. Svarbu šeimos aplinka ir tėvų poveikio kokybė vaiko asmenybei. Namų aplinka vaiką veikia labiau negu ugdymo įstaiga, nes būtent šeimoje susiformuoja jo požiūris į žmones, aplinką, pasaulį ir save. Tėvai atlieka svarbų vaidmenį socializuojant ir auklėjant vaikus. Vaikai stebi, suvokia ir perima šeimos gyvenimo būdą, jos narių dorovinę ir dvasinę kultūrą, elgesį, vertybines orientacijas, elgesio normas, veiklos ir bendravimo su kitais būdus. Tinkamai auklėdami vaikus, tėvai išugdo jų darbštumą, sąžiningumą, savarankiškumą, empatiją, gerumą ir daug kitų vertingų asmenybės bruožų.

Šeimos funkcijos

Šeima atlieka daugybę esminių funkcijų, kurios yra gyvybiškai svarbios vaiko raidai ir visuomenės stabilumui:

Dvasinis ryšys su vaiku

Norint išugdyti stiprų vaiko charakterį, tėvas ir motina turi būti su savo vaikais dvasiniame kontakte, t.y. jausti savo vaiką ir sudaryti sąlygas vaikui įsijausti į tėvus. Šis intuityvus vienas kito jautimas yra didžiausia tvirtovė, kuri vaiką gina nuo aplinkos nuodų ir kuria jo charakterio konstituciją.

Psichologinis klimatas šeimoje

Psichologinis šeimos klimatas - tai jos emocinė būklė, susidariusi bendro gyvenimo ir veiklos fone. Svarbu, kad vaikas jaustųsi saugus, reikalingas, mylimas, kad būtų pripažįstama jo vertė, pripažįstamas jo reikšmingumas. Visi tėvai nori savo vaikams geriausio. Tačiau norint į vaiką „sudėti“ visą geriausių savybių paketą, teks paplušėti iš peties. Sėkmingos patirtys imliaisiais asmenybės raidos laikotarpiais, leidžia sėkmingai įveikti gyvenimo krizes, rasti išeitis ar sėkmingai prisitaikyti esamose situacijose. Vaikui būti protingam ar pasitikėti savimi? Abi šios vaiko savybės išugdomos, tačiau tą daryti reikia ypač jauname amžiuje - dar ankstyvojoje vaikystėje.

tags: #elgesio #ir #charakterio #8 #menesio #vaiko

• geriausi miego produktai vaikams Šiauliuose
• Apie vėlyvą pirmą nėštumą: rizika ir eiga
• Globos namai Mielagėnuose
• Kodėl vaikams svarbūs B grupės vitaminai?
• Sigitos Lesinskienės gimimo metai