Socialinės kompetencijos ugdymas priešmokyklinėje grupėje: veiklos formos
Nuo rugsėjo 1-osios visi šešiamečiai privalo lankyti priešmokyklines grupes darželiuose ir mokyklose. Šiemet priešmokyklinis ugdymas tapo privalomas visiems vaikams, kuriems liko metai iki mokyklos. Specialistai pabrėžia, kad prieš pirmąją klasę vaikams svarbiausia ne išmokti rašyti ar skaityti, bet pasirengti psichologiškai.
Priešmokyklinio ugdymo esminiai aspektai
Priešmokyklinio ugdymo grupė labai skiriasi nuo pirmos klasės. Čia vaikai ugdosi žaisdami ir laisvai bendraudami. Priešmokyklinėje grupėje pamokų nėra, o ugdymo standartai neteigia, kad būsimas pirmokas turi mokėti skaityti ar skaičiuoti. Pagrindinė veiklos forma - žaidimas. Žaisdami vaikai mokosi kalbėti, mąstyti, tirti pasaulį, klausti, tinkamais žodžiais reikšti mintis. Vaikai ugdo loginį mąstymą, gebėjimą spręsti problemas, judesių koordinaciją, klausą, ritmo pojūtį, nesunkiai išmoksta pažinti raides, dėlioti žodžius, lavina atmintį. Vaikai pajunta grupinio darbo džiaugsmą, kartu su draugais atlikdami bendrus darbus. Be to, stiprina pasitikėjimą savimi žaisdami, pažindami, kurdami. Įgyta patirtis leidžia vaikams saugiai jaustis naujoje aplinkoje (mokykloje), greičiau adaptuotis pirmoje klasėje.
Pagrindiniai faktai apie priešmokyklinį ugdymą:
- Priešmokyklinio ugdymo grupes nuo šio rugsėjo 1 d. privaloma lankyti visiems vaikams, kuriems tais kalendoriniais metais (nuo sausio 1 d. iki gruodžio 31 d.) sukanka šešeri ir iki pirmos klasės lieka vieneri metai.
- Valstybė finansuoja 4 ugdymo valandas per dieną arba 20 valandų per savaitę.
- Mokesčiai - tokie patys, kaip ir už darželį. Tėvai moka tik už vaikų maitinimą.
- Savivaldybės nustatyta tvarka mokestis už vaikų išlaikymą priešmokyklinio ugdymo grupėse gali būti sumažintas 30, 50, 60 ar 80 proc., o kai kurios šeimos nuo jo gali būti atleidžiamos.
- Vaikams, turintiems didelių ar labai didelių specialiųjų ugdymosi poreikių, priešmokyklinio ugdymo programa yra pritaikoma.
Socialinė kompetencija priešmokyklinėje grupėje
Ugdomi vaiko gebėjimai, kurie jam bus svarbūs pradėjus lankyti mokyklą, ir ypač - socialinė kompetencija. Tai yra tokie vaiko gebėjimai, kuriuos jis gali įgyti kartu su bendraamžiais priešmokyklinėje grupėje: užsiimti bendra veikla su kitais, bendrauti ir bendradarbiauti, dirbti komandoje, tartis ir susitarti dėl bendrų taisyklių, išmokti taikiai ir pagarbiai spręsti konfliktus, gebėti išgirsti draugus ir suaugusiuosius, rasti savo vietą bendruomenėje, būti empatiškam, padėti kitiems.
Priešmokyklinio ugdymo paskirtis - padėti vaikui pasirengti sėkmingai mokytis pradinėse klasėse. Priešmokyklinis ugdymas vis labiau suprantamas kaip labai svarbi didaktinė terpė, kurioje, iš vienos pusės, pasirengimo mokyklai etapas, o iš kitos - asmenybės ugdymo(si) erdvė.
Atnaujinta Priešmokyklinio Ugdymo Programa
Atnaujintoje Priešmokyklinio ugdymo bendrojoje programoje siekiama atitikties šiuolaikiniam požiūriui į vaiką ir jo ugdymąsi, į 5-6 m. vaiko amžiaus tarpsnio ypatumus. Suformuluota programos paskirtis, tikslas, uždaviniai, prie kurių derinamos kompetencijos, pasiekimų sritys, pasiekimai, mokymosi turinys ir pasiekimų lygių požymiai. Programa orientuoja į kompetencijomis grįstą ugdymą(si).
Bendrosiose nuostatose apibrėžtos kompetencijos, kurias turi įgyti vaikas priešmokyklinėje grupėje:
- Socialinė kompetencija - gyventi ir būti greta, kartu.
- Sveikatos saugojimo kompetencija - sveikai gyventi, saugiai judėti ir veikti.
- Pažinimo kompetencija - tyrinėti ir atrasti pasaulį.
- Komunikavimo kompetencija - klausytis, kalbėti, bandyti skaityti, rašyti išreiškiant save ir bendraujant su kitais.
- Meninė kompetencija - įsivaizduoti, pajausti, kurti, grožėtis.
Taigi priešmokyklinis ugdymas svarbus socialinei, kultūrinei patirčiai kaupti, jo adaptavimui puoselėti, netolygumams lyginti. Programa orientuota į kompetencijų ugdymą. Įgyvendinant Programą ugdomos šios kompetencijos: pažinimo, kūrybiškumo, komunikavimo, skaitmeninė, pilietiškumo, socialinė, emocinė ir sveikos gyvensenos, kultūrinė. Visos kompetencijos tarpusavyje susijusios, jos ugdomos integraliai.
Programoje išskirtos 6 ugdymosi sritys: gamtamokslinis ugdymas, kalbinis ugdymas, matematinis ugdymas, meninis ugdymas, visuomeninis ugdymas, sveikatos ir fizinis ugdymas. Programoje kompetencijos ugdomos integraliai visose ugdymosi srityse ir visose veiklose, kuriose vaikas dalyvauja, siekiant užtikrinti visų kompetencijų ugdymo pusiausvyrą ir dermę. Visos ugdymosi sritys yra lygiavertės ir ugdomos integraliai su kompetencijomis.
Kompetencijų ugdymas:
- Pažinimo kompetencija: Tyrinėjant ir atrandant pasaulį.
- Kūrybiškumo kompetencija: Dalyvaujant atvirose, įtraukiančiose kūrybinėse-projektinėse veiklose.
- Komunikavimo kompetencija: Klausantis, kalbant, bandant skaityti, rašyti išreiškiant save ir bendraujant su kitais.
- Skaitmeninė kompetencija: Atsakingai, saugiai ir etiškai naudojantis įvairiais skaitmeniniais įrenginiais.
- Pilietiškumo kompetencija: Aptariant gyvenimiškas situacijas ir skiriant pilietišką ir nepilietišką elgesį.
- Socialinė, emocinė ir sveikos gyvensenos kompetencija: Gebant išreikšti ir suprasti savo jausmus, valdyti emocijas.
- Kultūrinė kompetencija: Per patirtines kultūrines veiklas išbandant kūrėjo, atlikėjo, kultūros stebėtojo ir vartotojo vaidmenis.
Vaikų Pasiekimų Vertinimas
Siekiant padėti vaikui sėkmingai augti, tobulėti, bręsti, mokytis, vertinama priešmokyklinio amžiaus vaikų daroma pažanga ir pasiekimai. Vertinimas atliekamas pasirenkant vertinimo būdus ir metodus: stebėjimą, pokalbį, diskusiją, vaiko pasakojimus, jo darbelių ir veiklos analizę, garso, vaizdo įrašus ir kt.
Vertinami konkretaus vaiko pasiekimai ir jo daroma pažanga, lyginant ankstesnius vaiko pasiekimus su dabartiniais. Vaikų pasiekimai viešai tarpusavyje nelyginami. Vaikų pasiekimai ir pažanga su tėvais (globėjais) aptariami individualiai, esant poreikiui, bet ne rečiau kaip 2 kartus per metus. Pokalbiuose prireikus dalyvauja Vaiko gerovės komisijos, administracijos atstovai, kiti specialistai.
Baigus programą, priešmokyklinio ugdymo mokytojas pateikia mokyklai, vykdančiai pradinio ugdymo programą, ar kitam švietimo teikėjui, kuris vykdys pradinio ugdymo programą, rekomendaciją apie vaiko pasiekimus. Rekomendacija parengiama pagal Priešmokyklinio ugdymo tvarkos aprašo priede pateiktą formą. Rekomendacija turi būti pasirašyta priešmokyklinio ugdymo mokytojo ir patvirtinta mokyklos vadovo.
Jei vaikas pagal priešmokyklinio ugdymo programą pradėjo ugdytis, kai jam tais kalendoriniais metais buvo 5 metai, tai vadovaujantis Vaiko ugdymo ir ugdymosi poreikių, pažangos įvertinimo tvarkos aprašu, įvertinus vaiko ugdymo ir ugdymosi poreikių, pažangą, priešmokyklinis ugdymas gali trukti dvejus metus.
Priešmokyklinio Ugdymo Tikslai ir Užduotys
Priešmokyklinio ugdymo tikslas: Sustiprinti vaiko socializacijos, bendravimo pamatus, parengti jį mokyklai ir palengvinti perėjimą nuo ugdymo šeimoje ar darželyje prie sistemingo ugdymosi mokykloje.
Priešmokyklinės ugdymo programa atliepia kiekvieno vaiko individualius poreikius ir atsižvelgia į vaiko interesus.
Dažniausiai Užduodami Klausimai
Tėvams dažnai kyla klausimų dėl priešmokyklinio ugdymo tvarkos, kainos, ugdymo įstaigos pasirinkimo, skirtumo nuo ikimokyklinio ugdymo. Ikimokyklinio ugdymo metu vaikai mokosi pagrindinių kasdienių gyvenimo, socialinių, emocinių ir kalbos įgūdžių.
Svarbi informacija tėvams:
- Priešmokyklinio ugdymo grupę gali lankyti vaikai, kuriems tais kalendoriniais metais sueina 6 metai.
- Nuo 2016 metų priešmokyklinis ugdymas Lietuvoje yra privalomas.
- Prašymą priimti į valstybinės įstaigos priešmokyklinio ugdymo programą galima pateikti elektroniniu būdu per sukurtas savivaldybių sistemas.
- Prašymą galima pateikti visus metus iki kovo-balandžio mėnesio.
- Kiekvienas vaikas yra unikalus, turintis skirtingą prigimtį, gebėjimus, polinkius bei bendravimo būdą. Pagal individualius vaiko įpročius, gyvenimo ritmą, charakterio savybes parenkami ir pritaikomi jam geriausiai tinkantys ugdymo metodai. Taip ne priverstinai formuojamas, o skatinamas vaiko natūralus smalsumas, žingeidumas, aplinkos tyrinėjimas ir aktyvi veikla kitų vaikų kolektyve.
Socialinė kompetencija priešmokyklinėje grupėje ugdo vaiko gebėjimus, kurie jam bus svarbūs pradėjus lankyti mokyklą. Tai yra tokie vaiko gebėjimai, kuriuos jis gali įgyti kartu su bendraamžiais priešmokyklinėje grupėje - užsiimti bendra veikla su kitais, bendrauti ir bendradarbiauti, dirbti komandoje, tartis ir susitarti dėl bendrų taisyklių, išmokti taikiai ir pagarbiai spręsti konfliktus, gebėti išgirsti draugus ir suaugusiuosius, rasti savo vietą bendruomenėje, būti empatiškam, padėti kitiems.
Priešmokyklinio ugdymo paskirtis - padėti vaikui pasirengti sėkmingai mokytis pradinėse klasėse. Priešmokyklinis ugdymas vis labiau suprantamas kaip labai svarbi didaktinė terpė, kurioje, iš vienos pusės, pasirengimo mokyklai etapas, o iš kitos - asmenybės ugdymo(si) erdvė.
Veiklos formos socialinei kompetencijai ugdyti
Vaikai ugdosi gebėjimus suprasti, surasti, pritaikyti ir perteikti kitiems informaciją kasdieninėse situacijose, naudodami verbalines ir neverbalines komunikavimo priemones. Visose ugdymo srityse vaikai plėtoja savo žodyną; kuria trumpą nuoseklų pasakojimą bei išklauso kitų pasakojimus, skiria realius ir išgalvotus įvykius, analizuoja informacijos tikrumą. Bendraudami, tardamiesi vaikai dalinasi patirtimi, įspūdžiais, įvardija savo mėgstamas veiklas, pratimus, žaidimus, kelia klausimus ir išsako savo pastebėjimus, nuomonę.
Stengiamasi išlaikyti dėmesį, išklausyti pašnekovą, reaguoti, suprasti gaunamus paprastus verbalinius ir neverbalinius pranešimus. Apibūdinami savo jausmai ir emocijos, kylančios įvairių veiklų metu.
Per patirtines kultūrines veiklas vaikai išbando kūrėjo, atlikėjo, kultūros stebėtojo ir vartotojo vaidmenis. Tyrinėdami Lietuvos ir kitų šalių kultūros paveldą, pastebi skirtingų tautų kultūrinį išskirtinumą, šiais atradimais pasinaudoja žaidimo, mokymosi situacijose ar atlikdami projektines veiklas. Žaisdami, tyrinėdami, dalyvaudami kultūriniuose renginiuose, vaikai suvokia etninę kultūrą, perima pagrindinių Lietuvos valstybinių švenčių tradicijas, jas pritaiko ir puoselėja artimoje aplinkoje.
Dalyvaudami atvirose, įtraukiančiose kūrybinėse-projektinėse veiklose vaikai ugdosi kūrybiškumo kompetenciją ir kūrybinį mąstymą. Klausinėdami, dalindamiesi savo sumanymais, žinojimu, talentais įgyvendina idėjas, savaip interpretuoja reiškinius ir įvykius, modeliuoja, fantazuoja, kuria istorijas, siužetus ar pasakojimus. Dalyvaudami generuojant ir įgyvendinant jiems aktualias idėjas, skirtingais būdais išbandydami kūrybinės veiklos priemones vaikai tyrinėja artimosios aplinkos objektus bei reiškinius, sukaupta patirtimi dalinasi su kitais.
Kurdami, koreguodami savo sumanymus išbando įvairias dailės priemones, muzikos instrumentus ir kitus garso šaltinius, judesius bei vaidybinius elementus, kurie skatina improvizuoti, akomponuoti ir komponuoti; kelia klausimus, dalinasi savo meniniais sumanymais artimoje aplinkoje, švietimo įstaigoje ir svarsto, kaip įgytą meninę patirtį panaudoti už jos ribų. Vadovaudami žaidimui ar veiklai, siūlo taisyklių pakeitimus.
Žaisdami, tyrinėdami sieja kalbos garsus su jų simboliais, atpažįsta daugelį spausdintinių (didžiųjų) raidžių, skaito nesudėtingus pavienius žodžius, trumpus sakinius ir kelių sakinių lengvai suprantamus tekstus. Spausdintinėmis raidėmis užrašo paprastesnius ar dažnai matomus žodžius, savo vardą. Žodžiu kuria trumpus tekstus (sveikinimus, linkėjimus ir pan.), pasakoja ir atpasakoja išgirstus aiškaus, lengvai suprantamo turinio tekstus.
Kelia klausimus, įvardija problemas, ieško sprendimo būdų, mokosi iš savo veiklos įvairiais būdais dalindamiesi įspūdžiais, kaip atliko veiksmus ir kokia seka; remdamiesi ankstesne patirtimi svarsto, ką kitą kartą darytų kitaip.
Aptardami gyvenimiškas situacijas, vaikai skiria pilietišką ir nepilietišką, tinkamą ir netinkamą elgesį, aptaria svarbiausius susitarimus, elgesio taisykles ir jų laikosi. Bendradarbiauja su kitais bendrose veiklose, paiso savo ir kitų poreikių, stengiasi gerbti kito nuomonę, ieško visiems tinkamo sprendimo, puoselėja vertybes (pagarbą, draugystę ir pan.).
Kartu su kitais ruošiasi ir dalyvauja kūrybiniuose projektuose, koncertuose, Lietuvos valstybinių švenčių renginiuose ir atlieka juose pasirinktą vaidmenį (groja, dainuoja, vaidina, šoka ar pan.).
Atpažįsta ir pritaiko pagrindinius kalendorinių švenčių, valstybinių švenčių, įstaigos tradicinių švenčių simbolius (herbą, vėliavą, himną, tautinius rūbus ir pan.), susipažįsta su tautinės kultūros raiškos požymiais, domisi tautosaka, etnokultūros tradicijomis, kalba, tarmėmis, tariasi dėl bendrų sprendimų, siekia savo tautos ir kitų Lietuvoje gyvenančių tautų sutarimo. Savo žodžiais nusako, ką žino apie savo tautos tradicijas ir kuo jos skiriasi nuo kitų tautų tradicijų, su kuriomis yra susidūrę. Ugdosi pagarbą visų žmonių laisvėms ir teisėms.
Dalyvaudami bendruomenėje, ugdosi savo pilietinę atsakomybę, kuria asmeninį santykį su šalies istorijos įvykiais. Pastebi žmonių veiklos poveikį gamtai, jos ištekliams ir ugdosi suvokimą bei nuostatas juos tausoti, imasi iniciatyvos dalyvauti įstaigos bendruomenės veikloje, skirtoje saugoti gamtą ir taupiai vartoti jos išteklius.
Žaisdami, dalyvaudami įvairiose veiklose vaikai mokosi atsakingai, saugiai ir etiškai naudotis įvairiais skaitmeniniais įrenginiais, įrankiais, technologijomis ir bendrauti skaitmeninėje erdvėje. Naudodamiesi prieinamomis skaitmeninėmis technologijomis (planšetiniu kompiuteriu, išmaniuoju telefonu, interaktyviu ekranu, programėlėmis ir pan.), vaikai peržiūri skaitmeninį turinį, ieško informacijos, piešia, kuria, žaidžia ugdomuosius žaidimus, tyrinėja (pvz., žemėlapį, artimosios aplinkos objektus ir reiškinius) arba naudodami įrašymo technologijas pradeda kurti paprasčiausią skaitmeninį turinį (pvz. muziką, vaizdo įrašus), išbando technologijas bendravimui, bendradarbiavimui, dalinasi bendravimo patirtimi.
Žaisdami, tyrinėdami aplinką, aptardami įvairias situacijas, vaikai plėtoja savimonės gebėjimus: supranta mimika ir kūno kalba reiškiamas emocijas, į jas reaguoja, apmąsto ir nusako savo jausmus, emocijas. Reflektuoja savo pomėgius, nusakydami, ką daryti patinka, o ko - nepatinka, suvokia savo augimą bei vietą šeimoje, ugdymo įstaigos bendruomenėje, pasaulyje.
Dalyvaudami įvairiose veiklose mokosi valdyti savo emocijas, kuria ir palaiko draugiškus santykius su grupės draugais ir ugdytojais bei stengiasi laikytis grupės susitarimų ir taisyklių, plėtoja socialinės atsakomybės įgūdžius. Atpažįsta patyčias ir mokosi tinkamai reaguoti į jas.
Supranta saugaus elgesio taisyklių svarbą atitinkamose situacijose, mokosi jų laikytis, rūpinasi sveikata pasitelkę fizinį aktyvumą, supranta sveikos mitybos svarbą sveikatai. Samprotaudami apie atsakingą ir saugų elgesį artimojoje aplinkoje, gamtoje, paaiškina, ko reikia žmogui, kad jis gyventų, gerai jaustųsi, būtų sveikas; mokosi tausoti išteklius, pasitikėti savo pažinimo galiomis; atlieka bendras tyrimų veiklas, dalinasi turima patirtimi.
Žaidimo reikšmė socialinei kompetencijai ugdyti
Priešmokyklinėje grupėje pagrindinė veiklos forma - žaidimas. Žaisdami vaikai mokosi kalbėti, mąstyti, tirti pasaulį, klausti, tinkamais žodžiais reikšti mintis. Jie ugdo loginį mąstymą, gebėjimą spręsti problemas, judesių koordinaciją, klausą, ritmo pojūtį. Vaikai pajunta grupinio darbo džiaugsmą, kartu su draugais atlikdami bendrus darbus. Be to, stiprina pasitikėjimą savimi žaisdami, pažindami, kurdami.
Žaisdami, spontaniškai ir tikslingai tyrinėdami, vaikai atpažįsta ir pavadina gamtos objektus, reiškinius, pastebi jų požymius, savybes. Žaisdami, tyrinėdami paveikslėliuose ir natūroje atpažįsta ir įvardija naminius ir kai kuriuos laukinius gyvūnus, samprotauja apie jų gyvenimo skirtumus, poreikius. Žaisdami, stebėdamas, tyrinėdamas artimą aplinką domisi dangaus kūnais, atpažįsta Žemės planetą, Saulę, Mėnulį. Žaisdami, stebėdami, tyrinėdami atpažįsta, pavadina artimos aplinkos daiktus, juos apibūdina, palygina, pagal paskirtį naudoja, grupuoja pagal požymius.
Žaisdami, dalyvaudami įvairiose veiklose vaikai mokosi atsakingai, saugiai ir etiškai naudotis įvairiais skaitmeniniais įrenginiais, įrankiais, technologijomis ir bendrauti skaitmeninėje erdvėje. Žaisdami, tyrinėdami aplinką, aptardami įvairias situacijas, vaikai plėtoja savimonės gebėjimus: supranta mimika ir kūno kalba reiškiamas emocijas, į jas reaguoja, apmąsto ir nusako savo jausmus, emocijas.
Žaisdami, tyrinėdami artimą aplinką pastebi gamtinių išteklių naudą žmonėms. Žaisdami, kartu su kitais tyrinėdamas artimiausią aplinką aiškinasi, kas yra gamtos ištekliai. Žaisdami, tyrinėdami aiškinasi, lygina, kuo skiriasi gamtos daiktai nuo žmogaus sukurtų daiktų.
tags: #veiklos #forma #ugdant #socialine #kompetencija #priesmokyklineje
Projektai
Steigėjas
Informacinis rėmėjas
