Fekalijų mikrobiotos transplantacija autizmo spektro sutrikimą turintiems vaikams

Žmonės su autizmu dažnai susiduria su virškinimo trakto problemomis, tokiomis kaip viduriavimas, vidurių užkietėjimas ir diskomfortas žarnyne. Jau seniai žinoma, kad autizmu sergančių vaikų smegenys ne tik sugenda ir sutrinka, bet ir 95 % autistiškų vaikų turi virškinimo trakto problemų. Kai kurių medikų spėjimu, virškinimo trakto bėdos gali būti viena autizmo priežasčių, o pablogėjus virškinimo trakto būklei, pablogėja ir psichika.

Pastaruoju metu medicinos mokslo dėmesio centre atsidūrė išmatų mikrobiotos transplantacija - procedūra, kurios metu pacientui į storąją žarną įterpiama sveiko donoro išmatų medžiaga. Šios procedūros metu pacientui išleidžiamos sveiko žmogaus išmatos, skatinančios naudingų bakterijų augimą žarnyne, dėl ko susidaro stabilus virškinimas.

Procedūros kilmė ir taikymas

Išmatų transplantacija visų pirma naudojama su Clostridium difficile susijusiai ligai gydyti. Tai tikrai labai bjauri bakterija, dažnai puolanti nusilpusius žmones ir sukelianti labai agresyvų viduriavimą, kuris kartais baigiasi net mirtimi. Minėto tyrimo metu buvo įrodyta, kad išmatų transplantacija išgydo šiuos ligonius 100 proc.

Gydytojai taip pat naudoja išmatų mikrobiotos transplantaciją kitoms virškinimo trakto ligoms, įskaitant virškinimo trakto sutrikimus, su kuriais susiduria daugelis autizmu sergančių žmonių. Kai kurie tyrimai parodė, kad ji padėjo išgydyti autizmu sergančių žmonių, ypač vaikų, virškinimo trakto problemas.

Lietuvos patirtis ir tyrimai

Santaros klinikų Vaikų ligoninėje nuo 2017 m. išmatų persodinimo procedūros atliekamos autizmo sutrikimų spektrą turintiems vaikams. Procedūrą inicijavo šalyje žinomas vaikų gastroenterologas, biomedicinos mokslų daktaras, Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto docentas Vaidotas Urbonas. Autizmo sutrikimą turintis vaikas, kuriam atlikta išmatų transplantacija, kenčia nuo virškinamojo trakto sutrikimų.

Pasak doc. dr. V. Urbono, po procedūros berniukas pradėjo daugiau kalbėti, išaugo jo susidomėjimas aplinka, pakito žvilgsnio fiksavimas. Gydytojo teigimu, išgydyti autizmo šia transplantacija nesitikima, tačiau tikimasi, kad tai pagerina ne tik vaiko virškinamojo trakto simptomus, bet ir bendrą jo savijautą, įskaitant ir psichikos būklę.

Kodėl žarnyno bakterijos veikia psichiką?

Žarnyno bakterijos gamina labai daug medžiagų, ir jos patenka į visą organizmą, nukeliauja į centrinę nervinę sistemą ir vienaip ar kitaip ją paveikia. Žarnyne gaminama 95 proc. serotonino - vadinamojo laimės hormono. Dėl to kyla klausimas: jeigu pakeistume žarnyno mikrobiotą, ar nepasikeistų žmogaus psichika?

Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro neuromokslininkas dr. Aurelijus Burokas pažymi, kad dėl greito gyvenimo būdo Vakarų pasaulio gyventojai palaipsniui prarado reikšmingą dalį jų organizmo bakterijų. Siekiant dar geriau ištirti žarnyne vykstančių procesų įtaką bendrai organizmo būklei, 2020 m. pradėtas projektas, kurį remia Lietuvos mokslo taryba.

Ateities perspektyvos

Mokslininkai mano, kad išmatų transplantacijos procedūrą pavyks panaudoti įvairių lėtinių ligų gydymui tais atvejais, kai efektyvios pagalbos nėra. Keliama hipotezė, kad operacijos metu nereikia perkelti visų žarnyno bakterijų, užtektų persodinti tik tam tikras jų rūšis: savotiškus mikrobiotos mišinius. Galbūt ateityje nereikės chirurginės intervencijos ir reikiamą dozę pacientas gaus piliulės pagalba.

Svarbiausia, kad jei ši procedūra ir nepadės - bakterijoms nepavyks prigyti - ji yra nekenksminga sveikatai. Tai labai perspektyvi mokslo sritis, kurioje Lietuva siekia tapti viena iš lyderių.

tags: #eksperimentinis #ismatu #persodinimas #autistiskiems #vaikams

• Kaip išsirinkti automobilinę kėdutę vaikui
• kodėl verta rinktis konstruktorius vaikams?
• sužinokite daugiau apie Dovilės Filmanavičiūtės gyvenimą
• Sužinokite apie naujagimio kaulus
• gražiausi atvirukai Mamos dienos proga