Ekologinio ugdymo svarba ir įgyvendinimas ikimokyklinio ugdymo programose

Kasdien vis intensyviau žmogus sąveikauja su aplinka, įsitvirtina joje ir aktyviai dalyvauja ją pertvarkant. Norint išsaugoti aplinką, žmogus turi subręsti asmenybės lygiu ir ugdyti ekologinę kultūrą. Svarbiausias ekologinio ugdymo tikslas yra išugdyti atsakomybės jausmą gamtai, išmokyti saugoti aplinką bei stengtis ją puoselėti. Ekologiniame ugdyme jungiasi emocinis ir vertybinis santykis, diegiamos aplinkosauginės nuostatos, žinių apie gamtą, aplinką ir pasaulį plėtra, lavinamas ekologinis vaikų mąstymas bei gebėjimas pritaikyti ekologines žinias kasdieniame gyvenime. Tokie ekologinio ugdymo tikslai numato, jog ekologinis ugdymas gali tapti perspektyviniu ir labai svarbiu ugdant ikimokyklinio amžiaus vaikus.

Ekologinis raštingumas - tai gebėjimas suprasti natūralias gamtos sistemas, kurios lemia gyvybę žemėje. Ekologinio raštingumo ugdymas - viena iš svarbiausių šio laikmečio švietimo sistemos krypčių, leidžianti apeliuoti į vaikų savimonę, formuoti jų pažiūras ir elgseną, kartu kurti ekologinę kultūrą. Vaikai nuo mažumės jaučia poreikį bendrauti su gamta, būti joje. Jie - neatsiejama gamtos dalis, kuri mokosi mylėti gamtą, saugoti ir tausoti jos išteklius. Todėl itin svarbu ikimokykliniame amžiuje mokyti vaikus būti harmonijoje su gamta, skatinti jų organišką vienybę, ugdant aplinkosauginį mąstymą ir ekologinį raštingumą. Gamtamokslinės kompetencijos ugdomos visą gyvenimą: pradedama nuo mažens šeimoje, o vėliau tęsiama ikimokyklinio ugdymo įstaigoje, bendrojo ugdymo mokykloje, universitetuose, darbovietėse.

Ekologinio ugdymo reikšmė ikimokykliniame amžiuje

Tyrimo duomenys parodė, kad ekologinis ugdymas labai svarbus ikimokykliniame amžiuje, kadangi būtent šiame laikotarpyje vaikai labai imlūs, ir galima gana lengvai sudėti tinkamus pamatus ekologinei gyvensenai tolimesniame vaikų gyvenime. Vaikai turi pažinti pasaulį ir tobulėti, nenurimdami. Gamtoje viskas keičiasi, todėl kiekvieną kartą vaikai atranda kažką naujo, netikėta. Kad tausoti gamtą, pirmiausia reikia ją pažinti. Todėl svarbu supažindinti vaikus su gamtos pasauliu, jos grožiu. Tinkamai organizuojamas ekologinis ugdymas ikimokykliniame amžiuje suformuoja vaikų kritinį mąstymą, lavina kūrybiškumą, estetikos pojūtį, bei išmoko vaikus teigiamai bei efektyviai bendrauti ir bendradarbiauti su aplinkiniais ir juos supančia aplinka.

Lopšelyje-darželyje „Aušrinė“ Klaipėdoje veiklos turinys orientuotas į sveikos gyvensenos įgūdžių formavimą ir etnokultūrinių vertybių puoselėjimą. Sveikos gyvensenos ugdymas glaudžiai siejasi su ekologinio mąstymo propagavimu, gamtos pažinimu bei gamtos išsaugojimu. Ugdytiniai mokosi globoti ir prižiūrėti gyvūnus, supranta, kaip žmogus daro įtaką gamtai, ir stengiasi būti ne jos naikintojai, o kūrėjai.

Aktualumas ir iššūkiai

Svarbiausia problema šioje temoje yra pedagogų ir šeimos požiūrių derinamumas. Jei pedagogo ir šeimos požiūriai ryškiai skiriasi, labai sunku tinkamai organizuoti ekologinio ugdymo procesą siekiant tikslo formuoti vaikų ekologinį mąstymą. Tyrimo metu paaiškėjo, kad ikimokyklinio amžiaus vaikams aktualu, jog darželio fizinė ir psichologinė aplinkos būtų šilta, jauki, saugi, švari. Mokslinėje literatūroje taip pat pabrėžiama, kad komfortabili fizinė aplinka turi didelės įtakos ugdytinių motyvacijai būti ugdymo aplinkoje, nepatraukli aplinka šią motyvaciją slopina. Pedagogų anketos rezultatai atskleidžia tai, jog daugelis pedagogų domisi ekologiniais klausimais, o tai turi teigiamos įtakos ekologinio proceso organizavimui. Kaip nurodo literatūros šaltiniai, pedagogų asmeninis požiūris turi didelės įtakos vaikų ugdymuisi, kadangi vaikai didžia dalimi mokosi stebėdami pedagogo pavyzdį.

Veiklos tyrimas parodė, kad dažniausiai nagrinėjama ekologinio ugdymo tema yra sveika mityba, tai šiuolaikiniame pasaulyje labai aktuali tema, netgi galima pasakyti, kad priklauso visuomenėje dominuojančiai madai, todėl nieko stebėtino, jog ir darželiuose ši tema intensyviai gvildenama. Tam dar gali turėti įtakos besikeičiantis ir daugelyje darželių jau pasikeitęs meniu, vaikai palaipsniui supažindinami su tausojančio meniu patiekalais. Svarbiausias ekologinio ugdymo tikslas yra ekologinės gyvensenos pradmenų formavimas ikimokyklinio amžiaus vaikams.

Praktinės ekologinio ugdymo veiklos pavyzdžiai

Vilniaus lopšelyje-darželyje „Pušynėlis“ gamtamokslinis, ekologinis vaikų ugdymasis yra vienas iš prioritetų. Jau ketvirtus metus Vilniaus lopšelyje-darželyje „Pušynėlis“ vykdomas visuomenės aplinkosauginio švietimo projektas „Mes - gamtai, gamta - mums“, kuris finansuojamas iš Vilniaus miesto savivaldybės aplinkos apsaugos rėmimo specialiosios programos lėšų. Projekto idėja remiasi švietimo dokumentais, kuriuose akcentuojama, kad ugdoma savarankiška ir kūrybinga, savo gebėjimus išskleidžianti asmenybė. Atliekant tyrimus natūralioje aplinkoje padedama asmeniui atsiskleisti socialinėje, gamtinėje ir kultūrinėje erdvėje, brandinti aplinkosauginę savimonę ir nuostatą, kad jis yra ne vien aplinkos vertybių vartotojas, bet ir jų kūrėjas, atsakingas už aplinkos pokyčius ir identiteto išsaugojimą.

Kuriant edukacines erdves darželio lauko aplinkoje siekiama ugdymo kokybės ir integralaus ugdymo nuo ankstyvojo amžiaus. Veiklos edukacinėse lauko erdvėse įgalina formuoti tiek vaikų, tiek suaugusiųjų gamtojautą, aplinkai palankaus elgesio nuostatas, ugdytis aplinkotyros įgūdžius, gamtamokslinius gebėjimus. Taip optimaliai sudaromos sąlygos gamtos objektų edukacinėse erdvėse pažinimui, pozityvaus vaiko santykio su jais skatinimui (prižiūrint ir puoselėjant), teigiamų emocijų raiškai - gėrintis augalais ir kitais gamtos objektais, atliekant įvairias kūrybines, menines veiklas. Ugdymasis šiuolaikiniams vaikams turi būti įdomus, patrauklus, įtraukiantis.

Įgyvendindami projekto veiklas organizuojame vaikams edukacines išvykas, eko dirbtuves, parodas bei kitus renginius, kurių metu vaikams sudaromos galimybės natūraliose aplinkose, realiose situacijose ugdytis aplinkosaugines kompetencijas. Projektų įgyvendinimo metu organizuotos edukacinės išvykos vaikams į Vilniaus universiteto Botanikos sodą, LMNŠC Gamtinio ir ekologinio ugdymo skyrių (buvusį Jaunųjų gamtininkų centrą), Saugomų teritorijų nacionalinį lankytojų centrą. Taip pat suorganizuoti pažintiniai žygiai po Karoliniškių kraštovaizdžio draustinio parką, Vingio parką. Vaikams organizuojamos edukacinės pamokėlės apie paukščių, varliagyvių, vabzdžių, sliekų pažinimą.

Jau tradicija tapo kasmet organizuoti koliažų iš gamtinės medžiagos kūrybines dirbtuves, eko dirbtuves „Praktiškas menas“, „Geri darbai gamtai“. Šiemet organizuodami renginius siekėme atkreipti dėmesį į aplinkosauginio švietimo prioritetus. Vaikų kūrybinių darbų paroda „Augalų istorijos. Rugiagėlė keliauja per pievą“ buvo siekta atkreipti dėmesį į 2021 metų Vilniaus žaliųjų edukacinių erdvių augalą rugiagėlę ir kitus pievų augalus. Eilėraščių skaitovų konkurso tema - vaistiniai augalai, skirta atkreipti dėmesį į 2021 metų vaistinį augalą - dilgėlę. Šie renginiai skatina vaikus ir suaugusiuosius kaupti potyrius ir įspūdžius apie gamtą, aplinkosaugą, įprasminti savo patyrimą ir žinias menine raiška bei kitomis pasirinktomis raiškos priemonėmis. Taip pat vykdome taršos prevenciją, organizuojame aplinkosauginio ir ekologinio švietimo veiklas, stengiamės skleisti aplinkosauginio ir ekologinio švietimo idėjas, skatinant vaikus ir kitus bendruomenės narius sąmoningai ir atsakingai veikti prisidedant prie aplinkos apsaugos siekių. Jau antri metai organizuojame renginius, skirtus Klimato kaitos savaitei.

Ekologinio ugdymo modelis ir aplinkos kūrimas

Nuo 2022 metų lopšelyje-darželyje įgyvendinamas ekologijos ugdymo modelis, kurio pagrindinis tikslas - ugdyti vaikų gamtamokslinį ir ekologinį raštingumą. Plėtojant ekologinio ugdymo idėjas bei siekiant pasisemti naujų idėjų iš Lietuvos kolegų, lopšelis-darželis įsijungė į Lietuvos EKO mokyklų tinklą. Bendradarbiaujant su tėvais (globėjais), lauko teritorijoje įkurti ekologiniai daržai, pastato reprezentacinėje zonoje įrengti daržovių ir vaistažolių auginimo vazonai, įrengtos lietaus vandens surinkimo talpos prie pastato lietaus nutekėjimo vamzdžių, kuriuose surinktas vanduo panaudojamas augalų laistymui. Grupėse sukurtos erdvės gamtamokslinio ir ekologinio raštingumo ugdymui: gamtinės medžiagos žaidimų kampeliai, augalų daiginimo šiltnamiai, šiukšlių rūšiavimo dėžės ir kt. Plėtojant ekologines idėjas, bendruomenėje organizuojamos aplinkos tvarkymo talkos, antrinių žaliavų ir gamtinės medžiagos rinkimo akcijos.

Ikimokyklinio ugdymo programose numatyta pakankamai ekologinės ir gamtosauginės veiklos. Vaikai mokosi rūšiuoti atliekas, supranta tvaraus vartojimo principus. Iš antrinių žaliavų kuriami ne tik edukaciniai erdviai, bet ir žaislai, drabužiai, aksesuarai. Taip siekiama vaikams kurti nuostatą, kad gamta ir mokymasis apie jos išsaugojimą yra teigiamas emocijas žadinanti veikla. Ugdant vaikų ekologinį raštingumą siekiama suteikti ugdytiniams aplinkosauginių žinių, skatinti tvaraus vartojimo pagrindus, ugdyti jų vertybines nuostatas, paremtas meile gamtai, suvokimu, kad gamtoje esame tik svečiai, nuo kurių priklauso mūsų planetos ateitis.

Ekologinio ugdymo metodai

Tai sritis, kurioje daugiausia tyrinėjimų, eksperimentų ir patyrimu grįsto mokymosi, kiek įmanoma daugiau naudojant lauko aplinkas. Daugelis pedagogų naudoja kompleksinio ugdymo būdą, integruodami gamtos pažinimą į visas veiklas.

Štai keletas efektyvių ekologinio ugdymo metodų ir veiklų:

1. Rudolfo Štainerio pedagoginė sistema: siekiama laisvos ir harmoningos asmenybės ugdymo, skatinant kuo glaudesnius santykius su gamta. Šis pedagogas pasisakė už visybinio požiūrio ugdymą į gamtą, teigdamas, kad vaikai turi pajusti augalų ir gamtos reiškinių ryšį su saule ir žeme.
2. Aplinkos tvarkymo akcijos: Klaipėdos lopšelyje-darželyje „Aušrinė“ ekologinis ugdymas integruojamas į įvairias veiklas, pvz., kasmet vyksta akcijos „Darom“, kurių metu tvarkoma ne tik grupė, aikštelės, bet ir renkamos šiukšlės aplink darželio teritoriją.
3. Pažintinės ekskursijos ir žygiai: organizuojamos ekskursijos, kurių metu stebimi įvairūs augalai ir gyvūnai.
4. Žaidimai ir kūrybinės veiklos: vaikai mokosi mėgdžioti gamtos garsus, naudoja tautosaką, renka gamtinę medžiagą (kankorėžius, giles, pagaliukus), kuri pritaikoma ir muzikos instrumentams, ir žaislams. Žaidžiami ekologiniai žaidimai, kurie padeda vaikams perprasti aplinkos gyvenimo reiškinius ir mokytis mąstyti.
5. Ekologiniai stebėjimai: jų metu vaikai mokosi apie gamtos tvarką ir metų ritmą. Kiekvienoje grupėje yra augalų kampelis, kur ugdytiniai stebi ir prižiūri įvairius augalus, sodina svogūnus, petražoles, pupeles. Kiekvienas vaikas gali praktiškai prisiliesti prie gamtos.
6. Švietimo technologijos: naudojamos moderniosios švietimo technologijos: filmai, skaidrės. Tai leidžia vaikams atskleisti gamtos stebuklus, pamatyti visą augalo ar gyvūno ciklą, išgirsti gamtos garsus.
7. Tėvų įtraukimas: sekamos pasakos gamtine tema, organizuojamos parodos iš antrinių žaliavų. Tai vienas iš patrauklesnių bendravimo ir bendradarbiavimo su tėvais metodų.

Veiksmingiausios ekologinio ugdymo priemonės

Praktiškai atliktas tyrimas reikšmingas tuo, kad yra išskirti ikimokyklinio ugdymo įstaigose svarbūs edukacinės aplinkos aspektai, išryškintos stipriosios ir silpnosios ekologinio ugdymo darželyje pusės, problematika, išskirtos veiksmingiausios veiklos ekologiniam ugdymui, taip pat išryškinti pagrindiniai veiksniai užtikrinant ekologinio ugdymo įgyvendinimo sėkmę. Veiksmingiausia ekologinio ugdymo priemonė pasak tyrimo dalyvių, yra knygų apie gamtą skaitymas, bei tinkamo elgesio pavyzdžiai.

tags: #ekologinis #ugdymas #ikimokyklinio #ugdymo #programoje

• Apie pagalbos sistemas globos centruose
• ką apie vaikus pasako delno linijos
• Išsami informacija apie "Dantukų miestą"
• Teisiniai vaiko globos nustatymo žingsniai
• Apie Mažeikių beglobių gyvūnų globą