Pasakos ir žaidimai: kaip mokyti vaikus atliekų rūšiavimo ir tausoti gamtą

Lietuvoje tradicija rūšiuoti atliekas tęsiasi dar tik kiek daugiau nei dešimtmetį, tad tėvams trūksta žinių, kaip rūšiavimo mokyti vaikus. Vis dėlto, su atliekų rūšiavimo nauda vaikai vis plačiau supažindinami jau darželyje, kur vyksta aplinkos tvarkymo, grąžinimo akcijos, iš atliekų gaminami darbeliai, mokoma atliekų rūšiavimo pradmenų, rengiamos ekskursijos į sąvartynus ir atliekų rūšiavimo aikšteles. Šis ankstyvas ugdymas yra gyvybiškai svarbus formuojant ateities kartos požiūrį į aplinkosaugą.

Tėvų pavyzdys - svarbiausias mokytojas

Pirmiausia tėvai turėtų rodyti tinkamą pavyzdį. Vaikai stebi ir stengiasi atkartoti tėvų veiksmus, todėl jei po iškylos gamtoje kruopščiai susirenkate visas atliekas ir nedvejodami pakeliate gatvėje numestą šiukšlę, vaikai mato gerą pavyzdį. Jei namuose įsigysite specialias šiukšliadėžes ir kruopščiai rūšiuosite atliekas, o po to visą turinį išnešite į rūšiavimo konteinerius kieme, analogiškai elgsis ir vaikai. Kasdieniai tėvų veiksmai tampa geriausia pamoka, kuri moko atsakingumo ir pagarbos aplinkai.

Rūšiavimas per žaidimą ir istorijas

Mokymas rūšiuoti atliekas gali tapti smagiu žaidimu ir įtraukiančiu pasakojimu. Rūšiavimą galima paversti žaidimu, pavyzdžiui, surengti konkursą, kas daugiau atliekų išrūšiuos ar gražesnį darbelį iš jų sukurs. Taip pat galima įsigyti spalvingas šiukšliadėžes arba papuošti jas lipdukais, vaikų pieštais simboliais, padarant rūšiavimo procesą patrauklesnį. Be to, pasakojimai turi didelę galią įkvėpti vaikus.

Galite vaikui papasakoti istoriją, kaip numestas plastikinis maišelis pateko į vandenyną, tuomet jį prarijo delfinas ar ryklys ir jam labai ilgai skaudėjo pilvą. Mokyklinio amžiaus vaikui turėtų padaryti įspūdį pasakojimas, kad plastiko buteliai nesuyra net kelis šimtus metų, taip pabrėžiant ilgalaikę mūsų veiksmų žalą aplinkai. Tokios istorijos padeda vaikams suvokti atliekų poveikį ir skatina juos elgtis atsakingiau.

Besaikio vartojimo mažinimas ir sąmoningumas

Labai svarbu vaikus supažindinti ne tik su atliekų rūšiavimo pagrindais, bet ir su besaikio vartojimo žala: kuo daugiau vartojame, tuo daugiau atliekų išmetame. Todėl apsipirkdami prekybos centruose neškitės daugkartinio vartojimo maišelius, papasakokite, kodėl svarbu rinktis iš perdirbamų pakuočių pagamintus produktus, kodėl geriau pirkti Lietuvoje užaugintą produkciją. Be to, jei vaikas paprašys dar vienos naujos žaislinės mašinos ar lėlytės, nors namuose jų ir taip apstu, skatinkite jį pamąstyti, ar tikrai reikia dar vieno naujo žaislo, kuris galiausiai taps buitine atlieka. Sąmoningas vartojimas yra esminė dalis aplinkos tausojimo.

Edukacinės programos ugdymo įstaigose: „Gamtos ateities“ indėlis

VšĮ „Gamtos ateitis“ aktyviai prisideda prie vaikų švietimo apie atliekų rūšiavimą, lankydama Lietuvos ugdymo įstaigas su linksmomis ir įtraukiančiomis edukacinėmis programomis. „Gamtos ateities“ personažai aplankė Vilniaus lopšelį-darželį „Rudnosiukas“, kur uždavinėjo vaikams daugybę klausimų žaidimų, estafečių ir viktorinos metu: „Ar jūs namuose rūšiuojate?“, „Ar žinote, į kurios spalvos konteinerį reikia mesti jogurto indelį?“, „O kodėl reikia rūšiuoti?“

Kaip teigia VšĮ „Gamtos ateitis“ viešinimo ir marketingo vadovė Diana Ramanauskaitė, labai džiugu, kad mažieji apie atliekų rūšiavimą šiandien žino žymiai daugiau nei suaugusieji. Vaikai puikiai žino, į kurį konteinerį kokią atlieką reikia mesti. Jie puikiai žino, kad jei atvažiuoja šiukšlių automobilis ir surenka skirtingas atliekas - tai ne dėl to, kad jas visas sumaišo į vieną krūvą, bet dėl to, kad automobilyje yra skirtingos sekcijos skirtingų rūšių atliekoms, o jos vėliau važiuoja į specialias patalpas, kur bus darsyk tvarkingai perrūšiuotos ir iškeliaus perdirbimui. Be to, jie puikiai žino - iš ko gaminamas popierius, kad medžiai neužauga per 1 metus, tad popierių būtina perdirbti. Neretas jų pabars mamą ar tėtį, kad nepasiėmė į parduotuvę daugkartinio pirkinių krepšio arba daugkartinės gertuvės su vandeniu - nes bet kuri neperdirbama atlieka žaloja gamtą. Šiuolaikiniai vaikai yra be galo smalsūs, žingeidūs, jie labai atsakingai mokosi patys, o vėliau moko savo tėvelius ar senelius. Jei organizacijos šūkis skelbia - „Gamtos ateitis - mūsų rankose“, tai vaikai, jaunoji karta, yra mūsų ateitis, kad gamta taptų švaresnė. VšĮ „Gamtos ateitis“ kviečia susisiekti el. paštu, jei pageidaujama, kad jų edukacinė programa apie atliekų rūšiavimą aplankytų jūsų darželį ar pradinę mokyklą.

Knygos, mokančios tausoti gamtą

VšĮ „Gamtos ateitis“ išleido edukacinę knygelę ikimokyklinio ir pradinių klasių vaikams - „Kaip meškiukas kitokį gimtadienį šventė“. Šioje knygoje aprašomos nūdienos problemos, susijusios su neatsakingu vartojimu ir pasiūlomas receptas, kaip į paprastus dalykus įpinti ekologijos principus. Knyga pagaminta iš 100 proc. perdirbtų antrinių žaliavų. Ištraukoje iš knygos rašoma: „Miškus ir vandenynus vis labiau teršė įvairūs plastiko gaminiai bei atliekos. Laikraštyje meškiukas perskaitė, kad ateityje, nuo 2021 m., bus draudžiami tokie plastiko gaminiai kaip šiaudeliai, plastikiniai stalo įrankiai ir net ausų krapštukai, nes jie jau baigė užkimšti visus pasaulio vandenynus. Miško žiniose rašoma, kad Žemė labai užteršta ir kad reikia ieškoti, kuo pakeisti plastikinius daiktus, jei norime tausoti ir išsaugoti gamtą.“

Ši žinia suglumino bičiulius, kurie sėdėjo ir mąstė, ką galima padaryti, norint išsaugoti švarią aplinką, juk nė vienas netroško, kad jų miškas ar pievelė pavirstų šiukšlynu. Taip pat, speciali VšĮ „Gamtos ateitis“ organizuota edukacinė programa vyko Vilniaus Ąžuolyno mokykloje, kur mažieji pirmokėliai mokėsi pakuočių atliekų rūšiavimo paslapčių, aptarė nuo 2021 m. įsigaliosiančius draudimus ir kuo reikės pakeisti plastiko gaminius, kurie bus uždrausti.

Lėlių spektaklis „Kontis ir Tvarkius“

„Kontis ir Tvarkius“ - tai pirmasis lėlių spektaklis vaikams, pasakojantis apie būdus rūpintis mus supančia aplinka: rūšiuoti atliekas ir atsakingiau įsigyti naujus daiktus. Spektaklis sukurtas pagal to paties pavadinimo Aldonos Zinkevičiūtės-Jankauskienės knygą. Končio, Tvarkiaus ir kitų šio spektaklio personažų nuotykiai leidžia vaikams suprantama kalba papasakoti apie neišnaudotas atliekų rūšiavimo galimybes. Tai pirmasis „žalias“ lėlių spektaklis vaikams, įkvepiantis rūšiuoti. Vaikai - labai imlūs ir greitai mokosi, todėl po spektaklio jie ne tik galės atpažinti rūšiavimo konteinerius, bet ir priminti tėveliams apie rūšiavimą. Teigiamų emocijų ir išgyvenimų pilna pasaka patraukė savo inovatyviu požiūriu į vaikų edukaciją aplinkosaugos temomis - iki šiol Lietuvoje panašių iniciatyvų nebuvo. Interaktyvaus spektaklio, kurio metu mažieji žiūrovai įtraukiami į pasakojimo veiksmą, trukmė - 40 min. Edukacinėje inscenizacijoje vaidina Jūratė Kundrotienė ir Rūta Petkutė. Spektaklio premjera įvyko Vilniuje ir Alytuje, o vėliau „Kontis ir Tvarkius“ planuoja aplankyti daugelio Lietuvos miestų vaikų darželius, pradines mokyklas ir bendruomenės namus.

Pasakų kūrėja Neringa Trinskytė: istorijos, keičiančios požiūrį

Pasakų kūrimas tapo didžiąja Neringos Trinskytės gyvenimo dalimi, kurios kelias prasidėjo prieš septyniolika metų, gimus sūnui. Neringa, kaip ir dauguma mamų, ėmėsi sekti jam pasakas. Jos teigimu, ji dėkinga sūnui, dėl jo pradėjo rašyti pasakas ir dabar jos pasaulis atrodo spalvotas, gražus ir linksmas. Neringa juokauja, kad jos galva tikriausiai sprogtų, jeigu nerašytų, nes ten - tikras minčių knibždėlynas. „Labai nepatinka skaityti savo pasakas antrą kartą. Jei tą darau, gimsta dar daugiau minčių, noriu kažką papildyti, pakeisti,“ - sako Neringa, pabrėždama savo kūrybinio proceso spontaniškumą.

Neringos neįprastas, beribe fantazija apipintas pasakas pamilo būrys vaikų, o kartais ir suaugusieji, kurie, perskaitę jiems kurtą asmeninę pasaką, kurioje patys tampa herojais, pajunta džiaugsmą ir nuostabą. Neringa yra išleidusi penkias autorines ir vieną spalvinimo knygelę. Jos pasakos dažniausiai skanios, saldžios, labai spalvingos, šiek tiek keistos, juokingos, stebuklingos ir visada įdomios. Jose - šokolado miškai, dramblys, einantis ieškoti draugų, skruzdėlės valgo cepelinus, o lapės su raganosiais žaidžia šachmatais. „Visos mano pasakos pamokančios. Noriu, kad vaikai, perskaitę pasaką, jos nepamirštų,“ - tvirtina N. Trinskytė, akcentuodama savo kūrybos tikslą. Pasak N. Trinskytės, lietuvių kalba be galo graži ir turtinga, tad ji su kiekvienu kūriniu stengiasi turtinti ir savo žodyną.

Viena iš tokių pamokančių istorijų yra knyga apie mergaitę Mėtą. „Jeigu perskaičius šią pasaką nors vienas butelis ar popierėlis nukeliaus į šiukšlių konteinerį, o ne ant žemės, vadinasi, savo darbą padariau,“ - sako Neringa Trinskytė, pabrėždama, kad per pasakas siekia įkvėpti realius pokyčius vaikų elgesyje. Be to, N. Trinskytė veda pasakų kūrimo užsiėmimus priešmokyklinukams ir pradinukams, kur skatina vaikų vaizduotę ir kūrybiškumą. „Man labai smagu girdėti, kad grįžę į namus vaikučiai pasisodina tėvelius ir prašo perskaityti pasaką,“ - džiaugiasi Neringa, matydama savo darbo rezultatus.

Per septyniolika metų kūrybinio kelio N. Trinskytė niekada nepasigailėjo juo pasukusi. „Labai noriu naujų atradimų. Svajoju, kad laiko užtektų viskam: ir naujoms knygoms, ir susitikimams, ir galbūt naujiems vaidmenims,“ - apibendrina ji, likdama atsidavusi pasakų pasauliui ir jų kuriamai vertei.

tags: #eilerastukas #vaikams #apie #siuksliu #rusiavima

• Detalus vaikiškos lovos gaminimo gidas
• Akademikas, politikas ir kunigas Pranckietis
• Nauda ir rizika skiepijantis nuo gripo nėštumo pabaigoje
• Receptai vaikų šventės užkandžiams
• Natūralūs būdai menstruacijų ciklui skatinti