Gajus Julijus Cezaris: Antikos didybės simbolis ir politinis strategas
Gajus Julijus Cezaris (100 m. pr. m. e. - 44 m. pr. m. e.) - viena iš istorinių asmenybių, bene ryškiausiai simbolizuojančių senovės Romą. Puikus karvedys ir žymus politikas, rašytojas, itin įvairiapusė ir kontroversiškai vertinama asmenybė paliko labai gilų pėdsaką istorijoje. Jo vardas tapo titulu: buvęs Romos imperatorių garbės vardu, nuo imperatoriaus Hadriano laikų (117-138) tapo sosto įpėdinių, o nuo 4 a. - Romos imperatorių titulu.
Kilmė ir politinis kelias
Būsimasis bene garsiausias senovės Romos politikas buvo kilęs iš garsios ir įtakingos Julijų giminės, savo legendines ištakas siejusios su grožio, meilės ir vaisingumo deive Venera. Gajus Julijus Cezaris buvo žymaus Romos pareigūno - pretoriaus ir Azijos prokonsulo - Gajaus Julijaus Cezario vyresniojo sūnus. Nors šeima valdė nemažus turtus, jos namai stovėjo prastą reputaciją turėjusiame triukšmingame ir nesaugiame Romos rajone - Suburoje.
Cezaris Romoje kopė politinės karjeros laiptais, užėmė vis aukštesnes pareigas. 60 m. pr. m. e. jis grįžo į Romą ir su Pompėjumi bei Krasu sudarė I triumviratą - Senatui priešišką sąjungą, kuri netrukus tapo faktiška vyriausybe. 59 m. pr. m. e. Cezaris užėmė aukščiausias - konsulo - pareigas. Senatui priėmus Cezario agrarinį įstatymą, žemės gavo Pompėjaus armijos veteranai ir vargingiausi Romos piliečiai.
Julijaus Cezario gyvenimas per 4 minutes
Galų karas ir karinė ekspansija
58 m. pr. m. e. paskirtas Narbonos Galijos vietininku, Cezaris gavo teisę surinkti legionus. Iki 51 m. pr. m. e. užkariavo visą Galiją, atrėmė germanų puolimus, 55-53 m. pr. m. e. surengė sėkmingus karo žygius į Britaniją ir Germaniją. Cezario karinei praktikai būdingi drąsūs taktiniai manevrai, sumanus naujos technikos panaudojimas, tiekimo tarnybos stiprinimas. Puolimo ir gynimosi veiksmus laikė lygiareikšmiais ir sumaniai derino.
Šis karas, kurio pagrindiniu istoriniu šaltiniu tapo paties Cezario palikti Commentarii de Bello Gallico (Galų karo užrašai), baigėsi akivaizdžia romėnų pergale. Didelės teritorijos buvo prijungtos prie Romos valstybės, prasidėjo Galijos romanizacija, ilgainiui tapusi prancūzų tautos formavimosi ištaka.
Pilietinis karas ir vienvaldystė
49 m. pr. m. e. su kariuomene peržengė Rubikono upę (ji skyrė Cezario valdomas sritis nuo Italijos) ir pradėjo kovą su Pompėjumi dėl valdžios. 48-45 m. pr. m. e. nugalėjo Pompėjaus ir jo šalininkų kariuomenes. Lemiamas mūšis įvyko ties Farsalu. Sutelkęs valdžią (diktatorius ir liaudies tribūnas iki gyvos galvos, turėjo cenzoriaus įgaliojimus), nebesilaikė populiarių demokratinių idėjų.
| Pareigos/Veikla | Laikotarpis |
|---|---|
| Pirmasis triumviratas | 60-53 m. pr. m. e. |
| Galų karas | 58-50 m. pr. m. e. |
| Diktatorius iki gyvos galvos | 44 m. pr. m. e. |
| Kalendoriaus reforma | 46 m. pr. m. e. |
Reformos ir gyvenimo pabaiga
Cezaris stiprino centralizuotą valdžią, naikino provincijų atskirumą nuo Italijos ir konsolidavo Viduržemio jūros baseino vergvaldžius. 46 m. pr. m. e. reformavo kalendorių - metai turėjo 365 dienas ir kas ketveri metai buvo pridedama papildoma diena. Respublikos institucijų siaurinimas sukėlė senato respublikonų opoziciją. 44 m. pr. m. e. kovo 15 d. senatorių sąmokslininkai jį užbadė durklais. Po Juliaus Cezario mirties Romos forume buvo pastatyta Cezario šventykla, o jo asmenybės kultą pradėjo Romos imperatorius Augustas.
tags: #karvedys #decimas #cezario #amzininkas
Projektai
Steigėjas
Informacinis rėmėjas
