Eilėraščiai vaikams - ne tik gražūs eiliuoti tekstai. Tai puikus būdas ugdyti vaikų kūrybiškumą, gerinti atmintį, turtinti vaiko žodyną. Poezija atskleidžia kalbos žodį ir turtingumą. Ketureiliai dažnai sukelia įvairių emocijų, sužadina tiek vaikų, tiek suaugusiųjų vaizduotę. Eilėraštis - galinga emocinės išraiškos priemonė. Lietuvių poezijoje gausu įdomių, pralinksminančių, priverčiančių susimąstyti, originalaus kalbos stiliaus, labai turiningų eilėraščių. Daugelyje eilėraščių slypi kur kas daugiau nei tik eiliuotas, skambus tekstas. Juose atskleidžiamas tam tikras kultūrinis kontekstas. Vienas iš tokių kūrinių metaforiškai aprašo metus kaip turinčius daug vaikų.
Kiekvienas mėnuo turi savo unikalų charakterį ir nuotaiką, kurią poetai geba puikiai atskleisti. Štai kaip metai ir jų „vaikai“ aprašomi eilėraštyje:
Metai turi daug vaikų,
Juos išvardint net sunku!
Sausis mėgsta baltą spalvą,
Puošia ja kiekvieną kalvą.
Visad rūstauja vasaris.
Kovas žada būti geras.
Bet balandis jo nemėgsta,
Orą painioja ir šėlsta.
Gegužė - mieliausias vaikas,
Nuo gėlių kvapų apsvaigęs.
O birželis tik svajoja
Ir atostogas planuoja.
Liepa ir švelnus rugpjūtis
Kviečia mus pliaže pabūti.
Sunokins rugsėjis slyvų.
Spalis užaugins daug grybų.
Lapkritį lietus vis drengia.
Gruodis šiltai apsirengia.
Sausis mėgsta baltą spalvą, puošia ja kiekvieną kalvą. Kostas Kubilinskas savo eilėraštyje „Sausis“ vaizdingai aprašo šaltą, bet žaismingą žiemos pradžią:
Brenda sausis su veltiniais
Balto vėjo vėpūtiniais,
Ir nustebęs žiūri sausis:
Iš pusnyno - kyšo ausys...
- Kelkis, kiški skeltanosi,
Tu pusnyne suragosi!
- Nesušalsiu, dėde sausi!
Pusnys - patalai šilčiausi!

Po sausio, kuris mėgsta baltą spalvą, ateina vasaris. Jis visad rūstauja. K. Kubilinskas eilėraštyje „Vasaris“ tęsia žiemos pasakojimą:
Vasaris sniegą bers ir bers,
Ir snaigės kris lyg pūkas...
Ant kito šono apsivers
Miegodamas barsukas.
Jei nuo saulutės nusisuks,
Žinok - barsukui šilta...
Apie šaltąjį sezoną mums primena ir eilėraštis „Ei, šaltuti!“:
Ei, šaltuti, tu baltuti,
Su sidabro barzdele!
Mes per kiemą vijom žiemą,
Mes po lanką tra lia lia!
Tra lia lia - į žalią šilą
Suvadinsime vaikus!
Vėl aukštai saulutė kyla,
Vėl pavasaris puikus!
Ei, šaltuti, tu baltuti,
Kur barzdelę palikai?
Ar sutirpdė ją saulutė,
Ar gal nupešė vaikai?
Net ir pavasario išvakarėse dar šalta. V. Giedros eilėraštyje „Kačiukai“ klausiama, kodėl jie nubudo taip anksti, juk dar šalta, mažučiukai, juk pusnynai dar aukšti! Paryčiais audra šiurpioji dūksta pievoj ir šile. Tačiau greitai kovo aštuntoji, ir atkeliaus būriai vaikučių, kantriai laukę tos dienos.
Kovas žada būti geras. Eilėraštyje „Kovas“ aprašoma bundanti gamta:
Vaikšto pempė su kuodu:
Visos balos - po ledu.
Klausia pempė pagriovy:
- Ei varliukai, ar gyvi?
Dar varlytės nepabudę,
O gėlytės jau atkutę.

Pavasaris puikus, ir vėl aukštai saulutė kyla. Po kovo ateina balandis. Bet balandis jo nemėgsta, orą painioja ir šėlsta. „Balandis“ eilėraštis pasakoja apie žalumos sugrįžimą į miestą:
O mieste šiandieną žalia,
Nes visur žolė jau želia.
Ir langai žaliai pražydo
Nuo žolės žalumo šito.
Tai gatve Balandis irias.
„Tai pavasarėlis, Tai pavasariukas. Prieš saulutę šildos Garbanas ėriukas. Iš dausų nužengęs Išdidus lyg povas Švilpauja karklyne Vienmarškinis kovas. Dairosi rugelis. Strykt kvietys iš grūdo. Kas dar neišgirdo? Kas dar nenubudo?!“
Gegužė - mieliausias vaikas, nuo gėlių kvapų apsvaigęs. O birželis tik svajoja ir atostogas planuoja. Liepa ir švelnus rugpjūtis kviečia mus pliaže pabūti. J. Erlickas eilėraštyje „Eina Vasara…“ vaizdingai aprašo šiltąjį metų laiką:
Eina Vasara graži tarsi mama
Su vaikais, su paukščiais žaisdama,
Supasi ant laikrodžio rodyklių
Saulės sūnūs - spinduliai - išdykę.
Nemiegok ilgai - praeis pro šalį,
Nepavysi, neberasi kelio…
Tam kely su antpečiais geltonais
Jau budės Rugsėjis kapitonas.
O! Kad vasara nepasibaigtų!
Sunokins rugsėjis slyvų. Spalis užaugins daug grybų. Lapkritį lietus vis drengia. Ruduo skundžiasi šalčiu ir jam trūksta palto bei kepurės. „Rudenėlis“ eilėraštyje aprašomi pilki debesys ir su jais ateinantis liūdesys:
Šliaužia debesys pilki.
Varva- gal skylėti?
Debesėli ko verki?
Man graudu žiūrėti.
Noriu žliumbti, kaip ir tu.
Ašaros ,kaip slyvos.
Gal paverkime kartu?
Ak, ruduo vėlyvas!
Ašarėlių kibirai,
Permerkė kepurę.
Ei! neverkim gal, gerai?
Kam gi mes paniurę?

Visgi, pasitikom rudenėlį. Juokėmės, kalbėjom, nesipykom. Susodino mus į aukso važį ir kalneliais, ir pakalnėm trankiai vežė. Tai dardėjo ratai, tai dardėjo. Tai girdėjo zuikiai, tai girdėjo. Ach, auksini rudenėli, tu toks margas ir pašėlęs. Vos pažvelgus į medžius, liejas spalvos per kraštus. Lapai krinta tyliai tyliai, suka vėjas juos linksmai. Eilėraštyje „Rudens vėjas mieste“ rodoma, kaip supasi vėjy rudenų suvarpytas šimtmetis, sukasi gatvių punktyrai, perėjų juostos. Ir tilsta į vakaro krantą lapų siautimas. Ruduo per miesto dykumas, per alėjas liejas.
Metų ratas užsidaro. Gruodis šiltai apsirengia, o Kalėdos, Kalėdos atneša šilumą į širdis.
Kad būtų lengviau įsivaizduoti kiekvieno mėnesio ypatybes, pateikiame lentelę, apibendrinančią eilėraščio „Metai“ aprašymus:
| Mėnuo | Poetinė charakteristika |
|---|---|
| Sausis | Mėgsta baltą spalvą, puošia ja kiekvieną kalvą. |
| Vasaris | Visad rūstauja. |
| Kovas | Žada būti geras. |
| Balandis | Nemėgsta kovo, orą painioja ir šėlsta. |
| Gegužė | Mieliausias vaikas, nuo gėlių kvapų apsvaigęs. |
| Birželis | Tik svajoja ir atostogas planuoja. |
| Liepa | Kviečia mus pliaže pabūti. |
| Rugpjūtis | Švelnus, kviečia mus pliaže pabūti. |
| Rugsėjis | Sunokins slyvų. |
| Spalis | Užaugins daug grybų. |
| Lapkritį | Lietus vis drengia. |
| Gruodis | Šiltai apsirengia. |
Eilėraščių įtraukimas į vaiko literatūrinį pažinimą - neįkainojama dovana vaikui. Poezijoje slypi tiek jausmų ir išgyvenimų, suteikiančių vaikams galimybę geriau suvokti savo patiriamus jausmus, juos įvardinti, geriau suvokti aplinkinių žodžiais neišreikštas emocijas. Eilėraščių įsiminimas ir jų deklamavimas naudingi vaiko atminčiai ir pažinimo funkcijoms lavinti.
Lietuvių poezijoje gausu įdomių, pralinksminančių, priverčiančių susimąstyti, originalaus kalbos stiliaus, labai turiningų eilėraščių. Anzelmas Matutis, Justinas Marcinkevičius, Janina Degutytė, Violeta Palčinskaitė, Vytė Nemunėlis, Sigitas Geda, Martynas Vainilaitis, Kostas Kubilinskas ir kiti poetai sukūrė daug ypač gražių eilėraščių.
Eilėraščių ir dainelių mokinimasis treniruoja smegenis, lavina atmintį ne tik jūsų vaikų, bet ir jūsų pačių! Myluokimės ir mankštinkime smegenėles!
Ne mažiau veiksminga meilę išreikšti per taktilinius eilėraščius. Deklamuojant eilėraštį, galima liesti eilėraštyje minimas akytes, kojeles, rankeles, ir viskas smagiu žaidimu virsta. Kiek gi apkabinimų per dieną mums reikia? Kaip pasakė šeimos terapeutė Virginia Satir, „4-ių apkabinimų per dieną mums reikia norint išgyventi. 8-ių apkabinimų per dieną mums reikia norint išsilaikyti.“ Su trimete nereikia prisiminti pasiglėbesčiuot, - pati pasiima meilę. O štai penkiamečio jau taip lengvai neapkabinsi, nepabučiuosi. Eilėraščių įsiminimas ir jų deklamavimas naudingi vaiko atminčiai ir pažinimo funkcijoms lavinti, stiprinant ryšį.
Šypsena turi veidrodinį efektą. Šypsena - tai pro tavo veido langą šviečianti šviesa, kuri sako žmonėms, jog tavo širdis yra namie. Neverk, kad kas nors baigėsi. Nusišypsok, kad tai apskritai buvo. Tai jausena, kurią mama, tėtis ar artimasis kuria visą laikotarpį, tiesa?