Kodėl kūdikiai bijo garsaus triukšmo?

Baimė - tai natūralus jausmas, kurį patiria tiek vaikai, tiek suaugusieji. Specialistų teigimu, vaikų baimės - normali jų vystymosi dalis. Pati baimė savaime nieko blogo. Šis jausmas - natūralios savisaugos dalis, padedanti išvengti įvairiausių pavojų. Tačiau ne visos baimės yra racionalios, ypač kalbant apie vaikus. Augant mažyliui keičiasi ir jo baimės.

Baimė tai yra emocinė bei kūniška reakcija į galimą arba įsivaizduojamą pavojų. Šis jausmas yra labai svarbus ir reikalingas žmogui. Baimės funkcija yra apsaugoti vaiką nuo pavojų ir taip padėti išlikti. Tai yra labai senas ir, galima sakyti, primityvus jausmas, padėjęs mūsų protėviams apsisaugoti, net jei krūmuose slėpėsi ne plėšrūnas, o sušnarėjo vėjas - žmogus jau spėjo apsisaugoti. Tai svarbu ir dabar, tačiau kartais šios sistemos veikla sutrinka - tuomet baimė tampa žalinga, vystosi nerimo sutrikimai.

Didžiausią triukšmą sukelia lėktuvai, sunkiasvorė technika, automobiliai, sporto rungtynės. Atrodytų - reikia tik vengti tokių triukšmingų vietų, ir triukšmas niekaip nepaveiks. Daugiausia laiko tiek mes, tiek mūsų vaikai, deja, praleidžiame patalpose. Labiausiai triukšmo alinami yra darželinukai ir pradinukai. Minutei stabtelėjus prie darželio grupės durų, sunku suvokti, kaip maži vaikai gali ištverti tokiame triukšme. Jie pešasi, rėkauja, kalba gerokai pakeltu tonu.

Kūdikių baimės

Dažniausiai pirmosios baimės mažylio širdelėje apsigyvena sulaukus 8-9 mėnesių. Kūdikis jau puikiai atpažįsta tėvų ir kitų šeimos narių balsus, veidus, jam gera ir saugu su jais būti. Nepažįstami ar retai matomi žmonės, net jeigu tai giminaičiai, jam gali kelti baimę. Tad visiškai normalu, jeigu kūdikis pravirksta, kai jį mėgina pakalbinti ar juolab paliesti kaimynė, tėvų bičiuliai ar kitas svetimas asmuo.

Viena iš įgimtų baimių yra stipraus garso baimė. Tai yra natūrali reakcija, padedanti kūdikiui apsisaugoti nuo galimo pavojaus. Kūdikių klausa yra daug jautresnė nei suaugusiųjų, todėl garsūs ir netikėti garsai gali sukelti stiprią baimę ir nerimą.

Vaikų baimių priežastys

Vaikų baimių atsiradimą lemia daugybė veiksnių, kuriuos galima suskirstyti į psichologinius ir aplinkos poveikį.

Psichologiniai veiksniai:

• Emocinis saugumas ir prieraišumas: Vienas esminių psichologinių nerimo ir baimių veiksnių yra emocinis vaiko saugumas bei susiformavęs prieraišumo stilius. Vaiko, kuris jaučiasi emociškai nesaugus, neturi pastovumo ryšyje, baimės yra kaip signalas apie ryšio sunkumus bei būdas pakviesti tėvus. Ribų šeimoje nebuvimas taip pat prisideda prie emocinio nesaugumo.
• Laki vaizduotė: Vaikams būdinga laki vaizduotė bei simbolinis (stebuklinis) mąstymas. Šis mąstymas leidžia vaikui žaisti, pvz. gerti arbatą iš žaislinio puodelio, kuriame nieko nėra. Tačiau to pasekoje vaikai painioja tikrovę ir vaizduotę, todėl baimingi vaizduotės kūriniai gali jaustis labai realiai.
• Baimė kaip pykčio išraiška: Baimės kaip pykčio išraiška taip pat praktikoje pasitaiko dažnai. Bijoti mūsų visuomenėje yra daug labiau priimtina nei pykti. Pyktis dažnai yra slopinamas ir neleidžiama jo jausti, vaikai ir patys bijo pykti, tad baimė atsiranda kaip pakaitinė iškrova.
• Įgimtas jautrumas: Didesnį baimingumą gali kelti ir įgimtas jautrumas. Jautresnė nervų sistema greičiau ir stipresniu atsaku reaguoja į dirgiklius, prisitaikyti prie pokyčių reikalinga daugiau resursų bei aplinkos paramos.

Aplinkos poveikis:

• Tėvų elgesys: Tėvų elgesys ir nerimas yra vienas svarbiausių veiksnių vaikų nerimo ir baimės jausmo atsiradime. Vaiko baimę tėvai perima nekvestionuodami, ir taiko savo gyvenime. Todėl labai svarbu negąsdinti vaiko, kad nukris, užsigaus, susirgs ir t.t. Tikriausiai daugeliui pažįstamas pavyzdys, kai mažylis nukrinta ir žiūri į tėvus, ar tėvai išsigando, puolė bėgti, gelbėti vaikelio. Jei bėga - pradeda verkti, ilgai nenurimsta, jei tėvai reaguoja ramiai, vaikas toliau žaidžia. Tai puikiai iliustruoja aplinkos, o ypač tėvų/globėjų įtaką baimių atsiradime.
• Traumos bei skausmingos patirtys: Jei vaikas neseniai matė ar patyrė ligą, tėvų praradimą, gaisrą, smurtą, ar kitą didelį įvykį, tai galėjo stipriai išgąsdinti. Jei vaikas tuo metu yra pažeidžiamas, turi jautresnę nervų sistemą arba nėra paramos iš suaugusiųjų, kurie atlaiko ištikusią krizę ir padeda ją integruoti, gali atsirasti ilgalaikė baimė. Nesaugios augimo sąlygos, nepriežiūra, kaip ir perdėta globa gali neduoti emocinių atramų ir paskatinti baimingumą.
• Aplinkos informacija: Tai ką vaikas girdi per žinias, radiją, kitus vaikus, filmuose, kompiuteriniuose žaidimuose (ypač amžiaus neatitinkančiose) moko saugotis bei gali prisidėti prie baimės atsiradimo.

Kokios vaikų baimės pagal amžių?

Vaikų baimės yra susijusios su jų amžiaus tarpsniu ir raidos ypatumais.

Stipraus garso baimė, tokia kaip griaustinio ar fejerverkų, dažnai pasireiškia 6 metų vaikams, bet gali tęstis ir vėliau. Taip pat, kaip minėta, tai yra viena iš įgimtų baimių, kurią gali sustiprinti aplinkos veiksniai.

Kaip suprasti, kad vaikas bijo?

Baimė reiškiasi ne vien kalbėjimu apie baimės objektą, taip pat ir:

• Sunkumais užmigti/nemiga;
• Apetito pokyčiais;
• Neaiškiais, fizinės priežasties neturinčiais skausmais pvz:. pilvo, galvos, kojų;
• Sunkumu kvėpuoti;
• Nuolatiniu nerimastingumu;
• Nagų kramtymu;
• Grįžimu į ankstesnę raidos stadiją pvz:. vaikas puikiai laikantis šlapimą pradeda šlapintis į lovą.

Kaip padėti vaikui įveikti baimę?

Normalių baimių atveju įprastai vaikams visiškai pakanka tėvų pagalbos. Pagrindinė gimdytojų užduotis - sukurti sveiką susidorojimo su baimėmis elgesio modelį.

Praktiniai patarimai tėvams:

• Normalizuokite baimes: Jokiu būdu neneikite vaikų baimių, nesakykite, kad tai nesąmonė. Mažiesiems jų baimės yra pačios tikriausios, kad ir kaip jums kitaip atrodytų. Todėl jas reikia priimti, nes taip parodysite atžalai, kad ją gerbiate, suprantate ir esate pasiryžę padėti.
• Padėkite rasti sprendimus: Tėvai negali už vaiką išgyventi jo baimių, bet gali padėti rasti praktiškus sprendimus, kaip tas baimes įveikti.
• Supraskite savo baimes: Vyresni vaikai labai imlūs tėvų baimėms, tad turėtumėte peržvelgti, dėl ko patys nerimaujate, ir įvertinti, kaip tai veikia vaikus.
• Būkite atidūs išorės veiksniams: Vyresniems vaikams baimę dažnai sužadina įvairūs išoriniai dirgikliai: per žinias išgirstos gąsdinančios naujienos, blogos prognozės, grėsmingi įspėjimai apie besiartinančią audrą ir pan.
• Padėkite susidraugauti su baimėmis: Sakoma, kad geriausias būdas nugalėti baimę - stoti į tiesioginę akistatą su ja. Tik tai reikia daryti švelniai, mažais žingsneliais. Tarkime, jeigu pastebėjote, kad vaikas baiminasi būti didesnėje bendraamžių kompanijoje, nežino, kaip ten pritapti, bijo būti išjuoktas, galima pamažu pratinti prie susibūrimų.
• Nenuvertinkite vaiko baimės - tai sukelia tik dar didesnį stresą ir vienišumą vaiko gyvenime.
• Įsivertinkite, kas vyksta vaiko kasdienybėje, gyvenimo pokyčius, ligas, traumas - tai padės geriau suprasti baimės priežastis.
• Paklauskite vaiko jo baimės objekto dydžio, spalvos, formos, vardo - tai leis apibrėžti objektą.
• Paprašykite vaiko papasakoti apie baimę piešiniu, šokiu, lipdiniu, žaidimu ar kitu būdu, siekiant pažinti. Galite turėti dėžutę, kur šiuos piešinius dedate. Jei vaikas juos nori suplėšyti ar kitaip sunaikinti - leiskite.
• Jei vaikas pasiruošęs, galite pakalbinti baimės objektą, išsiaiškinkite: Kur jis gyvena, ko jis nori? Megzkite ryšį su objektu ir padėkite jam gauti, ko jis nori. Pvz:. dažnai vaikai įvardija, kad “monstras” jaučiasi vienišas, todėl juos gąsdina, tuomet monstrui suteikiama dovana” draugas”, kad jam nereikėtų jo gąsdinti.
• Stenkitės susilaikyti nuo patarimų, geriau klauskite vaiko, kaip jis mano, kas jam padėtų - tai skatina vaiko galios pojūtį, o to labai reikia norint nugalėti baimę.
• Dėl simbolinio mąstymo veiksminga yra ir saugumo kūrimas turint priemonių kaip apsiginti - paprasčiausias purškiklis su vandeniu ant kurio užrašyta “stop monstrai” ar kitas personalizuotas užrašas gali labai veiksmingai padėti įgalinti vaiką ir padėti jaustis ne tokiu bejėgiu nakties metu.
• Tyrimai rodo, kad nerimas ir baimės gali paūmėti trūkstant vitamino D, Omega 3 bei sutrikus kitiems kraujo rodikliams. Svarbu apsilankyti pas gydytoją ir pasidaryti kraujo tyrimus.
• Jei nerimas labai didelis, vaiko gyvenimas trinka, nepavyksta padėti arba yra uždelsta pagalba, kartais reikalinga psichiatro konsultacija ir medikamentinis gydymas. Jei pastebite pasikartojančias lyg ratu besisukančias mintis, atsirandančius ritualus/veiksmus, be kurių vaikas krenta į paniką, labai svarbu nedelsti ir kreiptis pagalbos. Vaikų baimės ir nerimo sutrikimai laiku sureagavus pakankamai greitai gydomi suteikiant kompleksinę pagalbą, o gydymas duoda puikius rezultatus.

Baltasis triukšmas ir kūdikių baimės

Mūsų kasdienėje aplinkoje pilna garsų: nuo miesto šurmulio iki buitinių prietaisų triukšmo. Tačiau yra vienas ypatingas garsas, kuris skiriamas ne tik suaugusiems, bet ir naujagimiams - baltasis triukšmas. Baltasis triukšmas - tai garsas, kuris apima visas girdimos spektro dažnių juostas, generuojamas vienodu intensyvumu. Tai reiškia, kad jis skamba lygiai visose dažnių juostose ir sukuria vientisą garsinį foną. Pavyzdžiui, ventiliatoriaus gurgždesys, kondicionieriaus brūzgimas ar net televizoriaus šniokštimas išjungimo režimu yra baltasis triukšmas.

Naujagimiai yra itin jautrūs aplinkos pokyčiams, įskaitant garsus. Per pirmuosius gyvenimo mėnesius, kai kūdikis dar prisitaiko prie išorinio pasaulio, baltasis triukšmas gali padėti sukurti saugią ir ramybę keliančią aplinką. Dažnai baltasis triukšmas rekomenduojamas kaip efektyvi priemonė, padedanti nuraminti verksmą ir greičiau užmigti. Tyrimai rodo, kad kūdikiai, kuriems grojamas baltasis triukšmas, greičiau užmiega ir mažiau naktį pabunda.

Viena iš pagrindinių naujagimių su baltuoju triukšmu susijusių rūpesčių yra garso intensyvumas. Gydytojai ir kūdikių priežiūros specialistai rekomenduoja, kad bet koks garsas, skleidžiamas naujagimio aplinkoje, neturėtų viršyti 50 decibelų - lygio. Be to, svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad nuolatinis baltasis triukšmas gali trukdyti natūraliam klausos vystymuisi. Kūdikio klausos sistema turi būti stimuliuojama įvairiais natūraliais garsais, kad vystytųsi tinkamai. Nors baltasis triukšmas gali būti naudingas tam tikrais atvejais, svarbu paisyti alternatyvų ir rekomendacijų, kaip jį naudoti saugiai.

Didžiausią teigiamą efektą ilgesniam ir ramesniam kūdikių miegui mokslininkai pastebėjo kūdikius vystant ir naudojant baltąjį triukšmą. Jo veiksmingumas visai nestebina, nes devynis mėnesius kūdikis gimdoje girdėjo daug įvairių garsų, tad tyli aplinka jam tiesiog nėra įprasta. O tyloje netikėtai pasigirstantys intensyvesni garsai gali lengvai pažadinti ar netgi išgąsdinti. Pagrindinė baltojo triukšmo paskirtis yra užmaskuoti netikėtus, intensyvius garsus, kaip lojantis šuo, automobilių signalizacija, garsiau kalbantys šeimos nariai ar nenurimstantys vyresnieji broliukai ir sesutės. Baltasis triukšmas nuslopina garsų intensyvumą, įmaišydamas į monotonišką ritmą, todėl kūdikiams lengviau į juos nereaguoti.

Amerikos pediatrų akademija rekomenduoja 50 decibelų triukšmo ribą. Moksliniais tyrimais įrodyta, kad naudingas 67 decibelų garsas.

Galima naudoti specialius įrenginius, triukšmą skleidžiančius žaisliukus, interaktyvius žaisliukus, mobilias aplikacijas ir įrašus. Žaisliukai, nutylantys po tam tikro laiko tarpo, gali išbudinti kūdikį, todėl geriau rinktis nuolatos grojančius įrenginius arba interaktyvius žaisliukus. Garsas iš mobiliųjų įrenginių puikiai praverčia kelionėse arba tiesiog jei norite baltąjį triukšmą išmėginti. Tačiau jei norite tokiu būdu baltąjį triukšmą naudoti nuolatos, įsitikinkite, kad bevielis ryšys veikia patikimai ir garsas netikėtai nedings. Taip pat svarbu patį mobilųjį įrenginį perjungti į skrydžio rėžimą ir nelaikyti jo per arti kūdikio.

Kad baltasis triukšmas iš tiesų būtų naudingas, svarbu atminti, jog piktnaudžiauti juo negalima. Baltojo triukšmo įrenginiai, net ir tuomet jei jie skirti kūdikiams, dažnai turi keletą garso lygių, dalis kurių yra per garsūs nuolatiniam naudojimui. Saugus garsas turi neviršyti 50 dB, toje vietoje, kur miega kūdikis. Amerikos pediatrų asociacija (AAP) įspėja, kad dažnai naudojamas, didesnis nei 85 dB garsas laikomas žalingu ir gali padaryti neigiamą įtaką kūdikio klausai, bei kalbos raidai.

tags: #ar #kudikiai #bijo #riksmo

• Saugus dviračio mokymasis vaikams
• Sveika triušiena mažyliams
• Gimimo įforminimas: ką reikia žinoti
• Tėvų vaidmuo vaikų masturbacijos atveju
• Viskas apie Moniką Kvietkutę: nuo gimtadienių iki meilės paieškų