Vaiko pasaulis: Iš ko jis sudarytas eilėraščiuose ir žaidimuose

Vaiko pasaulis - tai neaprėpiama erdvė, kupina spalvų, garsų, judesio ir jausmų. Jis formuojasi iš aplinkos, žaidimų, tėvų meilės ir, žinoma, iš poezijos. Vaikų poezija, ypač tokia, kurią kuria Violeta Palčinskaitė, padeda mažiesiems pažinti save ir supantį pasaulį. Poetė V. Palčinskaitė vaikams yra išleidusi devynias poezijos knygas, kurių kūryba pastebėta ir įvertinta pasaulyje.

Laiminga vaikystės aplinka turėjo įtakos namų, kaip jaukios ir būtinos egzistencijos dalies, įvaizdžiui. Namai - vertybė. Namų erdvėje saugu, jauku, šilta. Jaukumo iliuzija sukuriama iš dėmesio ir meilės kiekvienam - mažai žolytei, lapui, žiogui, skruzdėlei ir vaikui.

Kas sudaro vaiko pasaulį? Gerumo ir džiaugsmo paieškos

Kurdama eilėraščius, V. Palčinskaitė siekia, kad vaiko širdelėje neliktų „miesčioniško abejingumo aplinkiniam pasauliui, žmonėms“. Gerumas ir jautrumas ieškomas visur, svarbiausia - tikima, jog tai slypi paties vaiko sieloje. Jos kūryba neretai atspindi esminį klausimą: "Iš ko padarytas pasaulis? Iš medžių, drugelių ir krūmų. Iš saulės šešėlių, iš vargo upelių, iš tavo ir mano gerumo". Tai pabrėžia, kad aplinka, gamta ir tarpusavio gerumas yra pamatiniai elementai, iš kurių supintas vaiko pasaulis. Šis džiaugsmas ir gerumas tampa pagrindiniu vaiko jausenos matu cikliškame grįžimo ir atsinaujinimo periode. Tam pasaulį - iš tiesų, „Kaip gerai, kad aš esu!“, - skelbiama eilėraštyje „Aš esu“. Viskas V. Palčinskaitės poezijoje džiugina, spindi, žaižaruoja ir savo linksmumu primena vaikystės kaip žaidimo ir šventės atmosferą.

Ryto pradžia ir kasdienės veiklos

Vaiko diena prasideda su saule ir daina. Mažylis budinamas švelniais žodžiais ir judesiais. Eilėraštis "PASISVEIKINIMAS SU SAULE" kviečia: "Labas rytas saule, Labas tau. Labas rytas saule, Tau sakau. Patekėk virš jūrų ir kalnų. Patekėk virš pievų ir miškų." Tai šventinis pasveikinimas naujai dienai. "ATSIKĖLIMO DAINA" praneša: "Mažutėli, mažutėli, Nemiegok, nemiegok, Skambina varpelis, Skambina varpelis, Din dan don! Din dan don!"

Rytais vaikas bundasi, rąžosi ir ruošiasi naujiems nuotykiams. "RYTO DAINA" aprašo šį procesą: "Vaikas jau pabudo, Keliasi nosytė, Žiovauja burnytė, Rausta jau žandai.. Girdi jau ausytės, Dainą šią mamytės, Akys prasimerkia, Jau mane matai." Po pabudimo seka fizinis aktyvumas - "PASIRĄŽYMAS" sako: "Pasirąžome, pasirąžome, Tiesiam rankytes, Tiesiam kojytes. Tuoj miegai išeis ir sapnai išskris, Gera nuotaika vaiką aplankys."

Svarbi dienos dalis - valgymas, kurį lydi "MAITINIMO DAINA": "Valgyk mažulėli, Mūsų Kasparėli, Kaupk jėgas ir auki, Mūsų sunaitėli. Būk stiprus (gera) kaip tėtis, Geras (graži) kaip mamytė, Šviesk mums kaip saulytė, Mūsų mažulyti." Mylavimai ir švelnumas lydi visą dieną: "Myliu myliu myliu glust, Prie širdelės meiliai spust." arba "Mylu mylu mylu, Pilnas vaikas ylų. Kai Dievulis pamylės, Tos ylukės išbyrės. Bir bir bir."

Kūno pažinimas ir mankštos džiaugsmas

Vaikai pasaulį pažįsta per judesį ir savo kūną. Daugybė eilėraštukų skirti būtent tam. "RANKYČIŲ MANKŠTA" moko: "Mažas vaikas aš esu, Bet užaugsiu pamažu. Apkabint visus galiu, Ir save labai myliu." Rankos ir kojos tampa žaidimo dalimi: "Labas rytas, tau galvyte, Ausis, nosis ir burnyte, Labas rytas jums pečiai, Būkit tiesūs kaip kariai." "MŪSŲ KŪNAS" išvardija kūno dalių funkcijas: "Reikalingos kam akytės? Kad matytų jos mamytę. Kam vaikeliui ši nosytė? Kad pauostytų gėlytę." ir "Reikalingos kam rankytės? Čiupti viską, kas matyti. Reikalingos kam kojytės? Greit lakstyti po žolytę."

Gyvūnų pasaulis ir vaizduotės žaismas

Gyvūnai yra dažni personažai vaikų poezijoje, skatinantys vaizduotę ir ugdantys empatiją. "ŽVIRBLIS IR PELĖ" pasakoja apie mažus padarėlius: "Skrido žvirblelis virš lauko javų, Rado žvirblelis saujelę grūdų." o "Bėgo pelytė į savo urvelį, Rado pelytė sūrio galelį." Kiti eilėraščiai įtraukia į žaidimus su gyvūnais: "ZUIKIS PUIKIS" ir "ZUIKIS" apibūdina judrius zuikius. "ATVAŽIAVO MEŠKA" su "medučio bačka" sukuria žaismingą situaciją su bitutėmis. Mažas, mažas voras bando lipt aukštyn, net ir po lietaus. Du maži šimtakojukai lipo kartą į kalniuką, džiaugėsi apsikabinę. Tai iliustruoja gamtos pasaulio artumą vaikui. Įtaigūs tradiciniai tautosakos personažai - lapės, ežiai, vilkai. Gyvūnai įasmeninami, sugyvinama viskas - daržovės, žaislai, buities daiktai, gamtos reiškiniai.

Žaidimai ir bendravimas

Žaidimas yra natūrali vaiko mokymosi ir bendravimo forma. "ŽAIDIMAS 'VORAS'" moko atkaklumo, o "MES VISI SUSTOJĘ" kviečia visus ploti rankomis, šypsotis ir atsistoti drauge. "ŠARKELĖS VAIKAI" moko apie darbštumą ir dalijimąsi. Skaičiuotės, pavyzdžiui "TRYS PIRŠTUKAI" ar "PENKI MAŽI NYKŠTUKAI", padeda lavinti smulkiąją motoriką ir atmintį. "PIRŠTELIŲ DRAUGYSTĖ" moko, kaip piršteliai gali susitikti, apkabinti draugus ir linksmai žaisti.

Populiarūs vaikiški žaidimai ir dainelės

Lietuvių vaikų poezijoje gausu žaidybinių elementų ir dainelių, kurios ne tik linksmina, bet ir moko. Štai keletas pavyzdžių:

1. Katučių žaidimai: "Katu, katu katutes, Keps močiutė bandutes. Duos tėvelis pinigėlių, Nusipirksim pyragėlių."
2. Košės virimas: "Virė virė košę vaikai atsilošę. Tam davė, tam davė, Tam davė, tam davė, O mažyliui neteko!" Tai žaidimas, ugdantis atjautą ir supratimą apie dalijimąsi.
3. Supavimai: "Kyku kyku lig Velyku, Po Velyku - nebekyku - UŠT!" - tai raminantis supimo žaidimas.
4. Laikrodėlis: "Tik tak laikrodėlis, Man prie pagalvėlės, Tiksi laikrodėlis, Skamba varpeliu." - padeda pažinti laiką ir ritmą.
5. Traukinys: "Čiuku čiuku čiuku čiuku, Važinėjas traukinuku" - skatina judesį ir bendrumo jausmą.

Ritmas, garsas ir kalba poezijoje

V. Palčinskaitės kūryboje ryškus kalbos muzikalumas, ritmika ir žaismė. Jaustukiniais, onomatopėjiniais žodelyčiais („Gegutė“, „Gaidys žadina“), garsų sąskambiais, kartojimais, klausimų ir atsakymų deriniais, humoristinėmis situacijomis V. Palčinskaitės eilėraštis artimas liaudies dainos kompozicijai. Ji pati teigia, kad „visais laikais poetai sėmėsi įkvėpimo iš liaudies dainų, kuriose glūdi ir mūsų vaikų poezijos ištakos. Kokios nepakartojamos yra mūsų lopšinės, žaidimai, vaikiškos skaičiuotės, artimos vadinamajai nonsenso - absurdo poezijai.“

Dainiškos intonacijos, lyrizmo apraiškos ir žaismės bei ypač džiaugsmingo pasaulėvaizdžio kūrimas lemia V. Palčinskaitės poezijos tautosakiškumą. Vaikas ir meno kūriniuose lengvai supranta sąlygiškumą, o eilėraščiai padeda jam atrasti naujus garsus ir žodžių derinius. Pavyzdžiui, "LIETAUS LAŠAI" ritmiškai išvardija vardelius: "Tuk tuk tukas, Tam tam tamas, Tim tim timas, Tik tik tikas, Top top topas - Jau visi nukritom!" Arba gyvūnų garsai: "Mū - mū, aš jaučiukas, Mū - mū, didžiaragis..." Tokia poezija labai artima vaikams, nes net patys vaikai, vos pramokę kalbėti, artikuliuoja garsais, tam tikra eilės tvarka dėlioja žodžius, kurdami savąją - paradokso poeziją.

Namų svarba ir gerumo ugdymas

V. Palčinskaitė yra sakiusi, jog ir perskaitytos knygos, ir vaikystė, ir namai, kuriuose buvo tiek šviesos ir džiaugsmo, lėmė, kad ji tapo rašytoja. Namai, nesvarbu, kur jie būtų, kaip dvasinės šilumos vieta, būtini kiekvienam: „Saulelė leidžias, / Takelis žvilga. / Namai namučiai / Nors ir po smilga.“ Prarasti namų nevalia. Gerumu ir iš gerumo kuriamas lyrinio subjekto pasaulis. Eilėraščiai skatina "palesinti paukštį", "priglobti paklydusį šunį" ir "apkabinti močiutę - ji verkia...". Tai formuoja vaiko supratimą apie empatiją ir rūpestį aplinkiniais. Net "TAU MANO MAMYTE" eilėraštis pabrėžia šeimos ryšio stiprumą: "Mama, aš mylėsiu Tave amžinai amžinai."

tags: #eilerastis #is #ko #padarytas #vaikutis

• Nauda ir rekomendacijos nėščiosioms
• Ikimokyklinis muzikos ugdymas ir bendradarbiavimas
• Sužinokite, kaip gimsta knygos
• Apie meilę, tapatybę ir tragišką mirtį filme "Stiprūs vaikai neverkia"
• Sužinokite, kaip žaislai ant vežimėlio lavina kūdikį.