Gerumo niekad nebūna per daug, kadangi tai yra teigiama charakterio savybė, iš kurios kyla daugelis kitų kilnių žmogaus bruožų, išreiškiančių jo gerą valią. Vaiko gerumas yra išugdomas, o pamatai tam yra dedami nuo pat mažumės. Svarbu suprasti, kad gerumas - tai tarsi gėlė, kurią reikia nuolat prižiūrėti.

Kartą išminčiaus paklausė, kaip atpažinti gerą žmogų. Jis atsakė: „Ne pagal tai, kaip jis atrodo, ir ne pagal tai, ką jis sako, ir net ne pagal tai, ką jis daro - o tik pagal tai, kokia aplink jį atmosfera, kaip šalia jo jaučiasi kiti žmonės.“
Ugdant gerumą, itin svarbu kalbėtis apie emocijas. Štai kaip tai daroma praktiškai:

Senas indėnas savo anūkui pasakojo, kad kiekvieno žmogaus viduje vyksta dviejų vilkų kova. Vienas - tai blogis (pyktis, pavydas, godumas), kitas - gėris (meilė, atjauta, gerumas). „O kuris vilkas laimi?“ - klausė anūkas. Atsakymas paprastas: „Visada laimi tas vilkas, kurį tu šeri.“
Lygiai taip pat reikia prižiūrėti savo „širdies sodą“:
| Veiksmas | Poveikis |
|---|---|
| Piktžolių ravėjimas | Šalinamas pavydas, godumas, pyktis ir abejingumas. |
| Gerumo laistymas | Pagalba kitiems, nuoširdi užuojauta ir pasitikėjimas žmonėmis. |
Gerumas pasireiškia kasdieniuose darbuose. Štai pavyzdžiai, kaip vaikai supranta gerumą:

Laisvu laiku vaikai dažnai žiūri filmus, todėl svarbu pasirinkti tuos, kurie moko empatijos ir drąsos. Animaciniai filmai, tokie kaip „Išvirkščias pasaulis“ (apie emocijų valdymą), „Aukštyn“ (apie draugystę ir netektį) ar „Stebuklas“ (apie patyčių įveikimą), padeda vaikams suprasti sudėtingas socialines temas. Būdami atviri ir malonūs, mes mokome vaikus, kad tikrasis laimės šaltinis - dalijimasis gėriu su kitais.
tags: #eilerastis #apie #geruma #vaikams