Gamta nuo seno yra ne tik grožio, bet ir gydymo šaltinis. Apie tai puikiai byloja žodžiai: „Per žydinčią pievą aš eisiu basa, Čia lenksiuos žolynams ir prausiuos rasa… Priskinsiu, pririnksiu gražiausių žiedų Gėlių nuostabiausių gal šimtą vardų!“ (V. Bladykaitė).
Lietuvoje vaistiniai augalai yra gana paplitę, daugeliui gerai žinomi bei dažnai vartojami. Štai keletas pavyzdžių, kuo naudingi gamtos turtai:

XX amžiaus pirmoje pusėje skirtinguose Lietuvos regionuose Žolinės puokštės buvo labai įvairios ir turėdavo gilią prasmę. Pavyzdžiui, Suvalkijoje rišdavo darželio ir lauko žolynus bei javų varpas, o Dzūkijoje ir Rytų Aukštaitijoje į puokštes įpindavo net vaisių - obuolių, kriaušių, ar daržovių. Pašventintus žolynus sudžiovindavo ir tikėjo, kad šventintos vaistažolės veiksmingesnės. Jomis gydydavo žmones ir gyvulius, aprūkydavo juos, siekdami apsaugoti nuo nelaimių.
Vaistžolių galia dažnai persipina su pasakų pasauliu. Štai viena istorija apie berniuką, kuris persišaldė, ir jo motina liepė atnešti imbriką šeimedžio arbatos vaikui sušilti. Kai berniukas stebėjo imbriką, jo dangtelis pradėjo kilotis, iš vidaus pasirodė gražūs baltučiai šeimedžio žiedeliai, paskui išaugo ilgos žalios šakos. Atsirado „šeimedžio močiutė“, kuri viską mena ir moka pasakoti, o berniukas, gerdamas arbatą, nusikėlė į stebuklingą kelionę.
| Augalas | Panaudojimo būdas |
|---|---|
| Ramunėlė | Džiovinti žiedai arbatai, vidaus ir išorės ligoms gydyti |
| Rugiagėlė | Uždegimams mažinti, audinių dažymui |
| Šeimedis | Žiedai arbatai, ypač naudingi peršalus |
Gamta mus moko stebėtis akimirkos žavesiu, o vaistažolės - gerbti jos teikiamą sveikatą. Svarbu išsaugoti šį ryšį, kurį taip taikliai apibūdina eilėraščių posmai.
tags: #eilerasciai #vaikams #apie #vaistazoles