Izidė – Egipto Motinystės, Meilės ir Magijos Deivė

Izidė (dar žinoma kaip Aset, Oset, Iset) yra viena populiariausių ir svarbiausių dievybių senovės Egipto mitologijoje. Ji laikoma derlingumo, vandens ir vėjo, motinystės, meilės, magijos ir gydymo deive. Izidė simbolizuoja moteriškumą ir šeimyninę ištikimybę, yra šeimos globėja ir atsidavimo simbolis. Ji taip pat yra žinoma kaip civilizacijos, laivininkystės ir socialinių institucijų steigėja, išmokiusi moteris įvairių amatų.

Vėlesniais laikotarpiais Izidė buvo suvokiama kaip didžioji deivė Motina, moteriškasis aukščiausiojo dievo aspektas ar net visa dieviškoji tikrovė (panteos). Jos kultas ypač išpopuliarėjo pirmaisiais mūsų eros amžiais, antikos pasaulio saulėlydžio metu, kai sumažėjo saugumas ir stabilumas, o žmonėms ėmė stigti atsidavimo ir pasiaukojimo. Tuomet Izidės kultas paplito visoje Romos imperijoje.

Izidė glaudžiai susijusi su svarbiausiais Egipto mitologijos personažais. Ji yra dievo Ozyrio sesuo ir žmona, bei dievo Horo motina. Kai kurie šaltiniai teigia, kad ji yra pirmoji žemės dievo Gebo ir dangaus deivės Nut dukra. Ilgainiui įsitvirtino ir visuotinai paplito Heliopolio religinio spekuliatyvinio mokymo teiginys apie jos kilmę. Apie Izidės ryšį su Nilo delta liudija mitas „Izidė ir Horas Deltos pelkėse”. Vėliau Izidė tapo viso Egipto ir visų egiptiečių deive, nors pagrindinis jos kulto centras buvo Abidas, esantis pietiniame Egipte.

Veikiant sinkretizmui, Izidė buvo prilyginta kitoms deivėms, tokioms kaip Hator, Nut, tačiau ji visada išlaikė savitumą, unikalius atributus bei funkcijas ir nesusiliejo nė su viena iš jų. Izidė taip pat buvo susijusi su dievais Minu ir Ptachu.

Ši deivė buvo žinoma kaip „Tūkstančio vardų deivė“, nes jos galios ir vaidmenys buvo labai įvairūs. Senovės egiptiečiai tikėjo, kad ji yra visų motinų prototipas, todėl jos vardu prisiekdavo gydytojai, siekdami sėkmės gydant ligonius. Izidės magiškosios žinios buvo legendinės. Pasak vieno pasakojimo, Izidė apgaule išviliojo iš Ra, aukščiausiojo saulės dievo, jo slaptąjį vardą. Žinodama Ra tikrąjį vardą, ji įgijo galią valdyti net ir pačius galingiausius dievus. Šis pasakojimas pabrėžia jos išmintį ir gebėjimą naudoti žinias kaip galingiausią magijos formą.

Mitologiniai Izidės Vaidmenys ir Istorijos

Izidė atlieka keletą svarbių funkcijų senovės Egipto mitologijoje. Valdovo mituose ji veikia kaip pasiaukojanti Horo motina, o Ozyrio mitų cikle ji yra ištikima Ozyrio sesuo ir žmona.

Vienas svarbiausių mitų pasakoja apie tai, kaip dievas Setas nužudė Ozyrį. IV a. pr. m. e. kūrinyje „Izidės ir Neftidės raudų giesmė“ pasakojama, kad Izidė ir jos sesuo Neftidė suranda Ozyrio kūną ir aprauda jį. Izidė rauda: „Aš moteris, miela savo broliui (Ozyriui), tavo žmona ir tavo motinos sesuo. Sugrįžk kuo greičiau pas mane! Trokštu regėti tavo veidą, kai ilgai nematau jo, tamsa užgula mane, nors Ra ir šviečia danguje”.

Stebuklingai pastojusi, Izidė pagimdo mirusio Ozyrio sūnų Horą. Siekdama išvengti Seto persekiojimo, Izidė su mažuoju Horu pasislepia Deltos pelkėse. Ten jam įkanda gyvatė, požeminio pasaulio ir mirties įsikūnijimas, ir Horas miršta. Suglumusi Izidė šaukiasi pagalbos, ateina aplinkiniai žvejai, bet niekas negali atgaivinti Horo. Galiausiai pasirodo išmintinga krašto šeimininkė - deivė Uto, kuri pataria išaiškinti Horo ligos priežastį. Izidė, įkišusi nosį į Horo burną, nustato, kad jam įgėlė gyvatė.

Kai Horas užauga, pasakojama tekste (XXI a. pr. m. e.), sąlygiškai vadinamame „Horo ginčas su Setu“, Izidė ateina į dievų sueigą ir pareikalauja, kad dievai paskirtų Egipto valdovo sostą teisėtam Ozyrio įpėdiniui Horui. Su Izidės reikalavimu sutinka dievas Šu, bet kiti dievai nepritaria šitokiam sprendimui, nes bijo Seto grasinimų.

Tačiau Izidei pavyksta apgauti Setą. Pavirtusi dailia mergina, ji papasakoja Setui išgalvotą istoriją apie svetimšalį, kuris klasta atėmė iš piemens jo gyvulius, o kai Setas pasipiktina šitokia nedorybe, pesliu pavirtusi Izidė taria Setui: „Apraudok save! Nes juk tavo lūpos ištarė šitai (t. y. pasmerkė nedorybę), o tavo protas pasmerkė tave“.

Plutarcho Chaironiečio pasakojime Izidė, ieškodama Seto nužudyto Ozyrio kūno, nuvyksta į Biblą pas karalienę Astartę, pargabena kūną, bet Setas jį sukapoja į 14 dalių ir išmėto po visą Egiptą. Izidė surenka išbarstytas dalis ir suvienija, tačiau pritrūksta vienos dalies, kurią prarijo žuvis. Izidė atlieka pirmąjį balzamavimo ritualą, jai padeda Anubis, jos sesuo Neftidė ir Totas. Izidė pastoja nuo dausose atgaivinto Ozyrio ir jiems gimsta Horas, kurio pastangomis prisikelia Ozyris. Izidė yra ir toji, kuri nugalėtąjį Setą surištą nugabena pas Atumą, ir toji, kuri paskelbia Horo pergalę.

Izidės Kultas ir Vaizdavimas

Izidės kultas buvo plačiai paplitęs visame Egipte, o vėlesniais laikais - ir už jo ribų. Ji buvo garbinama ne tik kaip meilės ir šeimos globėja, bet ir kaip universali deivė, susijusi su derlingumu, dangaus ir žemės sąveika bei moteriškos galios šaltiniu. Jos garbintojai tikėjo, kad Izidė gali apsaugoti ne tik gyvuosius, bet ir mirusiuosius pomirtiniame gyvenime.

Izidės kultas klestėjo ne tik Egipte, bet ir helenistiniu bei romėnų laikotarpiu. Graikai ir romėnai asimiliavo Izidės kultą ir garbino ją kaip universalią motinystės, magijos ir vaisingumo dievę. Jos šventovės buvo statomos daugelyje senovės pasaulio vietų, ir ji buvo ypač gerbiama jūreivių, kurie meldėsi Izidei, prašydami apsaugos kelionėse. Jos šventės ir ritualai, skirti derlingumui ir atgimimui, tapo itin svarbūs ne tik Egipte, bet ir platesniame senovės Viduržemio jūros regione.

Izidė dažniausiai ikonografijoje vaizduojama kaip moteris, dėvinti dviguba Abiejų Egiptų (Aukštutinio ir Žemutinio) karūna vainikuota, su kūdikiu Horu rankose. Ji - egiptiečių Madona. Kartais ji vaizduojama su išskleistais sparnais, pabrėžiant jos apsauginę prigimtį. Tokie atvaizdai dažnai buvo naudojami laidotuvių tekstuose ir kapavietėse, siekiant užtikrinti mirusiųjų apsaugą pomirtiniame pasaulyje. Izidė buvo laikoma globėja tų, kurie keliauja į pomirtinį pasaulį, ir padėdavo sieloms pasiekti amžinąjį gyvenimą.

Nors kartais ji vaizduojama su karvės ragais ir saulės disku tarp jų, tai labiau siejama su Hator, kita svarbia deive. Vis dėlto, šis vaizdavimas primena krikščioniškąjį Marijos ir kūdikio Jėzaus atvaizdą, ir yra manoma, kad Izidės kultas turėjo įtakos ankstyvosioms krikščionybės motinystės ir šventumo idėjoms.

Izidės Įtaka ir Paveldas

Izidė tapo viena iš nedaugelio Egipto dievybių, kurios kultas ne tik išgyveno Egipto civilizacijos pabaigą, bet ir plėtėsi toliau. Helenistiniu laikotarpiu ir romėnų eroje Izidė buvo garbinama visame Viduržemio jūros regione, įskaitant Graikiją, Italiją ir kitus romėnų valdomus kraštus. Jos kultas išliko stiprus iki pat Romos imperijos krikščionėjimo, kai jos garbinimas buvo uždraustas.

Izidė buvo laikoma universalia deive, simbolizuojančia meilę, šeimą, gydymą ir atgimimą, ir jos įtaka jaučiama iki šiol. Kai kurie mokslininkai mano, kad Izidės mitologija, ypač jos, kaip motinos ir globėjos, vaidmuo, galėjo paveikti krikščioniškąjį Marijos, Jėzaus motinos, vaizdavimą. Taip pat Izidės magija ir sugebėjimas gydyti buvo svarbūs elementai vėlesnėse mistinėse ir okultinėse tradicijose.

Izidė yra viena iš universaliausių ir galingiausių Egipto dievybių, simbolizuojanti meilę, magiją, motinystę ir globą. Ji buvo gyvybės ir atgimimo šaltinis, saugojo šeimą ir padėjo sieloms po mirties. Izidės kultas klestėjo per šimtmečius ir turėjo didelę įtaką ne tik Egipto religijoje, bet ir kitose senovės pasaulio kultūrose. Jos mitai apie meilę, atsidavimą ir atgimimą išlieka vieni iš svarbiausių Egipto mitologijos pasakojimų.

tags: #egiptieciu #motinystes #globeja

• Naujagimis, veidrodis ir prietarai
• Peliuko Mikio gimimo istorija
• Patogumas ir saugumas kūdikiui nuo pirmųjų dienų
• Susipažinkite su lietuvių poezija vaikams
• Vaikų ugdymas: nuo finansinio raštingumo iki kūrybiškumo