Neramus vaiko miegas naktį labai vargina ne tik tėvus, bet ir jį patį. Daugeliui tėvų ne taip lengva paguldyti vaikus miegoti laiku, apsieinant be ilgų įkalbinėjimų ir atsikalbinėjimų. Tiesa, visi supranta, kad kokybiškas ir pakankamas nakties miegas - būtinas tiek vaikams, tiek paaugliams. Vaikai, lyginant su suaugusiais, miego trūkumui yra kur kas jautresni. Kūdikio miegas - procesas, kurio metu mažylio organizmas vystosi, organai atsistato, o įvairios fiziologinės funkcijos - stabilizuojasi. Galiausiai, su kokybiškai, pakankamai laiko (ne tik naktį, bet ir dienos metu) pailsėjusiu vaiku ir tėveliams sutarti yra gerokai paprasčiau.

Kai kūdikis naktimis nemiega arba blogai miega, tai tampa visos šeimos problema. Kūdikių ir mažų vaikų miegas yra viena opiausių šeimos problemų. Yra daug priežasčių, kodėl mažyliai dažnai prabunda naktį.
Tiek kūdikių, tiek ir suaugusiųjų miegas yra cikliškas. Suaugusiųjų miegui būdingas 3-5 ciklų pasikartojimas per naktį. Vaikai dažnai nubunda kiekvieno ciklo pabaigoje. Naujagimio miegas yra labai chaotiškas, tačiau, mažyliui augant, su kiekvienu gyvenimo mėnesiu atsiranda šioks toks ritmas. Pirmasis miego ciklas pas naujagimį trunka apie 45 min., vėliau jis ilgėja iki 90-120 min. Naujagimio miego ritmai reguliuojami alkio jausmo. Tokiame amžiuje vaikutis turi dažnai valgyti, dėl to ir prabusti reikia dažnai. Kad mama turėtų pakankamai pieno ir mažylis galėtų jo pakankamai suvalgyti, rekomenduojama tarp maitinimų nedaryti ilgesnės kaip 3 valandų pertraukos ir jeigu naujagimis pats neatsibudo, žadinti jį ir pamaitinti.
Dažną prabudimą naktį gali lemti ir kitos priežastys:
Nepakankamas dienos miegas dažnai sukelia priešingą efektą nei tikisi tėvai. Kartais tėvai mano, kad jeigu kūdikis bus pervargęs, tuomet jis greičiau užmigs ir ramiau bei ilgiau miegos, tačiau yra kaip tik atvirkščiai. Pervargusiam kūdikiui sunku užmigti ir sunku išlikti užmigusiam ilgą laiką. Pervargimas stimuliuoja kortizolio (dar vadinamo streso hormonu) išsiskyrimą. Dėl jo pertekliaus mažyliams sunkiau sekasi užmigti, sujungti naktinio miego ciklus, jie dažniau pabunda nakties metu bei negali įmigti paryčiais. Jei po nakties miego ar pogulio mažylis ilgiau būdrauja - su juo daug keliaujama, žaidžiama, jis nuolat patiria stiprius įspūdžius ir nėra laiku migdomas, net ir nedidelis miego regresas gali pasireikšti gerokai ryškiau. Remiantis medicininiais ir moksliniais duomenimis, yra rekomenduojama vaikų būdravimo trukmė, kuri, priklausomai nuo amžiaus, keičiasi. Per trumpas būdravimo laikas gali lemti, kad vaikas tiesiog nenorės miegoti, o per ilgas - nuves į pervargimą, neramų užmigimą ir dažnus prabudimus.
Kūnas, manydamas, jog nuovargis kilo ne šiaip sau, o dėl reikšmingos priežasties, deda visas įmanomas pastangas, jog būtų išlaikytas budrumas. Tai yra didina kortizolio gamybos apimtį bei stabdo melatonino (miego hormono) sekreciją. Vadinasi, pervargusio kūdikio miegas anaiptol nebus saldus.
Kai kurie mažyliai itin jautrūs šviesai. Net ir mažiausias šviesos plyšelis gali signalizuoti biologiniam laikrodžiui, kad jau rytas! Paryčiais, tarp 4-6 val. ryte, vaikų miegas nėra gilus, todėl bet koks trikdis gali juos išbudinti. Tuo pačiu, paryčiais oro temperatūra būna žemiausia, todėl namuose dažnai tampa laipsniu kitu vėsiau. Patikrinkite anksti pabudusio mažylio nugarytę prie kaklo. Jei vėsu - mažyliui šalta. Panašiai ankstyvas nubudimas gali reikšti ir tai, jog mažyliui karšta.

Šis klausimas - antras pagal svarbą, mažų vaikų mamos ir tėčiai dažnai apie tai diskutuoja. Priklausomai nuo amžiaus, vaikams reikia skirtingo kiekio miego valandų. Svarbu, kad kūdikio amžiui tinkamas miego kiekis būtų gaunamas ne tik naktį, bet ir dienos metu.
| Amžiaus grupė | Rekomenduojamas miego valandų skaičius per parą |
|---|---|
| Naujagimiai (iki 3 mėnesių) | 14-17 valandų |
| Kūdikiai (4-11 mėnesių) | 12-15 valandų |
| Pradedantys vaikščioti kūdikiai (1-2 metai) | 11-14 valandų |
| Ikimokyklinukai (3-5 metai) | 10-13 valandų |
| Mokyklinio amžiaus (6-13 metų) | 9-11 valandų |
| Paaugliai (14-17 metų) | 8-10 valandų |
Atmintina, kad tai tik vidurkiai. Svarbiausia - Jūsų vaiko savijauta ir nuotaika. Jei dieną vaikas pervargsta, tikėtina, kad ir naktį miegos neramiai. Todėl rami, struktūruota diena su pakankamai poilsio yra raktas į ramią naktį.
Planuojant kūdikio miegą, svarbiau atsižvelgti ne į tai, kada jis miegojo paskutinį kartą, o į tai, kiek laiko jis jau prabudravo ir kokius nuovargio ženklus rodo. Mažyliai iki 3 mėnesių būdrauja ne daugiau nei 45 - 90 minučių, 3-6 mėnesių kūdikis - 2-2,5 valandos, 9 mėnesių kūdikis - 3 valandos. Šios rekomendacijos neretai vadinamos terminu kūdikių būdravimo laikas. Tai - orientacinis laiko tarpas, kiek vaikas gali būti pabudęs tarp vieno ir kito miego, dar neperžengdamas pervargimo ribos. Svarbiausia suprasti, kad kūdikių būdravimo laikas nėra griežtas grafikas - vieną dieną mažylis gali pavargti šiek tiek greičiau, kitą - išbūti truputį ilgiau.
Norint laiku paguldyti kūdikį miegoti, svarbu išmokti atpažinti jo siunčiamus nuovargio signalus:
Stenkitės reaguoti į ankstyvuosius ženklus.
Nors griežti, minučių tikslumu suskirstyti grafikai retai tinka mažiems vaikams ir gali kelti daugiau streso nei naudos, lanksti, į vaiko poreikius orientuota rutina yra labai svarbi jo gerai savijautai ir raidai. Vaikų psichologai sutaria: vaikai mėgsta aiškumą ir pasikartojančią įvykių seką. Tai jiems suteikia saugumo jausmą ir padeda reguliuoti kūdikio vidinį laikrodį, todėl jis lengviau užmiega ir ramiau miega. Net jei manote, kad Jūsų kūdikis auga be jokios dienotvarkės, pagalvokite - juk jis keliasi ryte, valgo, pavargęs užmiega, gulasi vakare, dažnai net panašiu metu. Tai ir yra natūraliai besiformuojanti rutina!
Labai daug mažylių sunkiai pakelia migdymą skirtingu metu. Aš visuomet siūlau, net ir atėjus svečiams ar išvykus į svečius, atostogų, mažylį migdyti tuo pačiu metu. Ypač neramiam, sunkaus būdo ar kokių nors sveikatos problemų turinčiam kūdikiui nepaprastai svarbu kiekvieną vakarą užmigti tuo pačiu metu, nes tai suteikia saugumo jausmą.
Rami, pasikartojanti veikla prieš naktinį miegą padeda kūdikiui nusiraminti ir pasiruošti poilsiui. Ritualo trukmė gali būti nuo 10-15 min. mažiems kūdikiams iki 20-30 min. vyresniems. Tai gali būti:
Svarbu, kad ritualas būtų malonus ir kas vakarą kartotųsi panašia seka. Kuriant bei įgyvendinant miego ritualą, svarbiausia - nuoseklumas.
Jeigu norite, kad kūdikis geriau miegotų naktį, svarbu jam leisti dalyvauti jūsų dienos veikloje nešiojantis jį kartu su savimi bei išnešti jį į dienos šviesą jei tik įmanoma, pora kartų per dieną. Vakare ir naktį reikia vengti ryškaus apšvietimo ir aktyvios veiklos tiek kūdikiui, tiek mamai. Norint, jog vaikas greitai užmigtų ir gerai, be dažnų pabudimų, miegotų, patalpoje turi būti tamsu, tylu ir ne per karšta (idealu - 18,5 ° C - 21 ° C). Būtent tamsa skatina melatonino gamybą. Norėdami neišbalansuoti šio proceso, likus bent valandai iki vaiko dienotvarkėje numatyto miego laiko, pasistenkite, jog būtų išjungti ryškios šviesos šaltiniai. Tamsus kambarys tikrai padidina tikimybę pratęsti ryto miegą.

Savarankiško užmigimo neturi nieko bendro su tėvus gąsdinančiais metodais, kai vaikas paliekamas vienas išsiverkti. To galima išmokyti pamažu, visuomet būnant šalia ir palaikant savo mažylį. Idealu rutiną formuoti nuo 6 mėn. amžiaus, nes vėliau tikrai bus pasipriešinimas. Pavyzdžiui, Ferberio metodo šalininkų nuomone, vaikas turi gebėti užmigti pats. Svarbiausia taisyklė yra išmokyti mažylį savarankiškai užmigti, tada jis net ir kelis kartus prabudęs per naktį sugebės ir vėl užmigti.
Galima išskirti du būdai kaip padėti mažyliui užmigti ir ilgiau miegoti naktį: greitas ir lėtasis. Greitasis būdas yra labai populiarus: mažyliui tiesiog neduodama žįsti krūtis, galbūt netgi neimamas, nenešiojamas ir nesūpuojamas. Dažniausiai tikima, kad po trijų tokių naktų mažylis supras, kad naktį valgyti negaus ir nustos prabudinėti bei galbūt išmoks užmigti savarankiškai. Trumpalaikis ir ilgalaikis tokio mokymo užmigti poveikis kūdikio sveikatai yra beveik netyrinėtas. Lėtasis būdas reikalauja daugiau laiko, tačiau mokymosi procesas visada reikalauja laiko, be to, turėkite mintyje, kad mažylis gali prabusti naktį iš alkio ar dėl kitų objektyvių priežasčių.
Kai kūdikiui sueina 6 mėnesiai, tebetinka visi būdai, padedantys užmigti ir gerai miegoti pirmąjį pusmetį. Nuo šio amžiaus galite pradėti mokyti mažylį užmigti be krūties. Kai jau kūdikis pasiruošęs miegoti, žindykite, niūniuokite lopšinę ir kai jau matote, kad mažylis beveik užmigęs, švelniai ištraukti krūtį iš burnos ir niūniuokite lopšinę, glostykite nugarytę ar tyliai raminkite, kad mažylis galutinai užmigtų nebe su krūtimi burnoje. Nakties metu neskubėkite siūlyti krūties, vos mažyliui prabudus. Lukterėkite, gal jis užmigs pats ir miegos toliau.
Kūdikiui naktį atmerkus akis ar suniurnėjus, neskubėkite prie jo - tikėtina, kad jis netrukus ir vėl užmigs. Neskubėkite imtis migdymo priemonių vos kūdikiui suniurzgėjus. Kūdikiai miegodami gali skleisti daug įvairių garsų ir nebūtinai kiekvienas suniurzgėjimas reiškia, kad mažylis išalko ir nori krūties. Patarčiau visoms mamoms nebėgti prie kūdikio vos šis sujudėjo, nedangstyti, neimti ant rankų, nes galbūt jam dabar aktyvioji miego fazė ir jis tiesiog juda, bet tuoj atras patogią poziciją ir užmigs. O jeigu kaskart prabudusį ir niurzgantį imsime ant rankų, tai ir bus mažylio būdas vėl užmigti.
Miego regresas, įprastai pasireiškiantis 4-tą, 8-10-tą, 12-tą, 18-tą gyvenimo mėnesį, o taip pat - sulaukus dvejų metukų amžiaus. Tiesa, nurodyti amžiaus tarpsniai yra orientaciniai. Įprastai miego regresas trunka 1-2 savaites. Tiesa, kartais šis vaiko vystymosi etapas tėvelių nervus „tampyti“ gali ir ilgiau, net iki 6 savaičių. Dėl miego regreso, tikėtina, gali tekti pertvarkyti ir nusistovėjusią vaiko dienotvarkę. Pertvarkant dienotvarkę, verta ne tik trumpinti ar ilgininti pogulius, bet ir peržiūrėti, kaip išsidėstęs kūdikių būdravimo laikas tarp jų.
Šalia tėvų esantis vaikas miega ramiau, o jam nubudus niekam nereikia keltis, galima jį iškart nuraminti, pakalbinti, pažindyti. Tyrimai rodo, kad žindomi kūdikiai ir kūdikiai miegantys kartu su tėvais prabunda dažniau, nei miegantys atskirai. Kūdikių miego specialistai tvirtina, kad pirmaisiais metais tai gali būti naudinga sparčiai besivystančioms kūdikio smegenims, nors ir ne taip patogu tėvams. Jeigu visiems gerai miegoti kartu vienoje lovoje - puiku, tik reikia atminti, kad ateis laikas „išprašyti“ vaiką iš savo lovos ir tada gali kilti problemų. Jei, pavyzdžiui, vaiką maitinate krūtimi, mažylis, gulėdamas šalia, kas kartą pabudęs, natūralu, instinktyviai ieško krūties. Ir tikrai nebūtinai dėl to, jog išalko. Mamos krūtis - vienas iš būdų, padedantis lengviau užmigti. Vadinasi, jei norite išmokyti vaiką savarankiškai užmigti, pirmiausiai derėtų pradėti nuo jo „iškraustymo“ į savo lovytę.
Apie 80 % mažylių natūraliai yra vyturiukai ir dieną pradeda tarp 6-8 val. ryte. Jei visos kitos priežastys atmestos, išmėginkite „vėluojantį rytą“. Jei mažylis pabudo per anksti (prisiminkime, kad vaikų pasaulyje anksti yra laikoma iki 6 val.), nedekite šviesos, kalbėkite tyliai ir nepradėkite ryto bent 15-20 min. Praėjus šiam laikui, džiaugsmingai ir aktyviai pradėkite dieną, įsileiskite kuo daugiau dienos šviesos ar įjunkite apšvietimą, taip signalizuodami, jog būtent dabar prasidėjo aktyvus metas. Kas keletą dienų ryto pradžios laiką vėlinkite 10-15 min., kol nukeliausite iki norimo rytinio pabudimo laiko.