Psichikos sveikatos neįgaliųjų globos etinės problemos: tarp institucinės „kultūros“ ir oraus gyvenimo

Šiandieninėje Lietuvoje psichikos sveikatos neįgaliųjų globa yra sudėtinga sritis, kurioje nuolat susiduriama su fundamentaliais etiniais iššūkiais. Kai kyla skandalas ir paviešinama, kad neteisėtais veiksmais pažemintas žmogaus orumas bei apribota laisvė, visuomenė atsiduria kryžkelėje. Dažnai tikimasi, kad greitai viską užmiršus, gyvenimas, diskriminacija ir panašaus pobūdžio nusikaltimai nepastebimai tęsis toliau. Tačiau Žmogaus teisių stebėjimo institutas kartu su kitomis nevyriausybinėmis organizacijomis pasisako už sistemines permainas Lietuvos psichikos sveikatos priežiūros bei socialinės globos sistemose.

Jungtinių Tautų konvencija ir realybės neatitikimas

Jau daugiau nei dešimtmetį Lietuva yra ratifikavusi Jungtinių Tautų Neįgaliųjų teisių konvenciją. Ši konvencija aiškiai ir nedviprasmiškai įpareigoja valstybes užtikrinti, kad visi žmonės galėtų laisvai rinktis, kur ir su kuo gyventi, turėtų galimybę gyventi bendruomenėje, nebūtų atskirti nuo visuomenės. Tai turėtų būti įgyvendinama sukūrus oriam ir savarankiškam gyvenimui reikalingą paslaugų infrastruktūrą, tinkamai pritaikius įvairias sąlygas ir suteikiant reikalingą individualią pagalbą pagal kiekvieno individualius poreikius.

Deja, Lietuvoje iki šiol apie 6000 suaugusiųjų gyvena atskirtyje, socialinės globos namais pavadintose uždarose įstaigose. Iš jų yra atimta teisė gyventi bendruomenėje, būti pilnaverčiais visuomenės nariais, turėti geresnę gyvenimo kokybę. Nors įstaigų pavadinimai buvo pakeisti ir patalpos renovuotos, svarbiausias dalykas išlieka nepasikeitęs - tai įstaigos, egzistuojančios visuomenės „paraštėse“. Jų gyventojai patiria ne tik žmogaus teisių pažeidimus, tačiau ir itin plačiai paplitusią stigmą.

Sistemų sinergija ar ydinga „institucinė kultūra“?

Nors nuo 2014 metų Socialinės apsaugos ir darbo ministerija vykdo pertvarką, siekdama dalį žmonių perkelti į bendruomenę, procesas stringa dėl psichikos sveikatos priežiūros sistemos trūkumų. Realioje aplinkoje socialinės globos ir psichikos sveikatos priežiūros sistemos yra glaudžiai susijusios, tačiau psichikos sveikatos priežiūra iki šiol yra perdėm medikalizuota.

• Ambulatorinė sistema: dažniausiai rūpinasi tik gydymu psichotropiniais vaistais, trūkstant platesnio spektro paslaugų.
• Sisteminė spraga: nėra sukurtos kompleksinės paslaugų sistemos (psichoterapijos, profesinės reabilitacijos, asmeninio asistento pagalbos, apsaugoto būsto).
• Paradoksas: kol socialinės apsaugos sistema stengiasi mažinti globos įstaigų skaičių, tą skaičių kasmet papildo sveikatos apsaugos sistema.

Kiekvienas atvejis, kuomet žmogus nusiunčiamas gyventi į tokią įstaigą, reiškia dar vieną valstybės pralaimėjimą ir dar vieno asmens pažeistas teises. Institucijose vyrauja „institucinė kultūra“, kurioje žmogus nuasmeninamas: nelieka asmeninės nuosavybės, individualumo ir žmogiškumo, o dienos režimą nustato įstaigos darbuotojai.

Etinės dilemos: autonomija ir gerovė

Pagrindinės etinės dilemos psichikos sveikatos neįgaliųjų globoje kyla dėl skirtingų požiūrių į paciento autonomiją, gerovę ir teisingumą. Vienas didžiausių iššūkių yra užtikrinti paciento autonomiją, ypač jei jo psichikos būklė riboja gebėjimą priimti informuotus sprendimus. Svarbu rasti pusiausvyrą tarp paciento norų ir poreikio apsaugoti jį nuo žalos.

Teisingumo principas reikalauja, kad visi pacientai gautų vienodą ir teisingą priežiūrą, nepriklausomai nuo jų socialinės padėties ar gyvenamosios vietos. Tačiau šiandien Lietuvoje vis dar susiduriama su problema, kai paslaugos nėra prieinamos kaimo vietovėse ar socialiai pažeidžiamoms grupėms. Etikos komitetai, nors ir veikia prie daugelio įstaigų, turėtų stiprinti savo vaidmenį sprendžiant šiuos sudėtingus psichosocialinius klausimus.

Kelias į pokyčius: bendruomenės vaidmuo

Pasak organizacijos „Globali iniciatyva psichiatrijoje“ atstovės Karilės Levickaitės, deinstitucionalizacija negalima be visuomeninių paslaugų plėtros. Būtina užtikrinti psichologo, socialinio darbuotojo konsultacijas, dienos centrų prieinamumą. Be to, kaip pabrėžia Valstybinio psichikos sveikatos centro direktorė Ona Davidonienė, psichikos sveikata yra glaudžiai susijusi su aplinka, todėl visuomenei reikia suteikti kuo daugiau žinių, kad būtų mažinama stigma.

Svarbiu žingsniu turėtų tapti psichosocialinė reabilitacija, kurios tikslas - pagerinti paciento funkcines galimybes ir išmokyti jį sėkmingai prisitaikyti kintančioje aplinkoje. Bendrauti ir būti kartu svarbu kiekvienam žmogui, todėl, jei iš gydymo įstaigų grįžę žmonės paliekami likimo valiai, ligos atkryčiai tampa neišvengiami. Tikėtina, kad kompleksinė pagalba, apimanti ne tik gydymą, bet ir socialinį palaikymą, leis žmogui grįžti į orų, savarankišką gyvenimą.

tags: #psichikos #sveikatos #neigaliuju #globos #etines #problemos

• Sužinokite apie Jadvygos žolelių vartojimo ypatumus
• Kodėl užimtumas svarbus vaiko raidai
• Kaip taikyti holistinį ugdymą vaikams
• Kaip papuošti namus Kalėdoms?
• daugiau informacijos apie „Sigutės“ darželį