Efektyvus karjeros ir vaiko priežiūros derinimas: iššūkiai ir sprendimai
Derinti karjerą ir vaiko priežiūrą yra vienas aktualiausių iššūkių šiuolaikinėms šeimoms, ypač moterims, kurios dažnai susiduria su didesniais lūkesčiais ir reikalavimais tiek darbe, tiek namuose. Nepaisant to, kad Lietuva teikia ilgiausias vaiko priežiūros atostogas Europos Sąjungoje, tai ne visada lemia gimstamumo didėjimą, o moterims gali reikšti mažesnes pensijas senatvėje dėl ilgesnio nedalyvavimo darbo rinkoje.
Istoriškai vaiko priežiūros atostogos buvo daugiausia moterų atsakomybė, tačiau visuomenės raidai ir lyčių lygybės siekiui keičiantis, vis svarbesniu tampa abiejų tėvų įtraukimas į vaiko auginimą ir priežiūrą. Tai skatina diskusijas ir naujų teisės aktų kūrimą, siekiant palankesnių sąlygų šeimoms.
Nauji teisės aktai ir jų tikslai
Nuo 2023 m. sausio 1 d. įsigaliojo svarbūs Darbo kodekso pakeitimai, kuriais siekiama efektyviau derinti šeimos ir darbo pareigas bei skatinti lyčių lygybę. Pagrindiniai pokyčiai apima:
- Neperleidžiamos vaiko priežiūros atostogos: nustatoma, kad kiekvienas iš tėvų (mama ir tėtis) privalo pasinaudoti bent dviem mėnesiais vaiko priežiūros atostogų. Šios atostogos gali būti imamos iš karto arba dalimis, tačiau ne tuo pačiu metu. Jei vienas iš tėvų nepasinaudoja savo dalimi, kita pusė jos perimti negali.
- Finansiškai palankesnis modelis: renkantis skirtingus laikotarpius tėvystės ir motinystės atostogoms, finansinė išraiška šeimoms turėtų būti palankesnė nei pagal ankstesnį reguliavimą.
- Neperleidžiamų mėnesių apmokėjimas: vaiko priežiūros išmoka per šiuos du mėnesius bus šiek tiek didesnė nei iki vaiko gimimo gautas darbo užmokestis.
Šie pokyčiai įsigaliotų nuo 2023 m. rugpjūčio, jei jiems pritars Seimas. Tikimasi, kad neperleidžiami vaiko priežiūros mėnesiai sustiprins vaiko ir tėčio ryšį ankstyvajame vaiko gyvenimo laikotarpyje.
Vyriausybė taip pat pritarė naujam vaiko priežiūros išmokų modeliui. Išmoka būtų mokama pasirinktinai: iki vaikui sueina 18 mėnesių - 60% kompensuojamojo uždarbio, arba iki vaikui sueina dveji metai, pirmaisiais metais mokant 45%, antraisiais - 25% kompensuojamojo atlyginimo.
Neperleidžiamais atostogų mėnesiais išliktų galimybė dirbti, tačiau papildomos pajamos proporcingai sumažintų vaiko priežiūros išmoką. Jei pajamos būtų didesnės už išmoką, ji nebūtų mokama.
Iššūkiai ir diskusijos dėl vaiko priežiūros
Nors nauji teisės aktai siekia skatinti lyčių lygybę ir vyrų įtraukimą į vaiko priežiūrą, diskusijos dėl efektyvaus karjeros ir vaiko priežiūros derinimo tęsiasi. Viena iš pagrindinių problemų išlieka nepakankama vaiko priežiūros paslaugų pasiūla, ypač didžiuosiuose miestuose. Dėl to moterys, net ir norinčios grįžti į darbo rinką, susiduria su sunkumais, kam patikėti savo mažamečius vaikus.
Diskusijose, tokiose kaip Seime vykusioje „Efektyvus karjeros ir vaiko priežiūros derinimas“, buvo svarstoma apie galimybes grįžti į darbą mamoms, auginančioms vaikus iki vienerių metų, tačiau tai kelia klausimų dėl tinkamos alternatyvios priežiūros trūkumo.
Esamos ir siūlomos vaiko priežiūros išmokų sistemos
Šiuo metu šeimos, auginančios mažamečius vaikus, gali rinktis vieną iš dviejų modelių:
- Auginti vaikus iki vienerių metų: gaunama 100% kompensuojamojo uždarbio dydžio išmoka be galimybės dirbti.
- Auginti vaikus iki dvejų metų: pirmaisiais metais mokama 70% kompensuojamojo uždarbio, antraisiais - 40%.
Kritikai pažymi, kad pirmasis modelis neskatina motinų grįžti į darbo rinką, nes pradėjus dirbti, gaunamų darbinių pajamų suma yra sumažinama vaiko priežiūros išmoka. Dėl to siūloma suvienodinti sąlygas ir numatyti, kad vaiko priežiūros išmoka būtų mokama nepriklausomai nuo gaunamų pajamų ir pirmaisiais vaiko priežiūros metais, kaip tai yra reglamentuota antraisiais metais.
Taip pat svarstoma galimybė atsisakyti antrojo vaiko priežiūros metų modelio, kuris, kai kurių nuomone, skurdina šeimas, ir vietoj to nukreipti lėšas vaiko priežiūros paslaugų tinklo kūrimui, pavyzdžiui, mini darželių steigimui.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos teigimu, dėl siūlomų pataisų papildomai šiemet reikėtų apie 8,5 mln. eurų „Sodros“ biudžeto lėšų. Lietuva iki 2022 metų rugpjūčio turi perkelti dvi Europos Sąjungos direktyvas, susijusias su šeimos ir darbo balanso užtikrinimu.
Viena iš siūlomų ES direktyvos nuostatų yra privalomas keturių mėnesių kūdikio priežiūros laikotarpis mamai ir keturių mėnesių tėčiui. Nors tai galėtų paskatinti vyrus aktyviau įsitraukti į vaikų priežiūrą ir mažinti pajamų nelygybę, Lietuvoje šiuo metu tik penktadalis vyrų naudojasi tėvystės atostogomis.
Darbdavių vaidmuo ir lankstumo svarba
Darbdaviai vaidina itin svarbų vaidmenį siekiant derinti šeimą ir karjerą. Ankstesni tyrimai rodo, kad darbdavių lankstumas darbuotojų, turinčių vaikų, atžvilgiu dažnai priklauso nuo asmeninės patirties. Darbuotojai tikisi supratimo ir atjautos, tačiau kolektyvinės paramos ir profsąjungų atstovavimo šiuo klausimu dažnai trūksta.
Kai kurios įmonės, pavyzdžiui, „Swedbank“, demonstruoja gerąją patirtį, skatinant darbuotojus derinti karjerą ir vaiko priežiūrą. Kasmet apie 10% „Swedbank“ darbuotojų yra vaiko priežiūros atostogose, daugiausia moterys. Didelės įmonės galėtų dar labiau prisidėti prie paramos šeimoms, jei joms būtų sudaromos palankios sąlygos steigti vaiko priežiūros įstaigas ar vaikų kambarius savo darbuotojams.
Siūloma pailginti teisę į ne visą darbo laiką darbuotojams, auginantiems vaikus iki 8 metų (vietoj 3 metų). Taip pat darbdavys privalėtų tenkinti darbuotojo prašymą dirbti nuotoliniu būdu, jei jis augina vaiką iki 8 metų, arba slaugo šeimos narį. Be to, darbdaviai turėtų suteikti nemokamą laisvą laiką darbuotojui, jei jis turi skubių priežasčių šeimoje ligos ar nelaimingo atsitikimo atveju.
Nuo 2024 m. tėvai, gaunantys maksimalias vaiko priežiūros išmokas, gali uždirbti daugiau - iki 5 vidutinių darbo užmokesčių (VDU), todėl darbą ir išmokas derinti tapo lengviau. Tai suteikia galimybę išlaikyti finansinį stabilumą, palaipsniui grįžti į darbą, derinti papildomas veiklas ir pasinaudoti kompensacijomis už auklės paslaugas.
Tęstinis tobulinimas ir ateities perspektyvos
Nors „neperleidžiamos tėvystės atostogos“ yra svarbus pirmasis žingsnis, siekiant keisti nusistovėjusią situaciją, ilguoju laikotarpiu tai turėtų tapti visuomenei priimtina norma. Tarp abiejų tėvų pasidalyta vaiko priežiūra turės teigiamą įtaką lyčių lygybei, moterų karjerai ir užimtumui.
Tačiau, kaip pastebi mokslininkai, svarbu spręsti ir kitus su vaiko priežiūra susijusius klausimus: užtikrinti vaiko priežiūros paslaugų prieinamumą, atverti karjeros galimybes ir didinti finansinę gerovę. Tik taip būtų stiprinamas moterų saugumas, mažinama baimė ir nerimas susilaukti vaikų, o tai galėtų prisidėti prie gimstamumo didinimo.
Skandinavijos valstybių pavyzdys rodo, kad moteris turi turėti galimybių realizuoti save kaip mamą, darbuotoją ir siekti mokslo aukštumų. Siekiant panašių rezultatų, būtina nuolat tobulinti teisės aktus, skatinti darbdavių lankstumą ir kurti palankią aplinką šeimoms.
Nuo 2023 m. sausio 1 d. pasikeitė vaiko priežiūros atostogų tvarka ir trukmė. Nustatoma, kad atostogų laiką mamos turės dalytis su tėčiais ir kiekvienas bent po du mėnesius prižiūrėti savo mažylį, o likusį laiką pasidalyti pagal šeimos poreikius. Šiais pokyčiais siekiama lyčių lygybės užtikrinimo profesiniame ir asmeniniame gyvenime, vyrų įtraukimo į šeimos gyvenimą, moterų išlikimo darbo rinkoje.
Mokslininkai teigia, kad moterys dažniau renkasi likti namuose, o vyrai tęsia darbą dėl finansinės naudos, nes vyrai dažnu atveju uždirba daugiau. Dėl užmokesčio skirtumo vaiko priežiūros atostogų išeinanti moterų dauguma rodo, kad mama namuose yra internalizuota norma. Iškristi iš darbo rinkos dvejiems metams yra per ilgas laiko tarpas. Daugelis tėvų negali sau leisti atlikti tik vieną vaidmenį, o turi suderinti kelis - darbuotojo, karjeros žmogaus ir įvairius kitus socialinius įsipareigojimus.
Darbdavių lankstumas darbuotojų, turinčių vaikų, atžvilgiu dažniausiai buvo susijęs su asmenine patirtimi. Darbuotojai iš darbdavių tikisi supratimo ir atjautos. Kolektyvinės atsvaros tokiam elgesiui trūkumas, per mažas profsąjungų atstovavimas bei nevienodas darbdavio ir dirbančiojo galios santykis apsunkina situaciją. Todėl svarbu, kad profsąjungos, kaip kolektyvinė jėga, keltų šią problemą.
Pagrindiniai valstybės uždaviniai - užtikrinti vaiko priežiūros paslaugas, atverti karjeros galimybes, didinti finansinę gerovę. Tik taip būtų stiprinamas moterų saugumas, mažinama baimė ir nerimas susilaukti vaikų. Tai turėtų prisidėti siekiant gimstamumo didinimo.
tags: #efektyvus #karjeros #ir #vaiko #prieziuros #derinimas
Projektai
Steigėjas
Informacinis rėmėjas
