Dvikalbio vaiko lietuvių kalbos ugdymo gairės lietuviškoje darželio grupėje
Pastaruoju metu Lietuvoje, kaip ir daugelyje mažų tautų, vis aštriau iškyla dvikalbystės problema. Dvikalbystės problema nėra tokia paprasta, kaip gali pasirodyti iš pradžių, ir ji tikrai nėra vien tautinių mažumų ar mišrių šeimų, bet ir daugumos reikalas. Šios problemos centre atsiduria mišrioje ar kitataučių šeimoje augantis vaikas, kuris turi prisitaikyti prie šalies, kurioje gyvena, normų ir taisyklių. Kitakalbė aplinka sparčiais tempais veržiasi į lietuviškų darželių grupes - jas lanko vaikai, perpratę gerai savo gimtąją rusų arba lenkų kalbą, kasmet lietuviškų vaikų darželių duris kartu su lietuviukais praveria ir dvikalbiai vaikai. Dauguma tėvų supranta, kad jų vaikai gyvens kitomis sąlygomis negu jie, ir nepageidauja, kad šie ateityje liktų visuomenės gyvenimo periferijoje. Tėvai perkelia vaikus iš darželio, kur visi kalba vaikui gimtąja kalba (lenkų), į lietuvišką darželį (grupę), nes nori, kad jis įgytų pakankamai lietuvių kalbos įgūdžių ir galėtų lankyti mokyklą valstybine dėstomąja kalba. Susidarusi situacija gana sudėtinga: šeimoje vaikas kalba viena kalba, o vaikų darželyje ugdomas ir bendrauja kita.
Kas yra dvikalbystė?
Bendriausia prasme dvikalbystė (dvikalbiškumas, bilingvizmas) yra dviejų kalbų vartojimas, kalbėjimas dviem kalbom. „Daugiakalbystės“ terminą vartojame tais atvejais, kai norime pažymėti „atskirų asmenų mokėjimą bendrauti dviem, trim ir t.t. kalbomis“. „Dvikalbystės“ terminas lietuvių kalboje pradėtas vartoti šešto dešimtmečio pabaigoje. Daugiakalbystės reiškinį Lietuvoje įvairiuose žmogaus amžiaus tarpsniuose yra tyrinėjęs A. Jacikevičius. Pasak A. Jacikevičiaus, susidarius specifinėms sąlygoms, atsiranda poreikis įvardinti tikrovės objektus ir bendrauti ne vienos, o dviejų kalbų priemonėmis, ir taip formuojasi dvikalbystė.
Psichologinėje literatūroje yra daug dvikalbystės ar bilingvizmo sąvokos aiškinimų. J. Vabalas - Gudaitis „dvikalbiškumu“ vadina dviejų kalbų mokymą vienu metu. „Dvikalbystė“ - M. Hinto aiškinimu - individo gebėjimas vienodai arba beveik vienodai gerai kalbėti ir mąstyti dviem kalbomis.
Dvikalbystės tipai ir mitai
Dvikalbystės problemas nagrinėjantys autoriai klasifikuoja jos tipus ir rūšis:
- Ankstyvoji dvikalbystė - Kai abi kalbas vaikas išmoksta kartu, vienu metu (dvikalbystė šeimoje). Tiek viena, tiek kita kalba jam yra gimtoji.
- Vėlesnioji dvikalbystė - Kai antrosios kalbos išmokstama jau susiformavus pirmosios - gimtosios kalbos įgūdžiams. „Vienkalbiai vaikai apie trečiuosius gyvenimo metus, kai gimtoji jų kalba jau pakankamai sustiprėjusi, susiduria su kaimynystėje gyvenančiais, kita kalba kalbančiais vaikais ar pradeda lankyti darželį, kur užsiėmimai vyksta ne šeimos kalba.
- Mišrioji dvikalbystė - „Pasireiškia tada, kai šeimoje, bendraujant su vaiku, laikomasi (.) kalbų izoliavimo principo („vienas asmuo - viena kalba“), tačiau už šeimos ribų šio principo nesilaikoma.
- Vienalaikė dvikalbystė, arba lygiagretus kalbų įgijimas- abi kalbos yra pirmosios ir tampa „gimtosiomis“. Paprastai, kai kalbama dviem kalbom nuo pat gimimo, pageidautina abiem kalbom skirti vienodai daug dėmesio.
- Receptyvinė (pasyvioji) dvikalbystė - kada vaikas supranta abi kalbas, tačiau kalba tik viena.
Nors dvikalbystė turi daug akivaizdžių privalumų, vaikų auginimas dviem kalbomis yra nelengvas iššūkis, ypač jei viena iš kalbų - mažumos kalba. Mokslininkė, kad padėtų savo vaikams išmokti mažumos kalbos, daugumos kalba kalbančioje aplinkoje namie su savo vaikais kalba savo gimtąja kalba.
Taip pat egzistuoja mitai apie dvikalbystę:
- Mitas: Vaikų dvikalbystę sąlygoja tam tikros socialinės priežastės, dėl kurių jie priversti gyventi ten, kur kalbama daugiau negu viena kalba.
- Mitas: Dviejų ar daugiau kalbų girdėjimas - sutrikusios kalbėsenos priežastis. Daugybė pasaulio vaikų nuo pat mažumės girdi keletą kalbų. Atvirkščiai - griežtas tėvų sprendimas kalbėti namie ta kalba, kuria vaikas namie bendrauja, šeimoje gali sukelti emocinių ir psichologinių sunkumų. Kalba labai glaudžiai susijusi su emocijomis, veikla, tapatybės paieškomis.
- Mitas: Kalbų „maišymas“ priklauso nuo socialinės aplinkos.
- Mitas: Vien tam, kad būtų įmanomas elementarus susikalbėjimas, vaikas kalbos turi mokytis trejus metus.
Dvikalbio ugdymo nauda
Moksliniai tyrimai rodo, kad dvikalbiai vaikai turi keletą pranašumų:
- Geresnis dėmesio sutelkimas: Dvikalbiai vaikai lengviau atskiria svarbią informaciją nuo nereikšmingos.
- Lengvesnis naujų kalbų mokymasis: Jų kalbiniai centrai yra paslankesni ir imlesni.
- Geresni akademiniai pasiekimai: Dvikalbiams vaikams geriau sekasi atlikti kognityvines užduotis, kai reikia sukaupti dėmesį ir logiškai mąstyti.
- Kultūrinis sąmoningumas: Dvikalbystė skatina toleranciją ir pagarbą kitoms kultūroms.
- Konkurencingumas darbo rinkoje: Gebėjimas bendrauti keliomis kalbomis suteikia pranašumų darbo rinkoje.
Dvikalbis vaikas turi galimybę bendrauti su kitų tautų žmonėmis. Keliaujant po kaimynines šalis arba tolimas šalis dvikalbis vaikas gali lengviau bendrauti su tų šalių žmonėmis. Pasak tyrėjo, dvikalbis vaikas arba žmogus gyvena dviejuose patyrimo pasauliuose. Dvikalbystė suteikia galimybę patirti dvi arba daugiau kultūras. Su kiekviena kalba eina savitas elgesys, folkloras, pasakos, istorijos, gimdymo, santuokos, mirties ritualai, skirtingos religijos, verkimas ir meilė, valgymas ir priežiūra.
Dvikalbio ugdymo įgyvendinimas Lietuvos darželiuose
Lietuvoje dvikalbis ugdymas dar tik populiarėja, tačiau jau yra gerų pavyzdžių, kaip sėkmingai įgyvendinti šį metodą.
"Saulės gojus": pionieriai dvikalbiame ugdyme
Privatus darželis "Saulės gojus" Vilniuje yra vienas pirmųjų Lietuvoje pradėjęs taikyti dvikalbį ugdymą. Ši įstaiga remiasi neurologijos mokslininkų išvadomis apie kalbų mokymosi dėsningumus ir taiko "panardinimo į kalbą" metodą.
Šiaulių lopšelis-darželis „Gluosnis“: sėkmės istorija
Šiaulių lopšelis-darželis „Gluosnis“ taip pat sėkmingai įgyvendina dvikalbį ugdymą (lietuvių ir anglų kalbomis) nuo 2022 m. rugsėjo mėn. Kiekvienoje grupėje dirba du pedagogai - vienas kalba tik lietuviškai, o kitas - tik angliškai. Darželyje sukuriama natūrali kalbinė aplinka, kurioje vaikai mokosi kalbų žaisdami, tyrinėdami ir bendraudami. „Gluosnio“ patirtis buvo įvertinta „Europos kalbų ženklo“ apdovanojimu.
Vilniaus darželių patirtis
Vilniaus miesto savivaldybė taip pat skatina dvikalbio ugdymo diegimą darželiuose. Šiuo metu dvikalbio ugdymo metodas taikomas dešimtyje Vilniaus lopšelių-darželių.
Dvikalbis ugdymas Vilniaus r. Nemenčinės vaikų darželyje
Vilniaus r. Nemenčinės vaikų darželyje tautinių mažumų grupėse taikomi valstybinės kalbos ugdymo modeliai bei dvikalbio ugdymo ypatumai. Pedagogai siekia, kad vaikams ugdymo(-si) procesas patiktų ir įgyvendina projektą „Mažais žingsneliais į lietuvių (valstybinės) kalbos pasaulį“.
Dvikalbio ugdymo organizavimas darželyje: praktiniai patarimai
Norint sėkmingai ugdyti dvikalbį vaiką lietuviškoje darželio grupėje, svarbu atkreipti dėmesį į kelis aspektus:
Kalbos aplinkos kūrimas
Svarbu sukurti aplinką, kurioje vaikai jaustųsi patogiai ir saugiai naudoti abi kalbas. Tai galima pasiekti įvairiais būdais:
- Žaidimai ir veiklos: Organizuokite žaidimus ir veiklas, kuriose vaikai galėtų natūraliai naudoti lietuvių kalbą.
- Knygos ir dainos: Skaitykite knygas ir dainuokite dainas lietuvių kalba.
- Teatras: Sukurkite šeimos lėlių teatrą ir pastatykite spektaklį lietuvių kalba.
- Kasdieniai ritualai: Įtraukite lietuvių kalbą į kasdienius ritualus, pavyzdžiui, aptarkite dienos įvykius lietuviškai.
- Filmai: Žiūrėkite lietuviškus filmus ir aptarkite juos.
Pedagogų vaidmuo
Pedagogai turi būti gerai pasirengę dirbti su dvikalbiais vaikais. Svarbu, kad jie turėtų reikiamą kvalifikaciją ir nuolat tobulintų savo kompetencijas:
- Būti pavyzdžiu: Kalbėti taisyklinga lietuvių kalba.
- Skatinti: Skatinti vaikus naudoti lietuvių kalbą.
- Būti kantrūs: Suprasti, kad kiekvienas vaikas mokosi individualiu tempu.
- Individualizuoti: Atsižvelgti į kiekvieno vaiko poreikius ir gebėjimus.
Tėvų įtraukimas
Tėvai yra svarbūs partneriai dvikalbio ugdymo procese. Svarbu, kad jie būtų informuoti apie dvikalbio ugdymo naudą ir aktyviai dalyvautų vaiko ugdyme. Tėvai gali:
- Kalbėti lietuviškai namuose: Sukurti aplinką, kurioje vaikas girdėtų ir naudotų lietuvių kalbą.
- Skaityti knygas lietuviškai: Skaityti vaikui knygas lietuviškai.
- Žaisti žaidimus lietuviškai: Žaisti su vaiku žaidimus lietuviškai.
- Bendrauti su kitais lietuviškai kalbančiais vaikais: Sudaryti galimybę vaikui bendrauti su kitais lietuviškai kalbančiais vaikais.
- Lankyti lietuviškus renginius: Lankyti lietuviškus renginius, pavyzdžiui, koncertus, spektaklius, parodas.
- Palaikyti ryšį su Lietuva: Palaikyti ryšį su Lietuva, pavyzdžiui, žiūrėti lietuvišką televiziją, klausytis lietuviško radijo, skaityti lietuviškus laikraščius ir žurnalus.
Iššūkiai ir sprendimai
Dvikalbis ugdymas gali susidurti su tam tikrais iššūkiais:
- Gimtosios kalbos užgožimas.
- Resursų trūkumas.
- Pedagogų kompetencija.
- Tėvų neįsitraukimas.
Šiuos iššūkius galima įveikti skiriant pakankamai dėmesio lietuvių kalbai, investuojant į resursus, keliant pedagogų kvalifikaciją ir skatinant tėvų įsitraukimą.
Patarimai tėvams, auginantiems dvikalbius vaikus
Būkite nuoseklūs: Laikykitės pasirinktos kalbos strategijos. Būkite kantrūs: Supraskite, kad kiekvienas vaikas mokosi individualiu tempu. Sukurkite teigiamą aplinką: Skatinkite vaiką naudoti abi kalbas. Būkite kūrybingi: Ieškokite įdomių ir patrauklių būdų mokyti kalbą. Bendraukite su kitomis dvikalbėmis šeimomis: Pasidalinkite patirtimi ir gaukite palaikymą.
Dvikalbystė - tai dovana, kuri atveria vaikams daugybę galimybių. Ankstyvas lietuvių kalbos ugdymas darželyje padeda vaikams išsaugoti savo kultūrinį identitetą, praplečia jų akiratį ir suteikia pranašumų ateityje.
Projektai
Steigėjas
Informacinis rėmėjas
