Veiklos įvairovė, skatinanti dvimečio raidą
Daugelis dalykų kasdien mums gali suteikti prasmės jausmą ir teigiamų potyrių. Asmeniui, turinčiam demenciją, būtina palaikyti gyvenimo kokybę. Dėl amžiaus, demencijos stadijos asmens galimybės gali skirtis. Vis dėlto svarbu, kad būtų galima imtis bendros veiklos, kuri teiktų malonumo.
Daug žmonių gali toliau sėkmingai gyventi savarankiškai, dalyvaudami prasmingoje veikloje, pasinaudodami įvairiomis veiklos strategijomis, į kasdienybę įtraukdami reguliarumą, gaudami jų poreikius atitinkančią paramą. Jeigu anksčiau mėgta veikla ar užsiėmimai tampa sudėtingi, galima paieškoti būdų juos adaptuoti, neatsisakant pačios veiklos.
Pokalbis su kitais žmonėmis - draugais, šeimos nariais, kitais globėjais - gali padėti rasti būdų, kaip demenciją turintis asmuo galėtų toliau užsiimti mėgstama veikla ir jausti jos prasmę. Nebijokite tartis - galbūt kiti turi patirties, kuria galėtų pasidalinti, o gal yra žmonių, kurie turi panašių klausimų ir sprendimų, pritaikomų įvairioms situacijoms, galite ieškoti kartu?
Asmuo, turintis demenciją, padės namų ruošoje ir jausis naudingas. Sudarykite galimybę jaustis atsakingam už kokią nors, kad ir labai nedidelę veiklą.
Veikla gali teikti malonumą ir padėti nusiraminti
Labai svarbu dalyvauti veikloje, kuri atrodo prasminga, yra maloni ir padeda atsipalaiduoti. Šiuos potyrius gali suteikti hobiai, tokie kaip grojimas instrumentu, nėrimas ar tapyba. Kiti žmonės mieliau renkasi bendravimą. Svarbu palaikyti galimybes tokią patirtį išlaikyti kuo ilgiau.
Demenciją turintis asmuo gali mėgti vykti į miestą, lankytis įvairiose vietose ar sutikti žmonių - svarbu sudaryti tokią galimybę, net jeigu jis po to neprisimintų, kur buvo. Svariausia, ką asmuo patiria čia ir dabar.
Paprastumas ir aiškumas
Padėkite asmeniui kuo daugiau dalykų daryti savarankiškai. To galite pasiekti suteikdami laiko ir erdvės užduotims atlikti, skatindami vienu metu sutelkti dėmesį tik į vieną dalyką. Sudėtingesnes užduotis skaidykite į etapus ar į mažesnes, lengviau įveikiamas. Vienu metu aiškinkite tik vieną dalyką.
Saugi veiklai aplinka
Asmenys, turintys demenciją, dažnai patiria koordinacijos ar vaizdinės informacijos suvokimo sunkumų. Pasirūpinkite, kad baldų paviršiai nebūtų apkrauti daiktais, dėmesį kuo mažiau trikdytų daiktai ar triukšmas. Namuose pasirūpinkite geru apšvietimu, venkite atspindinčių paviršių, įrenkite jaukių sėdimųjų vietų, daiktus sudėkite patogiame aukštyje.
Būkite lankstūs
Asmens gebėjimai gali būti nepastovūs: vieną dieną geresni, kitą - prastesni. Jeigu veikla nebuvo maloni arba nelabai pavyko, pagalvokite, kaip ją pritaikyti prie aplinkybių. O gal buvo netinkamas metas ir tereikia vėl pamėginti kitą kartą.
Tinkamas dienos metas
Įvertinkite, koks dienos metas yra tinkamiausias kiekvienai veiklai. Įprastai eiti pasivaikščioti geriausia ryte arba priešpiet. Tačiau žmonėms, kurie yra ypač neramūs antroje dienos, geriau tai daryti po pietų.
Nesuteikite per daug stimuliacijos
Ėjimą į lauką planuokite. Kai kuriuos asmenis, turinčius demenciją, buvimas tarp žmonių itin trikdo - tokiu atveju venkite minios, nuolatinio judėjimo ir triukšmo.
Emocinės saviraiškos svarba
Muzika, bendravimas su vaikais ar gyvūnais gali suteikti teigiamų emocijų. Malonių prisiminimų gali kelti senų fotografijų, suvenyrų ar knygų peržiūra ir aptarimas. Jeigu asmeniui yra sunku skaityti, galima padaryti mėgstamų tekstų garso įrašus - tiesiog įrašykite juos į diktofoną. Fotografijų aplankus ar mėgstamus žurnalus padėkite taip, kad demenciją turintis asmuo galėtų lengvai juos rasti.
Pasitelkite daugiajutimę stimuliaciją
Eksperimentuokite ieškodami, kokia sensorinė patirtis gali teikti teigiamų potyrių. Asociacijos „Demencija Lietuvoje“ globėjai pataria, kad demenciją turintys asmenys mėgsta:
- rankų, kaklo ar pėdų masažą;
- plaukų šukavimą;
- uostyti gėles ar maistą;
- naudoti skirtingų aliejų esenciją;
- glostyti gyvūną ar skirtingos faktūros paviršių;
- apsilankyti botanikos sode ar gėlių parodoje;
- tyrinėti dėžutę, kurioje būtų sudėti įvairūs daiktai, primenantys dalykus, kuriais asmuo domėjosi;
- vyti siūlus į kamuolį;
- plėšyti skirtingos faktūros popierių;
- ardyti kokius nors paprastus mechanizmus (kartais tai gali mėgti žmonės, buityje turėję auksines rankas);
- klausytis audioknygų;
- dainuoti žinomas dainas;
- ravėti darže, rinkti nukritusius obuolius…
Palaikykite fizinį aktyvumą
Fizinė veikla yra svarbi demenciją turinčio asmens savijautai, taip pat padeda išvengti iššūkius keliančio elgesio. Gebėjimas judėti ar ritmo pojūtis dažniausiai išlieka ilgiau nei dauguma kitų gebėjimų. Eikite pasivaikščioti ar pavedžioti šunį - einant galima stebėti aplinką ir džiaugtis ja.
Jeigu yra prasti orai ar yra kitų priežasčių, kodėl išeiti į lauką sudėtinga, paieškokite, kaip užsiimti fizine veikla namuose. Galima namų sąlygomis atlikti paprastus fizinius pratimus, dalyvauti nuotolinėje veikloje arba, jeigu yra galimybė, pasinaudoti dviračiu-treniruokliu ar ėjimo takeliu.
Laikykitės rutinos ir nuoseklumo
Jeigu asmeniu rūpinasi keli žmonės, sudarykite fizinės veiklos grafiką su veiklų aprašymu. Tai padės užtikrinti veiklos reguliarumą.
Įvairi, ypač fizinė veikla gali padėti suvaldyti pasikeitusį demenciją turinčio asmens elgesį. Tyrinėkite ir stenkitės pastebėti, kaip asmuo reaguoja į veiklą, kas padeda nusiraminti arba nukreipti dėmesį, jeigu jis susijaudina ar tampa labai neramus. Pasidalinkite šiomis žiniomis su slaugos ar socialines paslaugas teikiančiais darbuotojais - jiems tai gali būti labai naudinga.
Nepasiduokite
Nepaisant kylančių iššūkių, yra įmanoma pratęsti kokybiško gyvenimo metus.
Lavinančioms veikloms atlikti nereikia turėti daug skirtingų priemonių.
Lavinančios veiklos vaikams pagal amžių - viena iš dažnų paieškos internete formuluočių. Mokant ir tobulinant vaikų įgūdžius būtina atsižvelgti į jų amžių, konkretų raidos etapą. Šiame tinklaraščio įraše pateikiame trumpas naudingas gaires skirtingo amžiaus grupių vaikams lavinti. Jei kada pritrūktų idėjų, pateikiame ir lavinančių veiklų bei tinkamų priemonių pavyzdžių.
Sėkmingam ankstyvajam vystymuisi labai svarbi saugi, stimuliuojanti, kupina meilės aplinka. Moksliniais tyrimais įrodyta, kad vaikui jau nuo kūdikystės labai svarbus bendravimas, jis pats siekia jį inicijuoti. Bendraukite su mažyliu, pakalbinkite, dainuokite, tiesiog skirkite savo dėmesio ir skatinkite visapusį jo vystymąsi. Pasirūpinkite, kad vaikas praleistų laiko atsigulęs ant pilvo. Leiskite vaikui žaisti su skirtingų raštų, ryškiais žaislais. Mažyliui parūpinkite žaislų, kuriuos vaikui saugu dėti į burną, patogu dezinfekuoti, nuplauti. Dainuokite, jei grojate muzikos instrumentais, švelniai pagrokite mažyliui.
Nuo 6 mėnesių mažylis darosi vis aktyvesnis, šiuo amžiaus laikotarpiu jis pradeda sėdėti, ropoti, stotis ir net vaikščioti. Žinoma, vaikų raida yra labai individualus procesas, tačiau vyksta ta pačia seka. Sutelkite dėmesį į mažylio stambiąją ir smulkiąją motoriką, ankstyvąjį kalbos ugdymą ir vaizduotės skatinimą. Išbandykite žaislus, kurie skirti rūšiuoti spalvas ir formas. Atsižvelgdami į vaiko motorikos išsivystymą ir jau įgytus įgūdžius, skatinkite jį atsisėsti, šliaužti, ropoti, vėliau atsistoti ir žengti žingsnius. Išbandykite didelių detalių mažyliui saugias dėliones ir kitokius žaislus, skatinančius pažinimo funkcijų vystymąsi, smulkiąją motoriką, akies-rankos koordinaciją. Mažyliui ypač naudinga dėlioti daiktus į skirtingų dydžių talpas, juos išimti. Skatinkite vaiko žaidimą su lėlėmis, mašinėlėmis, vaikiškais baldais (pvz. virtuvėle). Taip paskatinsite mažylio kalbos žodyno vystymąsi, atmintį ir suvokimą.
1-2 metų mažyliai susipažįsta su juos supančiu pasauliu su beribiu smalsumu ir nuostaba. Būtent šiuo svarbiu laikotarpiu padedami pamatai visą gyvenimą trunkančiam mokymuisi. Pojūčiams lavinti: pripildykite indą ryžių, pupelių, vandens ar smėlio. Pridėkite skirtingų tekstūrų objektų, kad vaikai galėtų liesti ir tyrinėti. Labai naudingas piešimas pirštais. Naudokite saugius, nuplaunamus dažus, kad vaikai galėtų tyrinėti skirtingas spalvas ir tekstūras. Leiskite vaikui dėlioti jo amžiui tinkančius, saugius blokelius. Puikiai tinka 1-2 metų vaikams pritaikyti vaikiški konstruktoriai. Svarbiausia, bendraukite su vaiku kaip su suaugusiu. Užduokite klausimus, išklausykite, švelniai pataisykite kalbos klaidas, pagirkite. Vaikai noriai žaidžia su tikrus daiktus primenančiais žaislais: žaisliniais telefonais, gyvūnėliais, vaikiškomis virtuvėlėmis, mašinėlėmis, lėlėmis. Labai svarbus aspektas vaiko stambiajai motorikai lavinti. Stenkitės kuo daugiau laiko praleisti kieme, miške, parkuose. Leiskite vaikui eiti, bėgti, šokinėti. Žaidimai lauke puikus būdas išnaudoti susikaupusią energiją, nurimti. Žaidimai smėlio dėžėje naudingi sensorinei integracijai. Grokite, dainuokite, klausykitės muzikos, skatinkite mažylius judėti pagal ritmą. Svarbu suteikti vaikui galimybę suprasti priežasties ir pasekmės ryšį. Žaidimams galima naudoti tiesiog pagalves (iš jų sukurti kliūčių ruožą vaikams). Vaikui svarbus kontaktas su bendraamžiais. Inicijuokite jį, dažniau lankykitės žaidimų aikštelėse, organizuokite susitikimus su draugais, turinčiais panašaus amžiaus vaikų. Būkite pavyzdys savo vaikams.
Nuo 2 metų vaikas nori kuo daugiau dalykų atlikti pats, sparčiai mokosi, atsiskleidžia jo asmenybė. Šiuo laikotarpiu ugdykite vaiko kūrybiškumą ir vaizduotę per meninę veiklą ir žaidimus. Skatinkite sudėtingesnius rūšiavimo ir derinimo žaidimus, vaikas gali tiesiog namuose rūšiuoti daiktus pagal spalvą ar kitą požymį. Leiskite vaikui piešti kreidelėmis, pieštukais, guašu, pirštais. Skatinkite tyrinėjimą natūralioje aplinkoje. Gamtoje mokykite vaiką augalų, gyvūnų pavadinimų. Svarbu, kad vaikas užtektinai laiko praleistų lauke, žaistų aktyvius žaidimus, pajaustų skirtingas tekstūras - žolę, akmenukų skaldą, mokytųsi žaisti su kitais vaikais ir užmegztų socialinių ryšių. Skatinkite vaiką suskaičiuoti namuose esančioje vazoje sudėtus vaisius, kiek ir kokių jų yra. Mokymas natūralioje aplinkoje yra daug efektyvesnis, vaikas įgūdžius geriau pritaiko kasdienėse veiklose. Naudokite paveikslėlių knygas, kad kartu kurtumėte paprastas istorijas.
Nuo 4-5 metų daugiausia dėmesio tiek ikimokyklinio ugdymo įstaigose, tiek namuose turėtų būti skiriama pradiniams raštingumo įgūdžiams lavinti ir mokymui skaičiuoti. Skatinkite praktinį matematikos ir gamtos mokslų sampratų tyrinėjimą, žaidimus pasitelkus vaizduotę. Supažindinkite vaiką su raidėmis ir garsais. Maždaug 5-iais metais vaikai po truputį pradeda mokytis skaityti. Svarbiausia vaiką sudominti ir mokymosi skaityti nepaversti nemaloniu procesu. Naudokite įvairias mokymuisi skirtas korteles. Skaičiuokite aplinkoje esančius objektus. Organizuokite ir skatinkite visas veiklas, reikalaujančias preciziškų judesių, akies-rankos koordinacijos, susikaupimo ir dėmesio koncentracijos. Organizuokite daug išteklių ir pasiruošimo nereikalaujančius bandymus ir tyrimus. Pvz: maišykite spalvas tarpusavyje ir aptarkite gautus rezultatus. Įdėkite svogūną į stiklinę taip, kad jo apatinė dalis siektų vandenį. Skatinkite žaidimus, kurie leidžia atsiskleisti vaiko vaizduotei. Stebėkite gyvūnus, vabzdžius, augalus.
Savarankiško lavinimas
Šiuo laikotarpiu vaikas tampa vis savarankiškesnis. Skatinkite tai. Tegul vaikas savarankiškai apsirengia, pradėkite mokyti užsirišti batų raištelius, susidėti mėgstamus žaislus keliaujant pas močiutę, reikalingus daiktus į darželį. Stiprinkite 6-7 metų vaikų skaitymo ir matematinius įgūdžius. Skatinkite savarankiškai skaityti ir rašyti kelių sakinių istorijas. 6-7 metų vaikų gebėjimas skaityti ir rašyti gali būti labai skirtingas. Tai normalu, kiekvieno vaiko raida yra labai individuali.Įveskite sudėtingesnes sudėties, atimties ir pagrindines daugybos/dalybos sąvokas. Organizuokite daug išteklių ir laiko nereikalaujančius projektus. Vaikui pradėjus eiti į mokyklą, labai svarbu skatinti jo savarankiškumą ir atsakomybę. Vaikas turėtų pats apsirengti, išsivalyti dantis. Mokykite atsižvelgiant į pamokų tvarkaraštį susidėti reikalingas knygas ir daiktus į kuprinę. Skirkite dėmesio namų darbų atlikimui.
Kūdikių sensoriniam vystymuisi svarbus laikas ant pilvuko, manipuliacija minkštais skirtingų tekstūrų žaislais, naudinga švelni, tyli muzika bei švelnūs masažai. Knygelių skaitymas, dainų dainavimas ir paprasti pokalbiai su vaikais yra puikus būdas palaikyti jų kalbos raidą. Vaikų lavinimas gali būti smagus ir įtraukiantis. Mažylių pojūčiams lavinti - sensoriniai kilimėliai ir medžiaginė veiklos knyga. Vaikų stambiajai motorikai gerinti - mediniai Montessori baldai/žaislai. Tai puikios, iš natūralių medžiagų pagamintos priemonės, tinkančios vaikams nuo 1 metų. Problemų sprendimo įgūdžiams, suvokimui, smulkiajai motorikai, akies-rankos koordinacijai lavinti ir tiesiog smagiai praleisti laiką - vaikiški konstruktoriai. Pristatome išskirtinių, tvarių, kokybiškų konstruktorių kolekciją! Jei mokymosi skaityti pradžia sudėtinga ir kelianti abejonių, galime pasiūlyti problemos sprendimą - dviejų ir trijų skiemenų žodžių skaitymo korteles! Mokytis rašyti ir skaityti siūlome su Skilsu! Žaliaplaukį berniuką sutiksite lavinamojoje knygutėje ,,Mokausi skaityti ir rašyti su Skilsu“. Su Skilsu kartu skaičiuokite, atvertę knygelę ,,Mokausi skaičių, spalvų ir formų su Skilsu“.
Sensorinės perkrovos ir jų valdymas
Artėjant didžiausioms metų šventėms, su jomis ateina ir šurmulys, rūpesčiai, skubėjimas, noras viską spėti ir visus aplankyti. Bet ką daryti, jeigu vaikai perdega nuo veiksmo, emocijos tampa nevaldomos, o graži šventinė vizija byra? Tėvai, auginantys autistiškus vaikus, su jų sensorinėmis perkrovomis susiduria ne tik šventiniu laikotarpiu. Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų vaikų neurologės-socialinės pediatrės Laimos Mikulėnaitės teigimu, sensorinių iššūkių gali turėti tiek įprastos raidos, tiek neuroįvairūs vaikai, o ir suaugusieji taip pat turi tam tikrą stimulų ribą.
„Kiekvienas žmogus turi savo ypatumų, nors gal to nevadina sensoriniais iššūkiais: vienas negali pakęsti, kai kažkas kėdę stumdo, kitas - kai čepsi, ar garsiai groja muzika. Tam tikri pojūčiai kiekvieno iš mūsų nervų sistemai yra nemalonūs. Per visas aštuonias sensorines sistemas mus atakuoja įvairūs stimulai. Procesas, kai smegenys su visais - tiek gamtos, tiek dirbtiniais dirgikliais susidoroja, vadinamas moduliacija. Jei kažkokį signalą žmogus gauna per stiprų, nervų sistema sumažina jį iki mums tinkamo lygio“, - paaiškina L. Mikulėnaitė. Tačiau, pasak neurologės-socialinės pediatrės, yra tokių asmenų, kurių smegenys nesusitvarko su gaunamais stimulais: „Pavyzdžiui, autistiškų asmenų smegenys neatlieka moduliacijos. Įsivaizduokite - visas triukšmas, garsas, kvapai, vizualika viskas „griūna ant galvos.“ Žmogus gauna tokį didelį signalų kiekį, kad pradeda jausti nerimą ir negali su juo susidoroti. Tada kyla stresas, pasireiškiantis elgesio reakcijomis: bėgti, kur nors slėptis, kad apsisaugotų, rėkti, mėginant sumažinti šį poveikį, atsiranda stimai - stereotipiniai judesiai, tokie kaip lingavimas ir kt.“
Pasak L. Mikulėnaitės, švenčių periodas dar intensyvesnis: „Visi labai tikimės, kad šventė bus tobula, nerimaujame, jei vyksta ne pagal planą. Mama nuolat įsitempusi, namuose streso lygis auga, o vaikas nesupranta, kas vyksta. Šeimos gyvenimas netenka įprasto ritmo. Ir tie vaikai, kurie turi sensorinių iššūkių, sako, kad šventės pats baisiausias dalykas, kuris gali įvykti, nes griūna jų tvarka, kuri leidžia nusiraminti, aplinkoje atsiranda daugiau triukšmo ir žmonių.“
Prevencinis elgesys
Sensorinių problemų gali turėti ne tik autistiški asmenys, tačiau ir įprastos raidos vaikai, ir suaugusieji. „Anksčiau buvo manoma, kad reikia maksimaliai bandyti išvengti tokių situacijų, tačiau gyvenimo juk neišvengsi, todėl svarbu išmokyti valdyti pojūčius. Ką reiškia valdyti? Žinoti, kada bus blogai, ir žinoti, kaip to išvengti. Jei dirgina garsas - naudoti ausines, jei kyla nerimas, gal šalia esantis žmogus gali padaryti gilų masažą ar apgaubti sunkinančia antklode, striuke. Ergoterapeutai gali pasiūlyti, kokias pagalbines priemones taikyti konkretaus vaiko atveju, kurios leistų palaipsninį pojūčių dozavimą, o paskui po truputį juos didinti, kad augtų adaptacinės prisitaikymo galimybės“, - sako L. Mikulėnaitė. Daugiau galimybių valdyti sensorinius iššūkius suteiks jau kitąmet Santaros klinikų Vaiko raidos centro erdvėje ligoninės kiemelyje ir „Vilniaus lietaus vaikai“ dienos centro kiemelyje įrengti sensoriniai sodai. L. Mikulėnaitė mano, kad tai, kad terapinė aplinka, kuri dažnai būna kabinetuose bus perkelta į lauką, vaikams suteiks ne tik daug naudos, bet ir malonumo. Būdami gryname ore jie per tikslingai parinktus žaidimus ir priemones su specialisto pagalba mokysis, kaip valdyti savo pojūčius.
„Dirbdami Lietuvoje ir visame pasaulyje sveikatos ir farmacijos srityje vis dažniau susiduriame su neuroįvairovės realybe - darbuotojai atvirai kalba apie savo vaikų ar savo pačių sensorinius iššūkius. Cencora grupės misija yra kurti sveikesnę ateitį, todėl natūraliai siekiame kurti draugišką ir įtraukią darbo aplinką, savo biure numatėme erdves tyliai darbo aplinkai bei galimybę rinktis nuotolinį darbą. Mums, kaip įmonei, ir mūsų darbuotojams svarbu neapsiriboti tik „savo kiemu“ bei prisidėti prie visuomeninių iniciatyvų, siekiant atliepti visuomenėje kylančius poreikius. Todėl bendradarbiaudami su asociacija „Lietaus vaikai“ skyrėme finansavimą įkurti tris sensorinius sodus, kurie papildys sensorinės adaptacijos terapijas naujomis galimybėmis, padės tiems, kuriems reikia pagalbos adaptuotis ir išmokti valdyti savo sensorinius iššūkius“, - komentuoja Lukas Jankauskas, Cencora paslaugų centro Lietuvoje direktorius.
„Sensorinių sodų įrengimas visų pirma padės tuo, kad praplės supratimą, jog darbui su vaiko sensoriniais iššūkiais nebūtinai reikalingas kambarys, kuriame daug šviesų, įrangos ar specialių priemonių. Galimybės suteikimas patirti skirtingus pojūčius tam pritaikytoje aplinkoje, gryname ore turėtų atnešti daug teigiamų pokyčių“, - teigia Beata Veselienė, asociacijos „Vilniaus lietaus vaikai“ vadovė.
Top patarimai, tinkantys visiems vaikams
L.Mikulėnaitė dalijasi universaliais patarimais, į kuriuos verta atkreipti dėmesį auginantiems tiek autistiškus, tiek įprastos raidos vaikus: „Prieš einant į parduotuvę, supažindinkite vaiką su visa veiksmų seka, pateikite jam veiklos planą, pavyzdžiui, parduotuvė, kavinė, parkas. Taip pat labai naudinga parduotuvėje duoti vaikui konkrečią užduotį, kad jis ne šiaip slampinėtų, bet būtų įtrauktas į procesą: parodyti pirkinių paveikslėlius, kokius daiktus jam reikia surasti parduotuvėje. Taip pat nepamirškite paimti vaikui mielo žaislo, kurį galėtų turėti rankose, jo įkvėpti, patrinti ir taip nurimti“
„Labai svarbu suvaldyti savo pačių lūkesčius. Man padėjo patarimas, kad reikia suskirstyti juos į keturias kategorijas: įmanoma, norėčiau, rizikinga, neįmanoma. Tai padeda nesitikėti per daug, o po truputį kurti jaukias šventes. Mano sūnus yra labai jautrus, todėl kai kuriuos pasiruošimus darau viena, tačiau kiekvienais metais bandome dalyvauti vis didesniame žmonių susibūrime, visada turėdami pabėgimo planą. Šurmulys tikrai gali įtraukti kiekvieną, bet, kai matau, kad jo toleravimo stimulams riba artėja prie peržengimo arba jis pats tą įvardija, mes tiesiog išeiname iš tos aplinkos. Taip pat visada turime su savimi ir garsą slopinančias ausines, jei nutiktų koks nenumatytas atvejis“, - pasakoja B. Veselienė.
Neurologė-socialinė pediatrė pritaria, kad, jeigu vaikas pavargo - svarbu išeiti į ramesnę vietą, arba iš anksto suplanuoti ilgai nebūti, o jei jau situacija labai sudėtinga, tiesiog priimti sprendimą ten neiti ir nedalyvauti: „Darome daug dėl vaikų, kad jiems būtų smagu, tačiau sensoriniai išbandymai yra iššūkis. Nepamirškime, kad vaiko ypatumai išlieka ir per šventes, kad svarbu, kiek įmanoma labiau išlaikyti jo režimą, atsižvelgti į sensorinius dalykus, turėti pagalbines priemones ir vengti perstimuliavimo.
Virtualus seminaras „Vaikų, turinčių sensorinės integracijos sutrikimų, ugdymas“
tags: #dvieju #metu #vaikas #nuobodziauja
Projektai
Steigėjas
Informacinis rėmėjas
