Dvejų mėnesių šuniuko auklėjimas ir socializacija: žingsnis po žingsnio vadovas atsakingiems šeimininkams

Augintinio atsiradimas naujuose namuose - svarbus įvykis visai šeimai. Kelių mėnesių gyvūnui reikia ypatingos priežiūros. Ką reiktų žinoti parsivežant mažylį į naujus namus? Kaip pasiruošti? Į visus aktualius klausimus atsako „PetCity“ klinikos gydytoja veterinarė Viltė Liaugminaitė bei kinologijos specialistai.

Prieš įsigyjant šuniuką: svarbiausi sprendimai

Pirmiausia reikėtų nuspręsti, kokį gyvūną norėtumėte auginti. Šunį pasirinkite, jei mėgstate aktyvų laisvalaikį, esate pasiruošęs lyjant lietui ar sningant vedžioti savo augintinį bent 2-3 kartus per dieną. Taip pat - jei jūsų darbo valandos nėra labai ilgos, ar bent vienas iš šeimos narių nuolat būna namuose.

Veislės pasirinkimas ir atsakingas veisėjas

Pirmiausia nuspręskite, kokio dydžio gyvūno norėtumėte. Jei gyvenate bute, ko gero reikėtų rinktis vidutinės ar mažesnės veislės gyvūną. Apgalvokite, kiek laiko galėsite skirti gyvūnui, ar planuojate su juo keliauti į parodas, galbūt į medžiokles, o gal drauge lankytis kavinėse mieste. Įvertinkite ir savo asmenybę - jei esate energingi, mėgstate leisti laiką aktyviai, nesirinkite lėtesnių šunų veislių, pavyzdžiui, senbernarų. Jei esate pedantas ir negalite pakęsti netvarkos namuose - nesirinkite ilgaplaukio gyvūno. Įvertinkite ir savo finansines galimybes - gyvūno įsigyjimas yra tik pradinė investicija, tačiau gyvūno išlaikymas (aukštos klasės pašaras, apsauga nuo ektoparazitų, kasmetiniai skiepai, apsilankymai pas veterinarus ir kt.) yra didžioji išlaidų dalis.

Tarptautinė kinologų federacija pripažįsta daugiau kaip 340 šunų veislių. Veisliniai šunys turi kilmės dokumentus, tatuiruotę arba integrinį grandyną po oda. Šunų veisimo reikalavimai yra griežti, taigi kartu su šuns kilmės dokumentais jūs gaunate garantiją, kad veislinis šuo neturės įgimtų sveikatos arba elgsenos sutrikimų ir, svarbiausia, kad jis atitiks veislės standartus. Perkant gyvūną ir kilus abejonių dėl kilmės dokumentų tikrumo, visada galite kreiptis į Lietuvos kinologų draugiją. Rūpestingas veisėjas visada pasidomės, į kokius namus išvažiuoja gyvūnas, papasakos apie veislę, įsileis į namus ir parodys šuniuką. Nepirkite gyvūnų iš nepatikimų žmonių, turgaviečių, kadangi nežinosite, kokios veislės gyvūną įsigysite. Nepirkite šuns zoologijos parduotuvėje, turgavietėje.

Oficialūs reikalai nurodo, kad šuniuką nusavinti - paimti iš veisėjo - galima sukakus aštuonioms savaitėms. Iš užsienio oficialiai galima įvežti penkiolikos savaičių amžiaus - po to, kai sukakus trims mėnesiams mažylis paskiepytas nuo pasiutligės ir išlauktas karantinas (trys savaitės). Moksliniai tyrimai rodo, kad šuniuko charakterį formuoja pirmųjų dvylikos - keturiolikos savaičių įspūdžiai ir potyriai. Šis laikotarpis vadinamas imprintingo stadija, ir tuo metu suvokęs, kad nepažįstami žmonės, vaikai, katės ir automobiliai neketina jo skriausti, šuo visą gyvenimą su jais elgiasi kaip pridera.

Pasiruošimas šuniuko atvykimui ir adaptacija

Augintinio atsiradimas naujuose namuose - svarbus įvykis. Mažas šuniukas keliauti į naujus namus yra pasiruošęs būdamas 2-3 mėnesių - tokio amžiaus gyvūnas jau yra pakankamai savarankiškas. Sprendimas priimti šuniuką reiškia naują gyvenimo etapą. Nepamirškite, kad gyvenimas niekada nebebus toks, kaip anksčiau. Ir tai puiku!

Kraitelis mažyliui

Prieš parsivežant gyvūną į namus, rekomenduojama pasirūpintin jaunojo augintinio kraiteliu - turėti guolį, dubenėlius maistui ir vandeniui, pavadėlį su antkakliu, lavinamuosius žaislus bei kailio priežiūros priemones bei mažyliams skirto šunų maisto bei skanėstų. Sveikiausia ir patogiausia šerti, kai dubenys įtvirtinti specialiame stovelyje. Dubenėlių, kaip ir guolio, kur šuniukas ilsėsis, vietos geriau nekaitalioti. Kinologai rekomenduoja įsigyti surenkamą narvą arba didesnę pervežimo dėžę - tai taps šuns namais, saugia buveine. Anksti pripratintas prie narvo, nepridergs namų, nesunkiai išmoks keliauti. Šuniukai mėgsta žaisti ir viską graužti, geriau pirkite tvirtesnius žaislus (susuktos virvelės, poliuretano kamuoliukai). Venkite labai mažų, lengvai sukramtomų žaislų - jų atplaišas gali praryti. Neleiskite graužti tuščių plastmasinių butelių ir kt. Jau pirmomis dienomis prireiks antkaklio ir pavadėlio. Eidami jų pirkti, žinokite augintinio kaklo apimtį. Šiuos daiktus teks pirkti ne kartą, nes šuniukai auga greit. Rinkitės minkštos odos antkaklius.

Transportavimas ir pirmosios dienos namuose

Reiktų turėti transportavimo dėžę ar narvą, kurioje būtų galima saugiai vežti savo naująjį šeimos narį į naujus namus. Kad šiam būtų jaukiau, galite veisėjų paprašyti, kad atiduotų kokį mėgstamą gyvūno daiktą, pledą, žaislą ar pan. Taip pat reikėtų pasiteirauti, kuo gyvūnas šeriamas bei tuo pačiu pašaru maitinti bent keletą dienų, kadangi staigus pašaro pasikeitimas gali sukelti sveikatos problemų. Patekęs į naujus namus, iš pradžių šuniukas gali prastai ėsti. Tai normalu.

Įsigijus augintinį, reikėtų pasirūpinti, kad namuose būtų gana ramu, nebūtų triukšmo. Šiuo laikotarpiu gyvūnas patiria nemažai streso - nauji namai, nauji žmonės, nauji kvapai, todėl reiktų padėti gyvūnui jaustis kuo komfortiškiau. Kadangi nuo vados atskirtas šuniukas pirmomis naktimis nerimauja ir inkščia, įdėkite į jo guolį šiltą pūslę. Neimkite į savo lovą, nes atpratinti bus sunku.

Sveikata ir priežiūra: gyvybiškai svarbūs žingsniai

Prieš šuniukui atvykstant į namus, jį reikėtų nukirminti, suvakcinuoti, suženklinti poodine mikroschema. Šie veiksmai turėtų atsispindėti gyvūno europiniame pase.

Vakcinacijos ir dehelmintizacijos grafikas

Vakcinacijos schemos gali būti dvejopos: šunis galima skiepyti dviejų arba trijų vakcinacijų schema pasirinktinai. Sulaukus 6-8 savaičių šuniukams prasideda pirmosios vakcinacijos ir dehelmintizacija, todėl veisėjas turėtų su veterinaru suderinti skiepų grafiką. Svarbu, kad socializacija vyktų vengiant didelės rizikos vietų kol imunitetas nepakankamas, bet ir nevėlinant socializacijos dėl nepabaigtų skiepų. Į šuniukų socializacijos užsiėmimus verta vesti jau po pirmųjų skiepų, praėjus 7 dienoms po vakcinacijos, nelaukiant pilno kurso.

Šuniuką vesti į lauką rekomenduojama po paskutinės vakcinacijos praėjus 10-14 dienų. Pasidomėkite, ar kalei motinai ir šuniukams duota vaistų nuo vidaus parazitų.

Kailio, nagų, ausų ir akių priežiūra

Jau nuo mažų dienų gyvūną reikėtų pratinti prie kailio šukavimo, nagų kirpimo, o atlikus šias procedūras - gyvūną pagirti, apdovanoti mėgstamais skanėstais. Gyvūną šukuoti reiktų švelniai, kad ši procedūra jam nekeltų baimės. Nagų karpymas - taip pat atsakingas užsiėmimas. Šios procedūros daugelis augintinių itin nemėgsta, todėl svarbu parodyti gyvūnui, kad tai nėra skausminga. Nagučius reikėtų kirpti specialiomis žirklutėmis iki gyvosios dalies. Jei nagai šviesūs - kirpti tik baltąją dalį, iki rausvosios. Jei nagučiai tamsūs - geriau kirpti tik pačius galiukus. Įprastai mažyliams nagai auga gana greitai, todėl keletą kartų per mėnesį kirpti tikrai reikės.

Ausų priežiūra - gana glaudžiai susijusi su gyvūno ausų forma, plaukų kiekiu jose. Jei gyvūnas stačiaausis - reikėtų kartais žvilgtelti į ausytės vidų - jei yra nemažas išskyrų, sieros kiekis - išvalykite jį su vata bei specialiu ausų valikliu. Ausų krapštukų verčiau nenaudokite. Jei gyvūno ausys yra nulėpusios, atkreipkite dėmesį, kad ausyse nebūtų perteklinės drėgmės. Jei maudote gyvūną, po maudynių visada išsausinkite ausis vata, kadangi esant nulėpusioms ausims bei likus drėgmei, didesnė tikimybė, kad išsivystys ausų uždegimas. Akis valyti rekomenduojama specialiu valikliu. Tačiau reiktų atkreipti dėmesį, ar akių gleivinė nėra paraudusi, ar nėra padidėjusio ašarojimo, pūlingų išskyrų.

Maudyti galima ir mažą šuniuką, nes šuniukų lizde broliukai ir sesutės jo kailį gerokai „prakvėpino”. Maudoma šampūnais, skirtais mažiems šuniukams. Žmonių šampūnai netinka, nes gali sudirginti gyvūnėlio odą. Švariai nuskalaujama drungnu vandeniu. Prieš maudymą būtina iššukuoti, iškirpti kaltūnus, išrinkti šapus. Saugokite jo ausis, akis, nosį. Išmaudytą šunį gerai nusausinkite rankšluosčiu. Džiovinkite plaukų džiovintuvu. Neleiskite išsimaudžiusiam gultis ten, kur drėgna, pučia skersvėjai.

Mityba ir dantų priežiūra

Maistą savo augintiniui reikėtų rinktis atsakingai. Jei šersite subalansuotu, visaverčiu, super premium klasės pašaru, greičiausiai augintinio mitybos nereiks praturtinti specialiais vitaminais ar papildais. Iki metų amžiaus gyvūnus reikėtų šerti pašaru skirtu jauniems gyvūnams - tokiame pašare yra didesnis kiekis baltymų bei riebalų, o jie svarbūs gyvūno vystymuisi bei augimui.

Kiek kartų per dieną šerti, priklauso nuo šuniuko amžiaus. Dviejų mėnesių šuniuką reikėtų šerti 4-5, 3 mėn. - 3-4, 4 mėn. - 3 kartus per dieną. Nuo pusės metų - 2-3, nuo 8-12 mėn. - dukart per dieną. Pašaro kiekį reikėtų duoti tokį, koks parašytas rekomendacijose ant pašaro pakuotės. Taip pat svarbu, kad gyvūnas visuomet turėtų šviežio vandens. Tinkamai šeriamas šuo užaugs sveikas ir stiprus. Būtinas subalansuotas kalcio bei fosforo kiekis, kuris garantuotų augančio šuns dantų ir kaulų tvirtėjimą (ne per staigų ir ne per lėtą).

Šuniukui negalima duoti to, kas liko nuo jūsų pietų. Netinka vien žalia mėsa, nes dėl per didelio baltymų kiekio kamuos odos alergija, trūks mineralinių medžiagų. Su žalia, o ypač veterinarijos laboratorijose nepatikrinta skerdiena, gyvūną galima apkrėsti vidaus parazitais. Jei norite šuniukui duoti mėsos, tinka jautiena, veršiena ir paukštiena, bet geriau apvirta. Jokiu būdu nemaišykite mėsos su pieno produktais! Neleiskite šuniukui ryti mėsą dideliais gabalais - gali užspringti arba užsisukti skrandis. Žali kaulai gali užkimšti virškinamąjį traktą. Ilgai juos grauždamas, gali sugadinti dantų sąkandį. Aštrūs paukštienos kaulai gali perrėžti žarnyną.

Dantų dygimas ir graužimas

Kaip ir žmonių kūdikiai, šuniukai gimsta be dantų. Jų pirmasis pieninių dantų komplektas formuojasi 3-4 savaičių amžiaus. 3-5 mėnesių, gigantiškoms veislėms - vėliau, pieninius dantis pakeis tikri. Apytikriai šešių mėnesių amžiaus turėtų būti išdygę visi nuolatiniai dantys. Kaip ir žmonių kūdikiai, šuniukai dantų dygimo laikotarpiu jaučia skausmą, dantenos sutinsta, jie gali karščiuoti ir jiems reikia kaip nors nukreipti dėmesį, be to, dantis būtina ir treniruoti. Kitaip tariant, būtina parūpinti graužimo objektų, kad šuniukas galėtų užsiimti, malšinti skausmą ir nerimą, taip pat greičiau atsikratyti pieninių dantukų. Šeimininkas turi apsišarvuoti kantrybe, nes šuniukas norės kandžioti, draskyti ir graužti viską, kas papuola, tačiau to priežastis yra būtent dantų keitimosi procesas, o ne bjaurus charakteris.

Ankstyvasis auklėjimas ir socializacija: pamatai ateičiai

Gyvūną auklėti bei nustatyti namų taisykles reikėtų nuo pat pirmų dienų, kai įsigyjate gyvūną - keisti jau susiformavusius blogus šuns įpročius daug sudėtingiau. Norint išmokyti pirmųjų komandų, paklusnumo, reikės daug kantrybės. Svarbu, kad visi šeimos nariai dresuotų vieningai, nenuolaidžiautų ir laikytųsi nuoseklumo bei vartotų tuos pačius komandų žodžius.

Šuniukų vystymosi etapai ir socializacijos svarba

Socializacija - procesas, kurio metu augantis šuo pripranta prie įvairių socialinių ir aplinkos stimulų (žmonių, kitų gyvūnų, garsų, vietų ir t. t.). Norint užauginti stabilų, gerai prisitaikantį augintinį tinkama socializacija labai svarbi. Šuniukų ankstyvasis vystymasis skirstomas į keletą etapų. Kiekviename jų šuniukų gebėjimas priimti naujus stimulus skiriasi, todėl socializacijos metodai turi būti pritaikyti pagal amžių.

1. Neonatalinis etapas (nuo gimimo iki maždaug 2 savaičių): Šuniukai visiškai priklauso nuo motinos, yra akli ir kurti. Judesiai apsiriboja ropojimu. Nors šuniukai dar akli ir daugiausia miega bei ėda, šis periodas suteikia galimybę pradėti prisilietimų patirtį. Ankstyvasis neurologinis stimuliavimas, švelnus šuniukų lietimas, laikymas rankose yra rekomenduojami.
2. Pereinamasis etapas (nuo 2 iki 3 savaičių): Šiuo laikotarpiu juslės sparčiai vystosi, prasideda akių atsivėrimas ir regos funkcijos gerėjimas, atsiveria ausų landos ir ima formuotis klausa. Šunyčiai pradeda sąmoningiau suvokti aplinką, bando vaikščioti, žaisti tarpusavyje, imituoti grumtynes. Šiame etape svarbu labai palaipsniui praplėsti šuniukų pojūčių patirtį, įdedant į guolį įvairių faktūrų daiktų, trumpam įnešant naujų kvapų.
3. Pirminės socializacijos periodas (nuo 3 iki 12 savaičių): Tai - kritiškas jautrumo laikotarpis, kai šuniukai ypač imlūs naujiems potyriams ir formuoja ilgalaikį socialinį prisirišimą bei įpročius. Būtent per šias savaites vyksta spartus nervų sistemos brendimas, gerėja rega ir klausa (apie 4 sav. jos jau pilnai funkcionuoja), tobulėja motorika (4-5 sav. šuniukai jau tvirtai vaikšto, bėgioja, šokinėja), intensyviai bręsta už mokymąsi ir atmintį atsakingos smegenų struktūros. Šuniukai tampa labai žingeidūs, sulaukę 5 savaičių jie rodo akivaizdų aplinkos tyrinėjimo elgesį, viskuo domisi. Šiuo metu pradeda ryškėti socialinis žaidimas, formuojasi pirmieji hierarchijos požymiai.
4. Pirminis baimės periodas (apie 8-ą gyvenimo savaitę): Šiuo metu šuniukas gali pradėti jautriau reaguoti į stipresnius garsus ar neįprastus objektus. Tai sutampa su laiku, kai dauguma šuniukų keliauja į naujus namus (7-9 sav.). Iki 12 savaičių amžiaus socializacijos periodas palaipsniui blėsta. Jei iki šio laiko šuniukas kažko nematė ar nepatyrė, vėliau bus kur kas atsargesnis ar net bijos naujo dirgiklio.

Maždaug nuo antrojo iki penktojo gyvenimo mėnesio šuo prisitaiko prie gyvenamosios aplinkos, jį supančių žmonių bei gyvūnų. Tai laikas, kai gyvūnas įsisavina naujus potyrius, kai „suvokia“, kad yra šuo ir mokosi būti šunimi. Pirmaisiais gyvenimo mėnesiais šuniukas labai imlus bet kokiai informacijai (ne tik pozityviai, bet ir negatyviai), todėl kiekvienas šuniuko šeimininkas turėtų pasirūpinti, kad mažasis keturkojis draugas patirtų kuo daugiau teigiamų emocijų ir patektų į įvairias situacijas. Svarbiausias socializacijos principas - kuo daugiau teigiamų įspūdžių. Negalima šuniuko mokyti per prievartą, nes pradės nepasitikėti šeimininku ir aplinka.

„Magiškasis 12-ukas“ socializacijos programa

Šuns elgesio žinovė Margaret Hughes parengė programą, pavadintą „Magiškuoju 12-uku“, kurią turėtų įvykdyti kiekvienas jauno šuniuko šeimininkas. Dvylika kartų susidūręs su nauja patirtimi, šuniukas ją įsisąmonina ir užtvirtina kaip saugią, smagią, reikalingą jo gyvenime. Taigi, per pirmąsias 12 gyvenimo savaičių kiekvienas šuniukas turėtų:

1. Pažinti 12 įvairių paviršių.
2. Pažaisti su 12 įvairių daiktų.
3. Pažinti 12 įvairių vietų.
4. Susipažinti ir pažaisti su 12 žmonių.
5. Išgirsti 12 įvairių garsų.
6. Pamatyti 12 greitai judančių objektų.
7. Susidurti su 12 įvairių iššūkių.
8. 12 kartų per savaitę keisti kūno padėtis (būti glostomas, apžiūrimas).
9. Paėsti iš 12 įvairių indų.
10. Paėsti 12 -oje skirtingų vietų.
11. Per savaitę 12 kartų pabūti vienam.
12. Pažinti 12 skirtingų antkaklių ir pavadėlių.

Nuo 8-12 savaičių amžiaus šuniukas turėtų susipažinti su įvairiomis vietomis (kambariai, gatvė, automobilio salonas), garsais (buitiniai kaip dulkių siurblys ar skalbyklė, lauko kaip eismo triukšmas, traukinių garsai, griaustinis, galima naudoti specialius garso įrašus), paviršiais (plytelės, kilimai, žolė, smėlis). Visos naujos patirtys turi būti trumpalaikės ir malonios. Kuo daugiau įvairių kontekstų šuniukas patirs iki 3 mėn., tuo universalesnis ir drąsesnis bus.

Pratinimas prie gamtinių reikalų atlikimo

Reikėtų žinoti, kad gyvūnai gamtinius reikalus atlieka prabudę, pavalgę, baigę žaisti. Todėl, kai tik matote, kad gyvūnas pradeda sukiotis, pasidaro neramus, ieško vietos kur galėtų nusišlapinti, paimkite jį ir nuneškite ant palutės. Jam nusišlapinus - nepamirškite pagirti, paskatinti skanėstu. Dar vienas iš patarimų kaip galima įprasti gyvūną šlapintis ant palutės - palutę sušlapinti gyvūno šlapimu bei duoti pauostyti, kad gyvūnas užuostų, kur reikia eiti pasišlapinti. Jei pasitaikė avarija, nereikia šuniuko mušti ar garsiai ant jo šaukti. Užteks, jei sudrausminsite ir galbūt liepsite iš arčiau pažiūrėti į savo šunybės rezultatą. Ir iš karto į lauką, kad suprastų, kur tai reikėjo daryti. Nuo 8 savaičių (kai šuniuko smegenys pradeda suprasti rutiną) svarbu formuoti įprotį tuštintis lauke.

Kramtymo problemos sprendimas

Šunims, kurie mėgsta graužti daiktus namuose, pavyzdžiui, stalą ar kėdės koją - negailėkite specialių žaislų, leiskite žaisti su kramtymui skirtu žaislu, įsigykite išmaniųjų žaislų, kurie lavina mažylio protą, užsiimkite su gyvūnu lauke, stenkitės išeikvoti jo energiją. Šeimininkams nepageidaujamas gyvūnų elgesys dažniausiai atsiranda iš nuobodulio, todėl šeimininko vaidmuo iškraunant augintinio energiją yra labai svarbi. Taip pat galite įsigyti specialių purškiklių, kurie yra kartaus skonio, todėl atbaido augintinius nuo daiktų graužimo.

Dresūra ir paklusnumas

Gyvūną auklėti bei nustatyti namų taisykles reikėtų nuo pat pirmų dienų. Dresūra turi remtis prigimtinių šuns savybių lavinimu, todėl reikia gerai pažinti pasirinktąją šuns veislę. Dresūra turi teikti mažyliui džiaugsmą ir norą bendrauti su žmogumi, pasitikėti juo. Per dieną reikėtų skirti bent porą valandų skirtų dresūrai. Socializacijos periodas sutampa su laiku, kai šuniukas darosi pajėgus mokytis pagrindinių komandų ir taisyklių (nuo 7-8 sav., kai jau geba kelioms minutėms sutelkti dėmesį). Paprastos pamokos kaip vardo mokymas ar atėjimas pakvietus turėtų vykti žaismingai, be prievartos. Pirmiausia mokoma atsiliepti į savo vardą (pakviestam atbėgti).

Kuo ilgiau šuo būna izoliuotas nuo pasaulio, tuo didesnė žala jo psichikai. Kol nepaskiepytas, dažniausia šuniukas nevedamas į lauką ir tai nėra gerai. Mažylis negauna saulės spindulių, tyro oro. Paskiepytą drąsiai veskite į lauką. Stebėkite, kaip su juo elgiasi kiti šunys. Patyręs išgąstį mažas šuo gali visą gyvenimą bijoti kai kurių šunų. Iš pradžių veskite su pavadėliu. Neskubėkite imti ant rankų, kai iškyla pavojus. Geriau pritūpkite šalia, nuraminkite.

Elgesio korekcija ir dažniausios klaidos

Pagrindinė taisyklė auklėjant gyvūnus - sudrausminti iš karto, kai gyvūnas padaro kažką netinkamo. Kitu atveju gyvūnas tiesiog nesupras, kodėl jį barate. Nereikia bijoti pasakyti griežtesnį žodį, pabarti jei reikia, tačiau gyvūno niekada nereikėtų mušti, gąsdinti, nes šis gali tapti labai baikštus ar priešingai - agresyvus. Jei šuo nusikalto, bauskite jį tučtuojau, o ne praslinkus kuriam laikui. Jei šuo nesitveria savo kailyje, kai jūsų nėra namie, laikykite jį lauke arba uždarykite tokiame kambaryje, kur jis negali pridaryti bėdos. Tada jums grįžus jis visada bus "geras".

Jei nusprendėte drausti šuniui gulėti ant lovos, neleiskite ant jos ropštis, net kai šuo serga. Jei nenorite, kad šuo džiaugsmingai šokinėtų ant kitų žmonių, juos sveikindamas, niekada neleiskite jam taip elgtis, net kai vilkite senais drabužiais. Šuo labai nelaimingas, jei nesupranta, ko šeimininkai iš jo nori. Kai kurias veisles nelogiškas elgesys taip sukrečia, kad šunys galų gale tampa itin agresyvūs arba bailūs. Neleiskite šeimynykščiams keisti taisyklių.

Šuniuko gyvenimo etapai ir socialinė branda

Juvenilinis etapas (nuo 3 mėnesių iki lytinės brandos)

Nuo 12 savaičių (3 mėn.) amžiaus šuniuko vystymasis pereina į juvenilinį (jaunystės) etapą, trunkantį iki lytinės brandos pradžios (maždaug 6 mėn., priklausomai nuo veislės). Šiame periode šuo jau nebe mažylis, bet dar ir ne lytiškai subrendęs. Šiuo metu jis sparčiai auga, intensyviai formuojasi jo raumenys, kaulai (todėl kokybiška mityba ypač svarbi). Sulaukus 3 - 4 mėn. pieninius dantis ima keisti nuolatiniai, tad šuniukas aktyviai kramto ir graužia įvairius daiktus. Tai normalu, bet šeimininkai turi nukreipti kramtymą į tinkamus objektus. Šunyčio smegenys toliau bręsta, tačiau mokymosi gebėjimai jau gerai išvystyti.

Sulaukus 4-5 mėn. amžiaus galimas trumpas antrasis baimės periodas. Nors pirminė socializacijos fazė baigėsi, jauni šunys net iki 5-6 mėn. išlieka jautrūs blogoms patirtims. Trauminis įvykis šiame tarpsnyje gali turėti ilgalaikių pasekmių. Juveniliniame laikotarpyje šuniukai kartais pradeda bandyti ribas tiek su žmonėmis, tiek su kitais šunimis. 4-5 mėn. šunytis gali “nebegirdėti” anksčiau išmoktų komandų, tyčia sprukti kviečiamas - tarsi tikrintų, kas bus, jei neklausys.

Paauglystė ir branda (nuo 6 mėnesių iki 1-4 metų)

Nuo 6 mėnesių amžiaus daugelis šunų pasiekia lytinį brendimą - prasideda paauglystės etapas, galintis tęstis iki 1,5-2 metų (ypač didelėms veislėms). Tai tikroji paauglystė - šuo siekia didesnės nepriklausomybės, kartais ignoruoja anksčiau nustatytas taisykles, tarsi tikrina savo statusą. Šiuo metu socialinė branda dar ne visiškai pasiekta. Tik maždaug 2 metų amžiaus šunys “subręsta galvoje” - nusistovi jų charakteris, mažėja vaikiškas žaismingumas.

Paauglystėje šunys gali bandyti užginčyti šeimininko ar kitų šunų autoritetą. Dauguma šunų nuo 6-8 mėn. ar vėliau patiria trumpą jautrumo piką - staiga ima bijoti to, į ką anksčiau nekreipė dėmesio. Tai siejama su hormonų pokyčiais. Šeimininkai turėtų žinoti, kad tai laikina ir svarbu šuns nebausti už baimes. Geriausia tokiu metu elgtis ramiai, rodyti pavyzdį, kad daiktas saugus, skatinti smalsumą. Baimės etapai yra evoliuciškai susiformavęs prisitaikymo mechanizmas, padedantis jauniems gyvūnams išmokti saugotis pavojų.

Antras baimės periodas nuo 6 iki 14 mėnesių. Šiuo laikotarpiu daug šunų gali rodyti didesnį agresyvumą (reaktyvumą). Šuo gali tapti sargesnis, labiau ginti savo suvokiamą teritoriją. Pasitaiko ir paaugliškų išsišokimų. Didelių veislių šunims šis periodas gali tęstis ilgiau, nes jis glaudžiai sietinas su seksualine branda. Antru baimės periodu šuo gali imti bijoti ar elgtis neryžtingai susidūręs su naujais dalykais, būti drovus naujose situacijose arba susidūrus su naujais žmonėmis. Šuo turėtų būti skatinamas įveikti baimes: geriau ignoruoti situaciją nei glostyti ar raminti įsibaiminusį šunį, nes taip skatinama baimė.

Socializacija niekuomet nebus baigta. Šuniui ir suaugus būtina susitikti naujus žmones, lankytis naujose vietose, dalintis įvairiomis patirtimis. Tai būtina, jei norite ir toliau auginti laimingą, draugišką šunį.

tags: #dvieju #menesiu #suo #2 #men #auklejimas

• Kaip susisiekti su vaikų išlaikymo fondu
• Tradicijos per Vėlines vaikams
• Vaikų poilsio stovykla Trakų rajone
• Kodėl svarbu guldyti kūdikį ant pilvuko?
• "Taip gimė žvaigždė" filmo apžvalga