Naujagimių ir mažylių maudymas gali tapti tikru iššūkiu tėvams. Saugumas, patogumas ir higiena yra esminiai aspektai, į kuriuos reikia atsižvelgti. Šiuolaikinės priemonės, tokios kaip nešiojama vaikiška dušo kėdutė, yra idealus sprendimas, padedantis užtikrinti šias sąlygas.
Nešiojama vaikiška dušo kėdutė yra būtinas įrankis visiems tėvams, vertinantiems saugumą, patogumą ir efektyvumą. Dėl savo gerai apgalvoto dizaino ir daugybės privalumų, ji yra optimalus sprendimas kasdienei naujagimių ir mažų vaikų priežiūrai.
Nors kūdikių oda yra jautri, ne visų kūdikių oda yra linkusi į iššutimus. Svarbu atkreipti dėmesį į kūdikio individualius poreikius.

Be tinkamo dušo stovo, svarbu laikytis ir kitų higienos taisyklių, siekiant užtikrinti kūdikio sveikatą ir komfortą.
Virkštelės liekanos priežiūra apipinta mitais. Vieni rekomenduoja ją kuo mažiau liesti, nejudinti ir nešlapinti. Iš tiesų, virkštelės liekaną ir gyjančią kūdikio bambą būtina valyti kasdien. Pagal naujausias PSO rekomendacijas, tam užtenka virinto vandens.
Vargu ar jūsų dar nė nevaikštantis mažylis per dieną suspėja šitaip išsitepti, kad jo higienai kasdien reikėtų prausiklio ar šampūno, tegul ir švelnaus, kūdikiams skirto.
Jeigu kūdikio sauskelnių srities oda nėra paraudusi, pakanka ją kiekvieną kartą keičiant sauskelnes kruopščiai nuplauti vandeniu ir nusausinti tapšnojant švariu rankšluosčiu ar vystyklu. Išvengti iššutimų (arba juos greičiau išgydyti) taip pat padeda kasdienės oro vonelės, t.y. palikti kūdikį be sauskelnių bent kelias minutes per dieną.

Kūdikių priežiūra apima daugybę smulkių, bet svarbių detalių. Pateikiame papildomų patarimų, kurie padės užtikrinti jūsų mažylio gerovę.
Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) teikia tokias rekomendacijas: iki 6 mėn. amžiaus žindomiems arba pieno mišiniu maitinantiems kūdikiams nereikėtų duoti vandens ar kitų papildomų skysčių (arbatos, sulčių ir pan.) iki primaitinimo pradžios. Papildomi skysčiai kūdikiui ne tik nereikalingi, bet ir nenaudingi ar net žalingi. Vyresniame amžiuje kūdikiai tampa valgesni, tačiau motinos pienas vis tiek išlieka labai vertingas. Jame yra baltymų, riebalų, vitaminų ir mineralų, reikalingų augančiam organizmui.
Žandukų paraudimą gali sukelti alerginis kontaktinis dermatitas, kuomet alerginę reakciją lemia ne kūdikio suvalgomas maistas, o išoriniai dirgikliai. Šaltuoju metų laiku žandukai gali parausti dėl kontakto su šaltu oru ar vėju, o vasarą - perkaitus ar nudegus saulėje. Vaikui susirgus žandai gali parausti dėl karščiavimo arba sergant tam tikromis ligomis, pavyzdžiui, parvovirusine infekcija, impetiga ir kt.
Kūdikiai mėgsta sūpavimą. Sūpuojami jie dažniausiai nurimsta, ima snausti. Tačiau sūpavimas - ne tik palepinimas. Kūdikiams, 9 mėnesius „sūpuotiems“ įsčiose, po gimimo šių judesių ypač stinga.
Gimusių kūdikių plaukučiai būna labai švelnūs ir ploni, per pirmuosius gyvenimo metus jie išslenka ir juos pakeičia brandesni, storesni, neretai ir tamsesni plaukai. Plaukų tipą lemia genetika ir po oda esantys plaukų folikulai, kurie skutimo metu nėra paliečiami.
Kūdikis gali verkti dėl aibės skirtingų priežasčių, nes tai kol kas vienintelis jo komunikavimo būdas. Savaime suprantama, kad kūdikis gali verkti dėl alkio, kurį lemia nepakankama pieno gamyba, tačiau tokiu atveju, kūdikis ne tik verks, bet ir nuolat ieškos krūties, o žįsdamas ilgai „kabos“ ir nenorės jos paleisti.
Mažylį į lauką trumpam galima išvežti jau netrukus sugrįžus iš gimdymo namų, tačiau lauke neturėtumėte būti per ilgai. Kūdikis dar labai jautrus besikeičiančioms oro sąlygoms, todėl pakaks ir 10-15 minučių. Pasivaikščiojimų lauke su naujagimiu derėtų atsisakyti tik jei oro temperatūra nukrito žemiau -10°С.
Naujagimiai ir kūdikiai iki 1-erių metų žagsi dažnai, o vėliau žagsulys retėja. Žagsulys yra natūralus procesas, kurį, manoma, sukelia diafragmos sudirginimas arba stimuliacija žindymo ar maitinimo metu. Norint, kad žagsulys pasitaikytų rečiau, reikėtų stengtis naujagimį maitinti taisyklingai, stebėti, kad maitinimo metu jis neprisirytų oro, po maitinimo padėti atsirūgti.
