Nėštumas - tai ypatingas metas moters gyvenime, kupinas džiaugsmo, tačiau kartu ir daugybės pokyčių, kurie kartais gali sukelti nemalonius pojūčius. Vienas dažniausių skundų nėštumo metu - įvairaus pobūdžio skausmai ir diskomfortas. Šiame straipsnyje išsamiai aptarsime dažniausias skausmo priežastis, susijusias su nėštumu, ir patarsime, kaip palengvinti šiuos pojūčius bei kada būtina kreiptis į gydytoją.
Keičiantis moters organizmui, ruošiantis naujam gyvenimo etapui, atsiranda daugybė pokyčių, kurie gali sukelti skausmą. Svarbu suprasti, kad ne visi skausmai yra pavojingi, tačiau būtina atkreipti dėmesį į jų pobūdį, intensyvumą ir trukmę.
Augant vaisiui, gimda plečiasi, o tai verčia gimdą spazmuoti. Juntamos giliaus, tęstinio, vis pasikartojančios skausmo bangos. Dauguma moterų šį jausmą prilygina prieš mėnesines arba pirmosiomis mėnesinių dienomis juntamam skausmui. Tai pati dažniausia skausmo priežastis, ypač antrajame trimestre. Augant gimdai, tempiasi ją laikantys raiščiai - dažniausiai dešinėje arba abiejose pusėse. Šis skausmas dažnai būna maudžiantis arba tempiantis, sustiprėjantis greitai atsistojus, pasilenkus ar čiaudint, praeinantis ilsintis arba pakeitus padėtį. Jis yra visiškai normalus ir nereikalauja gydymo, jei nėra kitų simptomų.
Apvalusis raištis fiksuoja ir laiko gimdą taisyklingoje padėtyje, gimdai plečiantis šis raištis įsitempia, todėl juntamas skausmas. Skausmas yra bukas, tempiantis, o staigiai pasisukus, atsistojus, gali sudiegti labai aštriai, juntamas tarsi dūris.

Nėštumo metu pakinta hormonų koncentracija, tai sulėtina virškinimo trakto darbą ir juntamas diskomfortas. Nėštumo metu sulėtėja žarnyno veikla dėl hormoninių pokyčių, todėl kairėje arba dešinėje gali jaustis maudimas, spaudimas ar duriantis skausmas, susijęs su vidurių užkietėjimu, dujų kaupimu, dirgliosios žarnos sindromu. Šie skausmai dažniausiai būna epizodiniai, pagerėja po tuštinimosi ar judesio.
Didėjanti gimda gali daryti spaudimą žarnynui, o tai gali apsunkinti virškinimą ir sukelti pilvo skausmus. Apie 40 proc. nėščiųjų turi vidurių užkietėjimą. Kai viduriai užkietėję moteris tuštinasi mažiau nei 3 kartus per savaitę. Tuštinimosi sutrikimą pirmoje nėštumo pusėje lemia hormoniniai pokyčiai, o antrojoje - gimdos spaudimas į storąją žarną.
Kaip palengvinti: Svarbu atkreipti dėmesį į mitybą. Rinkitės maistą, kuris nesukelia pilvo pūtimo, venkite per daug cukraus, rafinuotų angliavandenių ar gazuotų gėrimų. Būtina užtikrinti pakankamą skysčių kiekį - ypač jei įtariamas vidurių užkietėjimas ar šlapimo takų dirglumas. Vanduo padeda palaikyti žarnyno veiklą ir sumažina spaudimą vidaus organams. Valgykite pusryčius, vartokite daugiau skaidulinių medžiagų turinčio maisto (rupių miltų duona, kviečių sėlenos ir kruopos, grikiai, avižos, ankštinės kultūros, riešutai, vaisiai (slyvos, razinos, figos, avokadai, datulės), daržovės (burokai, morkos), uogos, linų sėmenys), gerkite pakankamai skysčių (apie 2 litrus), mažinkite mėsos patiekalų, venkite pilvo pūtimą sukeliančio maisto (kopūstai, obuoliai, vynuogės) ir daržovių, kuriose daug eterinių aliejų (ridikėliai, svogūnai, česnakai). Vidurius laisvina vaisiai, žalios daržovės, slyvos, uogos, abrikosai, figos, datulės.
Didėjant svoriui ir pasislinkus kūno centrui, didelė apkrova tenka nugarai ir dubeniui, o tai gali sukelti skausmą vienoje šono pusėje - dažnai spinduliuojantį į klubą ar šlaunį. Tai dažniau pasitaiko trečiąjį trimestrą ir gali būti susiję su laikysenos pokyčiais. Skausmas dažniausiai stiprėja ilgai stovint ar vaikščiojant, bet pagerėja poilsio metu.
Nugaros skausmą nėštumo metu jaučia apie 50-80 proc. moterų. Šis diskomfortas aplanko maždaug tarp penkto ir septinto nėštumo mėnesio. Pakitusi kūno masė ir svorio centras nėštumo metu apkrauna kaulus, raumenis ir sąnarius. Nėštumo metu dėl augančio pilvo atsiranda netaisyklinga laikysena: moteris vaikšto atsilošusi, kad išlaikytų pusiausvyrą, todėl yra apkraunama apatinė stuburo dalis.
Kaip palengvinti: Nekilnoti sunkių daiktų, avėti ortopedinę, patogią avalynę žema pakulne. Sėdint paremti nugarą pagalve. Esant skausmui, nugarą ir strėnas galite šildyti ar masažuoti. Svarbu reguliarus fizinis aktyvumas: mankštos, aerobika vandenyje, joga. Nugaros skausmui sumažinti gali būti efektyvūs šie būdai: Kėgelio pratimai, masažai, akupunktūra.
Jei skausmas jaučiamas apatinėje nugaros ar šoninės pilvo dalyje, ypač kartu su karščiavimu, dažnu ar skausmingu šlapinimusi, tamsesniu šlapimu ar krauju jame, tai gali būti šlapimo takų infekcija ar net inkstų uždegimas (pielonefritas). Šios būklės nėštumo metu nėra retos ir reikalauja gydytojo dėmesio.
Nėščiosioms pakinta šlapimo takų anatomija: šlapimtakiai išsiplečia ir jų raumenys atsipalaiduoja, inkstai didėja, šlapimo pūslės tonusas susilpnėja. Didėjanti gimda spaudžia šlapimo pūslę, todėl padažnėja šlapinimasis. Šlapimo pūslės uždegimas (cistitas). Nėštumo metu veikiant hormonams ir atsipalaidavus aplink šlapimo pūslę esantiems raiščiams, raumenims nedidelis šlapimo kiekis užsilaiko ir bakterijos turi daugiau laiko daugintis, todėl padidėja šlapimo pūslės uždegimo rizika.
Kaip elgtis? Svarbu dar iki nėštumo stiprinti dubens dugno raumenis (Kėgelio pratimai, pilvo šokiai). Pajutus nerimą keliančius simptomus, gydytis privalo kiekviena. Makšties uždegimas gali sukelti tiek pasikartojančių savaiminių persileidimų, tiek priešlaikinį gimdymą ar šlapimo takų uždegimų. Visos nėščiosios pirmojo apsilankymo pas akušerį-ginekologą metu tiriamos dėl galimo makšties uždegimo, o moterims, kurios nėštumo metu jau skundžiasi pagausėjusiomis ar nemalonaus kvapo išskyromis, infekcija turi būti diagnozuojama ir privalomai gydoma.
Skausmas po dešiniuoju šonkaulių lanku gali rodyti tulžies pūslės akmenis, uždegimą, kepenų veiklos sutrikimą, pvz., nėščiųjų cholestazę. Šie atvejai paprastai pasireiškia skausmu po valgio (ypač riebaus), pykinimu, niežuliu (jei problema kepenyse).
Intrahepatinė nėščiųjų cholestazė (INC) - kepenų liga, pasireiškianti odos niežuliu be pirminio odos pažeidimo požymių, paprastai be geltos. Nuolatinis, vis stiprėjantis niežėjimas gali būti pirmasis INC simptomas, todėl ėmus intensyviai niežėti odą (delnus, padus, galūnes, mažiau veidą ir kaklą), ypač naktį, reikia pasirodyti gydytojui. Liga išryškėja 20-35 nėštumo savaitę. Kepenys nepajėgia pašalinti tulžies rūgščių, jos išsiskiria į kraują, patenka į odą ir dirgina.
Negimdinis nėštumas (1-2 nėštumo mėnesį) fiksuojamas tada, kai apvaisintas kiaušinėlis implantuojasi ir auga už gimdos ertmės ribų (kiaušintakiuose, kiaušidėse, pilvo ertmėje, gimdos kaklelyje). Jei skausmas atsiranda ankstyvuoju laikotarpiu (iki 10 savaitės) ir yra aštrus, vienoje pusėje, tai gali būti negimdinio nėštumo požymis. Ši būklė pavojinga gyvybei, todėl būtina nedelsiant kreiptis į gydytoją.
Preeklampsija - tai liga, kuri gali pasireikšti tik nėštumo metu ir kuriai būdingas padidėjęs kraujospūdis bei baltymas šlapime. Preeklampsiją gali lydėti galvos skausmas, regos sutrikimai, patinimas ir pykinimas. Eklampsija - vienas ar daugiau traukulių priepuolių, esant preeklampsijai prieš gimdymą, gimdymo metu ar po gimdymo.
Priešlaikinio gimdymo pradžia - jei skausmą lydi reguliarūs susitraukimai. Iki 22 sav. - persileidimas, 22-37 priešlaikinis gimdymas. Gydytojas įvertins gimdos kaklelio pasikeitimą bei gimdos susitraukimų pobūdį, atsakys į klausimą, ar yra priešlaikinio gimdymo pradžia, ir nuspręs ką toliau daryti. Svarbu prisiminti, jog tiksliausiai priešlaikinio gimdymo grėsmę prognozuoja gimdos kaklelio ilgio matavimas ultragarsu pro makštį ar specialūs testai, kurių pagalba nustatomas su priešlaikiniu gimdymu susijusių baltymų kiekis makšties išskyrose.
Placentos atšoka (priešlaikinis placentos atsiskyrimas). Vykstant normaliam gimdymui placenta nuo gimdos sienelių atsiskiria jau po kūdikio gimimo, tačiau kartais dalis arba visa placenta gali atsiskirti dar prieš gimdymą, bet kuriuo nėštumo laikotarpiu. Placentos atšokos priežastys dažnai lieka nežinomos, tačiau ją gali sukelti pilvo traumos (pavyzdžiui, moteris nukrenta, patenka į avariją, yra sumušama).
Paruošiamieji sąrėmiai arba netikri sąrėmiai yra silpni, nevalingi, neritmiški gimdos susitraukimai. Jie juntami, kaip nepatogumas, įsitempimas, sukietėjimas ar pulsavimas, tačiau kai kurios moterys (ypač besilaukiančios pirmą kartą arba jautresnės) jaučia skausmą. Nėštumo pabaigoje gimda gali spazmuoti, nes ji ima ruoštis gimdymui. Tai būna paruošiamieji sąrėmiai, kurie trunka apie 30 sekundžių ir užeina kelis kartus per dieną, dažniau vakarais ar naktį. Dažniausiai tokie sąrėmiai yra neryškūs, nereguliarūs ir neskausmingi. Pajutus pirmuosius spazmus nepanikuoti, o įvertinti kokie jie: kiek laiko trunka, kokie laiko tarpai tarp jų. Būklę palengvinti gali dušas, masažas, lengva mankšta, miegas, tam tikra patogi padėtis.

Daugeliu atvejų šono skausmas nėštumo metu yra normalus fiziologinis reiškinys, ypač jei jis atsiranda epizodiškai, yra nestiprus ir greitai praeina. Tačiau tam tikrose situacijose šis skausmas gali būti pirmasis įspėjimas apie rimtesnę būklę, kuri reikalauja medicininio įvertinimo ar net neatidėliotinos pagalbos.
Jeigu skausmą šone lydi papildomi požymiai, tai jau nebe tik diskomfortas, o galimas klinikinis simptomas. Ypač reikėtų sunerimti, jei kartu pasireiškia:
Tokie simptomai gali rodyti inkstų uždegimą, tulžies pūslės uždegimą ar akmenis, nėščiųjų cholestazę, priešlaikinį gimdymą ar placentos komplikacijas.
Jei nėštumo pradžioje (iki 10-12 savaitės) atsiranda staigus, labai stiprus skausmas viename šone, ypač kartu su kraujavimu ar alpimo jausmu, tai gali būti negimdinio nėštumo požymis.
Vėlesnėse nėštumo stadijose staigus, aštrus skausmas gali būti simfiziolizės paūmėjimas, vidinių organų suspaudimo rezultatas, ar net ūminės chirurginės būklės (pvz., apendicitas - dažniau dešinėje pusėje).
Skausmas šone gali būti tiek trumpalaikis diskomfortas, tiek signalas, kad kūnui reikia pagalbos. Svarbiausia - įsiklausyti į savo kūną ir išmokti reaguoti tinkamai: kada užtenka poilsio, o kada būtina kreiptis į gydytoją.
Vienas paprasčiausių, bet dažnai efektyviausių būdų - keisti kūno padėtį. Jei skausmas jaučiamas gulint, pabandykite atsistoti, šiek tiek pasivaikščioti. Jei pasireiškia vaikštant - prigulkite ant šono, ypač rekomenduojama gulėti ant kairiojo šono, nes tai gerina kraujotaką gimdoje.
Svarbu išvengti ilgo sėdėjimo ar stovėjimo vienoje padėtyje, nes tai gali sustiprinti šonų ar nugaros skausmą. Poilsis turėtų būti ne pasyvus tinginiavimas, o apgalvotas poilsio ir judėjimo derinimas.
Jei skausmas nepraeina poilsio metu, intensyvėja ar atsiranda kartu su kitais simptomais (karščiavimu, pykinimu, šlapinimosi sutrikimais, kraujavimu) - būtina kreiptis į gydytoją.
Taip pat rekomenduojama pasikonsultuoti, jei:
Medikas gali paskirti tyrimus (šlapimo, kraujo, echoskopiją), kurie padės atmesti galimas rizikas ir užtikrinti, kad tiek jūs, tiek kūdikis esate saugūs.
Nėštumo metu, kai organizmas prisitaiko prie sunkiam darbui - išnešioti bei pagimdyti vaikelį, keičiasi moters savijauta ir kūnas. Dideli pokyčiai būdingi lytiniams organams, pakinta ir nėščiosios makštis. Šis lytinis organas yra šviesios rausvos spalvos, labai elastingas, iš vidaus jį iškloja gleivinė, viršutinė makšties dalis jungiasi su gimdos kakleliu.
Sveikai makščiai ypač svarbi rūgščių ir šarmų pusiausvyra, kurią apibūdina pH. Normalus mikrofloros rūgštingumas yra apie 4,0 pH. Tuomet makšties ertmėje vyrauja naudingos bakterijos ir yra nedaug sąlyginai patogeninių bakterijų, kurios rūgštingumui sumažėjus ima daugintis ir išstumia naudingus mikroorganizmus. Naudingos bakterijos skatina pieno rūgšties susidarymą ir palaiko rūgštinę makšties aplinką. Tokia terpė neleidžia daugintis kenksmingiems mikroorganizmams ir saugo moterį nuo infekcijų.
Sveikos moters gimdos kaklelis ir makšties sienelių liaukos išskiria natūralų sekretą, kuris neleidžia makščiai išdžiūti. Normalios išskyros yra bespalvės arba balkšvos, bekvapės ir nesukelia nemalonių pojūčių. Makšties drėgmei labai svarbūs moteriški hormonai estrogenai. Paprastai šių hormonų nėštumo metu padaugėja. Bet estrogenų nėštumo metu gali ir sumažėti, pavyzdžiui, nėščiajai, kuri tebežindo pirmagimį.
Makšties sausumo priežastis gali būti netinkama higiena arba kosmetika, sintetiniai apatiniai. Makštį išsausina ir pernelyg uoli higiena, pavyzdžiui, jos plovimas. Makštis gali išsausėti dėl psichologinių priežasčių ir stresų. Makšties sausumas vargina moterį. Intymios srities vieta tampa itin jautri. Makštyje dažnai jaučiamas tempimo, deginimo jausmas, o lytiniai santykiai sukelia diskomfortą ir skausmą. Trūkstant drėgmės, galima pažeisti makšties sienelių gleivinę ir kitus intymių vietų audinius, todėl po lytinių santykių dažnai atsiranda kraujingų išskyrų. Nuolat traumuojama makštis pasidaro imli įvairiems uždegimams, kurie linkę kartotis.
Lytinių organų infekcijas lemia pasikeitusi hormonų pusiausvyra, makšties mikroflora, susilpnėjęs imunitetas ir dažnesnis šlapimasis nėštumo metu. Neretai nėščiosioms nustatoma pienligė (makšties kandidozė). Ligą sukelia baltasis balšvagrybis (Candida albicans). Sveikoje makštyje šis grybelis nesidaugina ir nesukelia nemalonių požymių. Tačiau susilpnėjus imunitetui ir makštyje sutrikus natūraliai bakterijų pusiausvyrai, infekcija gali netrukdoma vystytis. Kita dažnoka nėščiųjų infekcija, kurią sukelia makšties mikrofloros pusiausvyros sutrikimas, bakterinė vaginozė.
Kaip elgtis? Laukti, kol makšties drėgmė atsikurs savaime, negalima, nes dėl šio negalavimo gresia pažeidimai ir infekcijos. Labai svarbu tinkama lytinių vietų higiena, jokiu būdu negalima plauti pačios makšties, jei to nepatarė gydytojas. Apsiprausimui reikia naudoti specialiai intymiai sričiai skirtas priemones, kurių pH tinka šios srities mikroflorai ir padeda išlaikyti natūralią rūgštinę apsaugą. Nėštumo metu makšties drėgmei palaikyti patariama naudoti šiuolaikines drėkinamąsias priemones, kurių sudėtyje yra veiksmingų drėgmę atkuriančių medžiagų. Viena iš tokių medžiagų yra hialurono rūgštis, kuri dėl gebėjimo pritraukti ir sulaikyti vandenį gerai sudrėkina makšties gleivinę. Hialurono rūgštis gali prisijungti 200 kartų daugiau vandens, nei pati sveria. Kita svarbi makšties drėgmę palaikanti medžiaga polikarbofilas. Jis gali sugerti 10 kartų daugiau vandens už savo svorį, todėl drėkinimas trunka ilgai. Be to, polikarbofilas turi savybę išlaikyti kitas veikliąsias medžiagas gleivinės paviršiuje iki trijų parų, todėl ir jo turintis preparatas veikia ilgiau.
Taip nutinka, nes dėl hormonų poveikio pasikeičia makšties terpė. Stenkitės nešioti natūralaus pluošto apatinius drabužius. Intymiai higienai naudokite specialius prausiklius (pH 3,5-5,5). Jeigu dėl išskyrų reikia nešioti įklotus, tai dažnai juos keiskite. Nesiprauskite pernelyg dažnai, nes tai taip pat turi įtakos makšties sveikatai.
Lytinių organų infekcijomis moterys nėštumo metu dažnai serga dėl pasikeitusios lytinių hormonų pusiausvyros, susilpnėjusio imuniteto (ypač trečiajame nėštumo trimestre) bei dažnesnio šlapinimosi. Paprastai į makštį patekus infekcijai, pajuntami gana aiškūs simptomai - pasikeičia išskyrų kiekis, konsistencija, kvapas, atsiranda vulvos niežėjimas, ima perštėti, deginti, lytiniai santykiai su partneriu tampa skausmingi, atsiranda skausmas šlapinantis, skausmas pilvo apačioje, makštis gali patinti ar išsausėti. Makšties uždegimas nėštumo metu dažnai painiojamas su vaisiaus vandenų tekėjimu, tačiau svarbu suprasti, kad makšties uždegimui būdingos nemalonaus kvapo ir pobūdžio gausios išskyros. Tuo metu vaisiaus vandenų tekėjimo metu išskyros būna bekvapės, skaidrios, o skysčiai teka ypač gausiai.
Dažniausiai pasitaikantys uždegimai:
Profilaktikai telktis natūralumą: Nėščiosios dažnai nežino, kaip tinkamai rūpintis intymia higiena nėštumo metu. Praktikoje dažniausiai susiduriama su moterimis, kurias infekcijos puola dėl kasdienių įklotų naudojimo. Tai sutrikdo oro cirkuliaciją, skatina bakterijų dauginimąsi ir neigiamai veikia makšties mikroflorą. Norint išvengti ištiso sąrašo pavojingų ligų, patariama atsigręžti į natūralumą - dėvėti orui laidžius apatinius, vengti ankštų kelnių ar pėdkelnių, nenaudoti aromatizuotų muilų, skalbimo priemonių, higienos priemonių, pastarąsias įsigyti tik vaistinėse. Nėštumo metu rekomenduojama vengti ir ilgų maudynių baseinuose, sūkurinių vonių, stengtis ilgai nevilkėti šlapio maudymosi kostiumėlio, nes tai skatina makšties uždegimų vystymąsi.
Mityba - taip pat ne paskutinėje vietoje. Reikėtų vengti saldžių, mielinių produktų, kuriuose gausu angliavandenių, nes šie neigiamai veikia makšties pH ir sudaro puikias sąlygas grybeliui vystytis. Valgykite jogurtus, kurių sudėtyje yra Lactobacillus acidophilus bakterijų, kadangi jos gali padėti atkurti natūralią makšties mikroflorą, vartokite gerąsias bakterijas - tiek vietiškai, tiek geriamąsias, nėščiajai skirtus vitaminus. Užklupus infekcijai patariama nepamiršti ir natūralių kovos būdų - plauti makštį antiuždegiminių savybių turinčių medetkų ar ramunėlių nuoviru.

