Kaip būti draugišku vaiku: patarimai tėvams ir vaikams
Buvimas draugišku vaiku yra esminis socialinių įgūdžių ir emocinės gerovės pagrindas. Gyvenimo kelionėje, ypač vaikystėje, draugystės vaidina didžiulį vaidmenį formuojantis asmenybei, mokantis bendrauti ir suprasti aplinkinį pasaulį. Šiame straipsnyje nagrinėsime, kaip ugdyti draugiškumą, kokie veiksniai daro įtaką vaikų santykiams ir kaip tėvai gali padėti savo vaikams kurti sveikas ir vertingas draugystes.
Draugystės svarba vaiko vystymuisi
Draugystė vaikystėje - vienas iš svarbiausių emocinio vystymosi pamatų, nuo kurio priklauso ne tik vaiko savijauta šiandien, bet ir gebėjimas kurti santykius visą gyvenimą. Būtent pirmieji ryšiai su bendraamžiais formuoja empatiją, pasitikėjimą savimi, mokymąsi dalintis bei suprasti kitus. Draugystė vaikystėje yra vienas pirmųjų žingsnių į emocinį brandumą. Tai patirtis, kuri moko vaiką suprasti save ir kitus, kurti ryšius bei suvokti, kad pasaulis nėra tik apie jį.
Vaiko gebėjimas draugauti glaudžiai priklauso nuo to, kaip jį supantys suaugusieji modeliuoja socialinius santykius. Tiek šeimoje, tiek ugdymo įstaigoje vaikas kasdien stebi, kaip suaugusieji bendrauja, kaip jie sprendžia konfliktus, parodo rūpestį ir pagarbą. Namų aplinkoje reikia kurti atmosferą, kurioje vaikas jaučiasi išgirstas ir vertinamas. Kai tėvai su vaiku kalba atvirai, domisi jo emocijomis ir parodo, kad supranta jo jausmus, vaikas įgyja pasitikėjimą savimi. Šis pasitikėjimas tampa pagrindu bendrauti su kitais vaikais.
Draugystės pasaulis padeda vaikui išmokti suklysti ar susitaikyti su savo bei kitų trūkumais. Žaisdamas jis ar ji išmoksta pralaimėti. Vaikai jaučia didžiulį spaudimą, skatinantį juos išsiskirti. Būdami tarp bendraamžių jie supranta, kad jie neturi būti tobuli, bet tik „pakankamai geri". Draugystė padeda vaikams suprasti, kad kiti žmonės taip pat klysta. Pastebėję kitų trūkumus jie mokosi būti kantrūs ir užjausti. Tėvai turėtų padėti vaikams mokytis priimti kitus vaikus tokius, kokie jie yra.
Bendraujant su kitais, galima atrasti ir save, ypač kai drauge mokomasi naujų įgūdžių. Daug vaikų pirmiausia susidomi sportu, mokslu, šokiais, muzika ar kokia kita veikla ir atranda savo sugebėjimus šiose sferose. Tai veikia taip, kaip ir suaugusiųjų pasaulyje: atrasdami bendrus pomėgius suaugusieji susiranda draugų, o susiradę draugų mes atrandame naujus pomėgius. Stebint draugus ir mokantis, svarbu, kad vaikas suprastų: „Aš galiu išmokti". Pasitikėti savimi yra svarbiau nei įgyti kokių įgūdžių.
Kaip ugdyti draugiškumą?
Vaikų draugystė ir jų tarpusavio elgesys yra dviejų mažų besiformuojančių asmenybių santykis, todėl dėl tam tikro jų elgesio nereikėtų kaltinti tik vieno vaiko. Jei jūsų vaikas pradeda bendrauti su padykėliu, vadinasi, tas jį kažkuo sužavi. Galbūt jūsų vaikas yra pernelyg susikaustęs ir jį žavi draugo laisvės pojūtis, drąsa, ribų neturėjimas. Ir tai nėra blogai. Kiemas gali būti gera gyvenimo mokykla. Todėl jokiu būdu nereikėtų vaikui drausti jame būti ir megzti pažintis su kitais vaikais.
Draudimai sukuria įtampą ir tikrai nepadeda vaikui išmokti pačiam atsirinkti ir suvokti, kas yra gerai, o kas - nelabai. Tėvai dažnai yra linkę pernelyg saugoti savo atžalas, tačiau tai joms nepadeda išmokti atsispirti vienokiam ar kitokiam kiemo draugų spaudimui ar pasakyti tvirtą „ne". Drausti bendrauti su kiemo neklaužada jokiu būdu nereikia. Vaikai privalo žinoti tam tikras ribas, mokėti atsisakyti draugų siūlomos patrauklios veiklos. Bet jie turi žinoti, kodėl tėvai jiems tai draudžia.
Tai padaryti geriausiai padeda tėvų pokalbiai su savo vaikais, kai bandoma aptarti įvairius jiems kylančius klausimus bei išsiaiškinti, kaip atžala jaučiasi draugaudamas su vienu ar kitu kiemo draugu, ką jis jam reiškia. Dažnai tarp vaikų pasitaiko manipuliavimo. Tokiu atveju savo atžalai reikia paaiškinti, kodėl yra negerai, kai draugai prašo atnešti iš namų saldainių ar bando kaip nors kitaip juo pasinaudoti. Reikėtų pasidomėti, ką jūsų vaikas girdėdamas tokį prašymą jaučia.
Kaip kalbėtis su vaiku apie draugystę?
Kalbant su vaiku svarbu jo nesmerkti, nekaltinti, vengti kelti toną, o pokalbis turi būti patariamojo pobūdžio, įkvepiantis vaikui stiprybės, pasitikėjimo savimi. Kalbant su vaiku pirmiausia reikėtų įsiklausyti, ką jis sako, pasidomėti, kaip jaučiasi tam tikroms aplinkybėms ir pasiūlyti keletą situacijos sprendimo būdų. Jei tik tėvai spręs, kaip ir su kuo jam bendrauti, gali pradėti nepasitikėti savimi. Su vaikais reikia kalbėti suprantamai.
Žaidimas - pagrindinis mokymosi įrankis
Vaikams žaidimas - viena iš svarbiausių laiko praleidimo formų ir pagrindinė savęs išreiškimo erdvė bei įvairiausių įgūdžių vystymo priemonė. Todėl jei dalyvausite vaikų žaidimuose, ne tik tapsite jiems artimesni, bet ir pradėsite geriau juos suprasti. Reikia tik laikytis vienos taisyklės: žaidžiant su vaiku turite žaisti ir patys. Ne imituoti žaidimą, ne nusileisti iki vaiko lygio, o būtent žaisti. Reikia tiesiog iš naujo tapti vaiku. Žaiskite su sūnumi ar dukra kaip lygus su lygiu, džiaugsmingai ir su susidomėjimu, be savęs vertimo.
Žaidimas - tai vaikystės pasaulio šerdis. Jis ne tik suteikia džiaugsmo, bet ir tampa vienu svarbiausių būdų mokytis socialinių įgūdžių. Per žaidimus vaikai supranta, ką reiškia dalintis, tartis, pralaimėti ar laimėti, o svarbiausia - būti kartu. Ugdymo filosofijoje žaidimas laikomas neatsiejama socialinio ir emocinio ugdymo dalimi, padedančia vaikui išmokti bendrauti, suprasti kitus ir augti bendruomenėje.
Organizuokite bendrą žaidimą. Jei Jūsų vaikui pavyko užmegzti draugystę mokykloje ar už jos ribų, geriausia, ką Jūs dabar galite padaryti - suorganizuoti bendrą žaidimą. Planuoti šiuos susitikimus geriau iš anksto - tai padės vaikams susikoncentruoti ramiai į žaidimą ir gauti didžiausią malonumą iš bendros veiklos. Šiam susitikimui taip pat reikia pasiruošti. Iš anksto su savo vaiku aptarkite, ir sudarykite planą, ką jie žais, kaip vaikas elgsis (kad būtų svetingas šeimininkas), kuo draugą vaišins, ką po ko veiks ir t.t. Jei Jūsų vaikas turi ypatingai saugomų žaislų, kuriais nenorėtų dalintis, juos geriau kol kas padėti į šoną.
Kaip padėti vaikui susirasti draugų?
Pirmiausia vaikas mokosi užmegzti ryšius su kitais žmonėmis. Stebėkite, kokiu būdu jūsų vaikas užmezga draugystes. Ar jis bendrauja su kitais vaikais? O gal jaučiasi vienišas ir atstumtas? Viskas gerai, jei vaikas turi tik kelis draugus, tai dar nebūtinai yra problema.
Pasisveikinimas - pirmas žingsnis
Vienas paprasčiausių ir būtinų būdų parodyti norą draugauti - pasisveikinti su potencialiais draugais. Uždari vaikai dėl to dažnai gali turėti problemų, ne kiekvienam lengva prieiti prie nepažįstamo bendraamžio ir pasisveikinti. Lygiai taip pat ne visuomet sulaukiama adekvačios reakcijos į kito vaiko pasisveikinimą. Pasitaiko atvejų, kai kitam vaikui pasisveikinus: „Labas”, uždaras vaikas arba neatsako (nors norėtų), arba tiesiog nusisuka.
Nepaisant to, kad tokia reakcija gali būti dėl to, kad vaikas nedrąsus arba tiesiog nemoka tinkamai pasisveikinti, kiti vaikai tai gali palaikyti ženklu, kad mažylis nenori su jais žaisti arba kad jie jam nepatinka. Todėl jei Jūsų vaikas nemoka pasisveikinti arba atsakyti į bendraamžio pasisveikinimą - pats laikas to mokyti. Išmokykite vaiką iki automatizmo sveikintis su kitais žmonėmis žaisdami vaidmeninius žaidimus, pasipraktikuokite su pažįstamais vaikais. Suskaidykite pasiveikinimo veiksmą į smulkesnius: į draugišką pasisveikinimą įeina akių kontaktas (jei įmanoma), šypsena ir aiškus garsus komunikavimas.
Komplimentai ir geranoriškumas
Komplimentai - tai dar vienas paprastas būdas susidraugauti. Visi mėgsta išgirsti nuoširdų komplimentą. Apgalvokite kartu su vaiku, kokius komplimentus ir kada galima sakyti bendraklasiams. Pavyzdžiui: „Puikus smūgis” - galima pasakyti ką tik kamuolį per futbolo treniruotę nuspyrusiam vaikui. „Labai gražiai nupiešei gėlę” - puikus komplimentas piešinį ką tik baigusiam bendraamžiui.
Geranoriškumas - puikus būdas parodyti domėjimąsi kitu žmogumi. Kai bendraklasiui nukrenta pieštukas - mes galime jį pakelti ir paduoti, galima pasaugoti bendraklasiui vietą valgykloje, padėti jam ką nors nešti, pagelbėti per pamoką su užduotimi, pasidalinti sumuštiniu ar šokoladuku.
Tinkamo draugo pasirinkimas
Vien tai, kad du vaikai gyvena tame pačiame daugiabutyje, dar nereiškia, kad jie gali ir bus gerais draugais. Paprastai vaikai susidraugauja arba su į save panašiais vaikais arba su tais, kurie juos papildo. Vaikai, greičiausiai, susidraugaus su vaiku, kurio lytis ir amžius bus panašūs. Taip pat draugus vienija bendri interesai, socialiniai įgūdžiai.
Intravertai ir draugystė
Intravertiškiems vaikams susirasti draugų dažnai būna sudėtinga. Jie dažnai neranda vietos triukšmingose, veiksmo pilnose erdvėse, tokiose kaip, pavyzdžiui, žaidimų aikštelės. Tėvai, ypač jei patys yra ekstravertai, dažnai skatina ir net spaudžia savo vaikus kiek galima daugiau bendrauti. Tačiau, spaudimo intravertiškam vaikui reikia mažiausiai.
Surasti laiką ir vietą, kur vaikas galėtų pažaisti dviese ar mažoje grupelėje, yra puikus būdas padėti jam išmokti bendrauti. Susitelkusiems į save vaikams siūloma surengti žaidimų vakarėlį namie ir pabūti šalia vaiko, kai jis žaidžia su kitais, leisti jam pailsėti, jei bendravimo jam pasidarys pernelyg daug. Be to, intravertiškiems vaikams dažnai lengviau būna su jaunesniais už save nei bendraamžiais, nes su jais paprasčiau ir saugiau bendrauti.
Tėvų užduotis yra paaiškinti vaikams, kad turėti daug draugų yra puiku, bet turėti keletą tikrai gerų draugų yra dar geriau.
Jei jūsų vaikui sunku susirasti draugų, žiūrėkite tai
Tėvų vaidmuo draugystės ugdyme
Tėvų uždavinys nėra vien tik padėti spręsti specifines problemas, iškilusias draugystės kelyje, bet ir padėti vaikui stiprinti įgūdžius susirasti draugų. Vaikams reikia jūsų pagalbos mokantis užmegzti ryšius su kitais, stovint už save, mokantis nebijoti rizikuoti ir suklysti.
Paskaitykite knygas draugystės, draugo susiradimo tema. Kalbėkitės su vaiku apie jo veiksmus, nupasakojant vaiko veiksmus žodžiais, kuriais padėsite vaikui suprasti ir kartu pakeisti elgesį, kuris sukelia kitiems vaikams problemų ir nėra tinkamas ir priimtinas kuriant draugiškus santykius.
Būkite pozityvūs. Kalbėdami su vaiku venkite neigiamų įžvalgų, nepabrėžkite vaiko bėdų. Tai skaudina. Pavyzdžiui, vietoje klausimo: „Tai ar ir vėl darželyje visą dieną vienas žaidei?“, pasiteiraukite neutraliau: „Kaip sekėsi darželyje?“. Vaikas išmoks jums atsiverti, išsakys savo baimes, lūkesčius, papasakos apie pomėgius. Jums beliks įpūsti jam daugiau meilės sau ir pasitikėjimo savimi.
Draugystė - nepaprastai įdomi, kupina atradimų patirtis. Paprastai draugystė neužsimezga staiga. Tam reikia pastangų, laiko, kad pažįstamas vaikas taptų tavo draugu/-e. Draugystei reikia abiejų noro, tačiau svarbu ir pačiam rodyti, kad kitas vaikas tau yra svarbus. Kartais norint labiau, ar norint mažiau, tenka pakeisti mokyklą. Šiame pokytyje gali kilti įvairių iššūkių.
tags: #draugiskai #kzk #vaikas #juk #yra
Projektai
Steigėjas
Informacinis rėmėjas
