Ilgametė darbo su vaikais, turinčiais elgesio ir emocijų sunkumų bei sutrikimų, patyrusiais psichologines traumas, globojamais vaikais parodė, kad kai kuriems vaikams dabartinė esama Lietuvoje pagalbos sistema nėra efektyvi. Šie vaikai dažnai nutraukia specialistų pagalbą, nėra motyvuoti pagalbai, o medikamentinis gydymas nėra indikuotinas arba neįmanomas užtikrinti. Juos globojantys tėvai ar globėjai dažnai perdega, keičiasi gyvenamoji vieta, o vaikai nepajėgūs mokytis klasėje ir neretai yra šalinami iš ugdymo įstaigų.
Elgesio ir emocijų sutrikimų prigimtis
Emocinio sutrikimo definicija yra neaiški ir paini tiek mokslininkams, tiek mokytojams, tiek ugdytinio tėvams. Dažnai vaikų elgesio ir emocijų sutrikimai siejami su socialine vaiko situacija. Pasak specialistų, elgesio ir emocijų sutrikimai vaikams atsiranda dėl trijų pagrindinių priežasčių:
- Biologiniai sutrikimai ir ligos: Žmogus, turintis tam tikras ligas, greičiausiai gali turėti ir aktyvumo bei dėmesio sutrikimą, nerimo sutrikimų.
- Netinkama aplinka švietimo įstaigoje: Ugdymo įstaiga iš esmės gali įtakoti bei stiprinti vaikų akademinius ir socialinius nusivylimus dėl organizacijoje taikomų disciplinų.
- Patologiniai santykiai šeimoje: Jeigu vaikas neturi pakankamo prisirišimo arba mato netinkamus santykius, smurtą, jis gali jaustis nereikalingas ar nesaugus.
Efektyvios pagalbos modeliai ir jų taikymas
Visų susijusių su vaiku šalių sukvietimas siekiant suvienodinti vaiko problemos supratimą, susiderinti dėl keliamų tikslų bei veiksmų atrodė vienas pagrindinių bazinių dalykų norint padėti šiems vaikams ir jų šeimoms. Šiuo metu diegiami inovatyvūs metodai, pavyzdžiui, „Intensyvios integracijos modelis“.
Projekto metu taikomi trys pagrindiniai etapai:
- Pirminis įvertinimas: Emocinio ryšio su šeima ir vaiku užmezgimas, dažnai ištraukiant šeimą iš jiems įprastos aplinkos ir siūlant intensyvią terapinę programą.
- Paslaugų teikimas: Šeimos lydėjimas, kurį vykdo šeimos konsultantas, bei nuolatinis vykstančio pokyčio įvertinimas.
- Giluminis įvertinimas: Intensyvus bendravimas su šeima, siekiant nustatyti tolimesnius pagalbos tikslus.
Pedagogų vaidmuo ir praktinė patirtis
Pedagogų nuomonės dėl darbo su vaikais, turinčiais elgesio ir emocijų sutrikimų, skiriasi. Svarbu identifikuoti vaiko individualybę kaip asmenybę: kokie sprendimo būdai emociniams ir elgesio sutrikimams šalinti vaikui yra efektyviausi. „Sunkių“ vaikų ugdymo sėkmę lemia tai, kad jie gauna kuo daugiau individualaus dėmesio, nes jie įprastai jautresni ir skaudžiau reaguoja į nesėkmes.
Šiuo metu rekomenduojama nauja Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos bei Nacionalinės švietimo agentūros parengta metodinė priemonė „Darbas su vaikais, turinčiais elgesio ir emocinių sunkumų bei sutrikimų“. Leidinyje, remiantis pavyzdžiais, paaiškinama, kaip socialinis pedagogas gali individualiai padėti vaikui, kaip į problemos sprendimą įtraukti tėvus, ką konkrečiai patarti mokytojams.
| Sritys | Pagrindiniai elementai |
|---|---|
| Prieraišumas | Gebėjimas žaisti, kurti santykius |
| Savęs ir kitų saugojimas | Saugi elgsena, emocijų valdymas |
| Bendravimo įgūdžiai | Reflektuoti jausmus, ne juos išreikšti veiksmais |
| Įsitraukimas | Gebėjimas sėkmingai mokytis, būti bendruomenės dalimi |
Atsižvelgdami į švietimo sistemos siekį kurti įtraukųjį ugdymą, paslaugos Intensyvios psichosocialinės reabilitacijos programoje nuo šiol teikiamos ne atskiriant vaiką nuo mokyklos bendruomenės, o pačioje mokykloje, siekiant kurti pokytį visos mokyklos lygmeniu.