Drąsiaus Kedžio istorija: pedofilijos bylos skandalas ir jo padariniai
Istorija, prasidėjusi kaltinimais pedofilija, įsisiūbavo daugiau nei prieš dešimt metų, kai 2009 metų vasarą teisėsauga tariamai nusivylęs D. Kedys kreipėsi į žiniasklaidą, pasakodamas, kaip jo dukterį galimai tvirkina trys vyrai. Kaltinimus pedofilija ir visą vėliau sekusį skandalą įsuko D. Kedžio ir jo dukters motinos Laimutės Stankūnaitės nesutarimai dėl mažylės globos. Trys „dėdės“, kurie tariamai tvirkino D. Kedžio dukterį, jo buvo įvardyti kaip J. Furmanavičius, verslininkas Andrius Ūsas ir paslaptingas vyras „Aidas“.
Žiniasklaida jau tuomet ėmė domėtis šia istorija, bet kulminaciją ji pasiekė 2009 metų spalio 5 dieną, kai Kaune pakeliui į darbą buvo nušautas Kauno apygardos teismo teisėjas J. Furmanavičius. Teisėjas nušautas į pilvo sritį ir galvą. Praėjus keturioms valandoms nuo šio nusikaltimo, Piliuonos gatvėje vėl aidėjo šūviai - nušauta teisėjo nužudymo byloje jau ieškomo D. Kedžio buvusios sugyventinės sesuo Violeta. Moteris nušauta namo prieangyje, auka žuvo nuo šūvio į smilkinį.
Įvykių chronologija ir likimai
Po šių žmogžudysčių policija paskelbė D. Kedžio paiešką. Įtariamas dviejų žmonių nužudymais, D. Kedys po nusikaltimų išsyk dingo, slapstėsi, o vėliau buvo rastas negyvas. Dumblynuose greta Kauno marių jo kūnas rastas 2010 metų balandžio 17 dieną. Pagal oficialias kriminologų išvadas, D. Kedžio mirties priežastis - užspringimas skrandžio turiniu, tačiau velionio artimieji įtaria, kad su D. Kedžiu buvo susidorota.
Ketvirtąja šios liūdnos istorijos auka tapo vieninteliu įtariamuoju pedofilijos byloje paskelbtas verslininkas ir buvęs L. Stankūnaitės bičiulis A. Ūsas. Vyras rastas negyvas 2010 metų birželio 13 dieną, praėjus vos porai mėnesių nuo D. Kedžio žūties, nukritęs nuo keturračio. Kiek vėliau A. Ūsas po mirties išteisintas ir pedofilijos byloje. Paskutinioji auka buvo Kauno apygardos teismo pirmininko Alberto Milinio įsūnis 24 metų Vaidas. Jaunuolio kūnas su smurto žymėmis rastas 2010 metų gruodžio 11 dieną.
Teisminis procesas ir „Garliavos minia“
Neringa Venckienė kovoje dėl brolio dukters globos dalyvavo nuo pat pradžių. N. Venckienės kovos metu gimė taip vadinama „Garliavos minia", žmonės, palaikę buvusią teisėją jos kovoje dėl brolio dukters globos ir saugoję namus Garliavoje. N. Venckienė buvo idėjine „Garliavos įvykių“ vedlė, vėliau sukauptą minios pasitikėjimo kapitalą panaudojusi kelyje į Seimą. 2013 metų pradžioje ji išvyko iš Lietuvos ir apsigyveno JAV, 2019 metų lapkritį buvo grąžinta į Lietuvą.
| Įvykis | Data |
|---|---|
| Pirmasis D. Kedžio pareiškimas | 2008 m. lapkritis |
| J. Furmanavičiaus ir V. Naruševičienės nužudymas | 2009 m. spalio 5 d. |
| D. Kedžio kūno radimas | 2010 m. balandžio 17 d. |
| A. Ūso mirtis | 2010 m. birželio 13 d. |
Ekspertų išvados apie mergaitės parodymus
Teismas pažymėjo, kad vienintelė D. Kedžio dukros reali seksualinė patirtis buvo ta, kurią ji įgijo gyvendama D. Kedžių namuose - „įkyrių, nekvalifikuotų bei neteisėtų klausinėjimų bei filmavimų metu“. Teisėjas A. Cininas pažymėjo, kad vaizdo įrašus D. Kedys darė panaudodamas psichologinę prievartą. Teismo nuosprendžiu neginčytinai nustatyta, kad sveikoji vaiko atmintis buvo ištrinta ir pakeista netiesiogine seksualine patirtimi tėvo namuose.
Ši byla paliko gilų randą visuomenėje. D. Kedys tapo „kovotojo prieš pedofiliją“ personifikacija, jo gyvenimo siekį bandoma įprasminti visuomeninio judėjimo veikloje, nors oficialūs tyrimai patvirtino, kad kaltinimai buvo nepagrįsti, o pati byla tapo tragiška virtine įvykių, nusinešusių kelias gyvybes.
Projektai
Steigėjas
Informacinis rėmėjas
