Dovilės Šakalienės vaiko teisių apsaugos įstatymas: išsami apžvalga

Dovilė Šakalienė yra politikė, aktyviai veikianti vaiko teisių apsaugos srityje Lietuvoje. Jos straipsniuose ir pasisakymuose nuolat akcentuojamos esamos sistemos problemos, būtinybė stiprinti teisinę bazę ir užtikrinti tinkamą specialistų pasirengimą. Šiame straipsnyje apžvelgiama D. Šakalienės veikla, jos kritika esamai situacijai ir siūlomi sprendimai, remiantis jos straipsniais ir interviu, siekiant kuo išsamiau atskleisti vaiko teisių apsaugos reformos esmę ir jos reikšmę.

Tragedija, kuri paskatino reformas: Matuko istorija

2017 metų sausio 25 dieną Kėdainiuose buvo mirtinai sumuštas ketverių metų Matukas. Sistemingai smurtą patyręs mažylis keli mėnesiai prieš mirtį pasiguodė darželio auklėtojai, tačiau nei ugdymo įstaigos, nei vaiko teisių apsaugos, nei teisėsaugos darbuotojai nesugebėjo laiku, tinkamai ir iki galo apginti vaiko.

Sausio 27 dieną reanimacijoje mirusio mažylio kraupiais sužalojimais baisėjęsi medikai pažymėjo, kad vaiko kūnas nusėtas įvairaus senumo sumušimų žymėmis. Paskutinė, daugelį valandų trukusi egzekucija, baigėsi vaiko mirtimi. D. Šakalienė pabrėžia, kad Matukas, deja, nebuvo pirmas taip žiauriai nužudytas vaikas. Nuo Nepriklausomybės atgavimo Lietuvoje buvo nužudyti daugiau nei 500 vaikų. Tokioje mažoje valstybėje, su tiek mažai vaikų. Matuko reforma reikalinga todėl, kad tūkstančiai Lietuvos vaikų daugelį metų buvo nematomi, negirdimi ir nesulaukdavo profesionalios, kokybiškos pagalbos laiku.

Kaip rodo ilgametė Paramos vaikams centro, atidariusio Tėvų liniją, praktika - absoliuti dauguma tėvų gali tinkamai auginti savo vaikus, tereikia kokybiškos pagalbos. Daugiau nei 13 metų buvo kovojama už teisinę ir praktinę reformą, už smurto atpažinimo, netoleravimo ir neatidėliotinos pagalbos teikimą nuo smurto kenčiantiems vaikams.

Realiai ši reforma ir D. Šakalienės teiktas Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymas yra pirmasis šeimos politikos įstatymas, nes jame numatyta išsami, visapusiška pagalba kiekvienai šeimai, kuriai reikia pagalbos ar paslaugų, nerūšiuojant į socialinės rizikos ir normalias. Iki tol buvo neatleistinai apleidžiamos šeimos, kuriose dar neįvyko tragedija tik todėl, kad žmonės iš paskutiniųjų stengiasi patys įveikti krizes ir problemas.

Vaiko teisių apsaugos įstatymo priėmimas ir esminiai pokyčiai

Daugelis painiojasi, nes iš tiesų kalbama apie du įstatymus, susijusius su vaiko teisių apsauga. 2017 m. vasario 14 dieną vienbalsiai Seimas priėmė D. Šakalienės ir kolegos M. Majausko registruotas Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo pataisas. Šiomis pataisomis buvo uždraustas visų rūšių smurtas prieš vaikus, įskaitant fizines bausmes. Pirmą sykį buvo įvardintas psichologinis smurtas ir nepriežiūra, dėl kurių kenčiantys vaikai daugelį metų buvo nematomi ir negavo pagalbos.

Tuo tarpu tą pačią dieną buvo pritarta ir D. Šakalienės registruotam naujam Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo projekto svarstymui. Jo svarstymas užtruko beveik 8 mėnesius ir 2017 m. rugsėjo 28 dieną jis pagaliau buvo priimtas. Tačiau įsigaliojo tik nuo 2018 m. liepos 1 dienos, nes ministerija ir visos savivaldybės turėjo labai rimtai pasiruošti jo įgyvendinimui. Pagal šį įstatymą, centralizuojama vaiko teisių apsaugos tarnyba ir kartu turi būti sukurtas profesionalių, efektyvių ir prieinamų visų rūšių paslaugų bei pagalbos vaikui ir šeimai tinklas, nuo jautrių ir profesionalių socialinių darbuotojų parengimo iki nemokamų pozityvios tėvystės kursų kiekviename Lietuvos kampelyje.

Svarbiausia žinia, kad visų rūšių smurtas prieš vaikus - fizinis, įskaitant fizines bausmes, seksualinis, psichologinis ir nepriežiūra - buvo uždrausti nuo 2017 m. vasario 14 dienos. Ši reforma iš esmės yra įrankis apversti mūsų visuomenę aukštyn kojomis - visi esame pavargę nuo baimės ir smurto atmosferos, kurioje bijoma priimti sprendimus ir vengiama prisiimti atsakomybę. Nuo šiol galime pasikeisti, nebijoti prašyti pagalbos, pradėti keistis nuo savęs, reikalauti skaidrių ir profesionalių paslaugų bei išmokti dirbti komandoje.

Pagaliau suformuota nuosekli ir koordinuota vaiko teisių apsaugos institucijų sistema, užtikrinanti tinkamą vaiko teisių ir jo teisėtų interesų apsaugą ir atstovavimą jiems. D. Šakalienė džiaugiasi, kad po 14 metų darbo pagaliau matomi realūs pokyčiai, o priimtas įstatymas duos aiškų įrankį, kaip galima padėti vaikams, šeimoms ir net patiems su vaiku dirbantiems specialistams.

• Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba iš metodinio centro taps realiai vaiko teisių apsaugą vykdančia institucija.
• Oficialiai nustatoma prievolė institucijoms dirbti komandoje ir nuo pat pradžių į procesą bei sprendimų priėmimą įtraukti vaiką bei šeimą.
• Reglamentuotas grėsmės vaikui nustatymas - kriterijai, lygiai ir konkrečiu ministro įsakymu numatyta aiški praktinė tvarka.

Be visų šių pakeitimų įstatyme pabrėžiama, kad nebelieka skirstymo į socialinės rizikos šeimas. Dabar pagalba bus prieinama visoms šeimoms pagal poreikį. Taip pat atskirai įtvirtinama vaikų su negalia teisių apsauga, užtikrinanti, kad jiems būtų suteikta visa būtina pagalba. Valstybės pareiga tampa aktyviai teikti visą reikalingą pagalbą šeimoms.

Mitai apie naująjį įstatymą: tiesa ir iškraipymai

Naująjį Vaiko teisių apsaugos įstatymą lydėjo daug gandų ir dezinformacijos. D. Šakalienė aktyviai stengėsi paneigti dažniausiai pasitaikančius mitus, pabrėždama, kad įstatymas skirtas apsaugoti vaikus, o ne kenkti šeimoms.

Mitas Nr. 1: Pagal naują įstatymą vaikai gali nebeklausyti tėvų

Šis mitas, pasak D. Šakalienės, yra plačiai paplitęs, tačiau visiškai nepagrįstas. Tėvai, kurie skundžiasi, kad dėl įstatymo nebegali susitvarkyti su vaiku, dažnai tiesiog netenka smurtinių „auklėjimo“ metodų, tokių kaip fizinės bausmės. Įstatyme niekur neparašyta, kad vaikai neturi klausyti tėvų. Priešingai, įstatymas skirtas apsaugoti vaikus nuo smurto - tame tarpe ir nuo tėvų smurto, kai šie dėl bejėgystės, nežinojimo, o kartais ir žiaurumo - ne auklėja, o traumuoja vaiką.

Net tada, kai vaikas patiria smurtą - įstatymas įpareigoja visų susijusių tarnybų specialistus fiziškai susirinkti į vieną kambarį ir labai rimtai įvertinti, ar vaikas gali likti su tėvais. Jei gali - kokią konkrečiai pagalbą ir kokio intensyvumo priežiūrą turi gauti šeima, kad pavyktų išsaugoti vaiką gyvą ir sveiką, ir šeimoje.

Mitas Nr. 2: Pagal naują įstatymą nebegali vaiko net paliesti

„Paliesti galima ir reikia - reikia vaiką apkabinti, pageidautina, kasdien, ir pasakyti, kad jį mylite ir jis Jums svarbus“, - teigia D. Šakalienė. O negalima mušti, daužyti, deginti, spardyti, prievartauti ir kitaip žaloti. Smūgiai nėra auklėjimas, kaip sako didžiulę patirtį turintys vaikų psichologai. Artimiausių žmonių smurtas sugriauna vaiko pasitikėjimą savimi ir pasauliu. Kai tie, kurie privalo saugoti ir rūpintis, žaloja ir kelia skausmą, vaikas arba ima nekęsti savęs (iš čia depresijos, priklausomybės, savižudybės), arba kitų (iš čia agresija, nusikaltimai), arba ir tas, ir tas. Faktai rodo, kad smurtas prieš vaiką kaip tik mažina jo intelektinį potencialą ir skurdina kūrybiškumą.

Ar pliaukštelėjimas yra pagrindas paimti vaiką iš šeimos? „Ne, jokiais būdais!“, - atsako D. Šakalienė. Tačiau tai - priežastis kalbėtis su tėvais, skatinti juos eiti į pozityvios tėvystės mokymus ir keisti elgesį. Susitarimas yra toks kaip pasaulyje, kuriame laikomasi Vaiko teisių konvencijos, taigi fizinė bausmė yra smurtas.

Mitas Nr. 3: Pagal naują įstatymą privalai pirkti vaikui viską, ko jis nori

D. Šakalienė paneigė, kad vaiką atims, jei nenupirks jam telefono. Tai - gąsdinimai ir gandai, skleidžiami tų, kurie aktyviai priešinosi kokybiškai ir efektyviai vaiko teisių apsaugai. Įstatymo neskaitę žmonės dažnai net nežino gandų šaltinio. Atvirkščiai - D. Šakalienės iniciatyva įdėta formuluotė, kad jeigu vaiko šeima dėl objektyvių aplinkybių negali tinkamai pasirūpinti būtinaisiais vaiko poreikiais - valstybės ir savivaldybės institucijos privalo padėti užtikrinti vaiko teisę į gyvenimo sąlygas, būtinas jo fiziniam, emociniam, protiniam, dvasiniam, doroviniam vystymuisi.

Kviečiama perskaityti ne tokį ir ilgą įstatymą, kuriame rasite daug naudingos informacijos: tiek kaip apsaugoti ir apginti kiekvieną vaiką nuo jam didžiulę žalą darančio smurto, tiek kokios pagalbos ir paslaugų turite teisę tikėtis ir reikalauti iš valstybės, kurios prioritetas turi būti pagalba vaikui ir šeimai.

Reformos įgyvendinimo iššūkiai ir politinės diskusijos

Nors įstatymas priimtas su didelėmis viltimis, jo įgyvendinimas susidūrė su nemažais iššūkiais ir politiniu pasipriešinimu. Iki šiol teturėjome vaiko teisių apsaugos sistemos fasadą - formaliai institucijos yra, bet nei kompetencijos, nei atsakomybės, nei susikalbėjimo, nei motyvacijos nebuvo.

Kompetencijos ir finansavimo trūkumas

D. Šakalienė sutinka su tuo, kad įstatymas nebuvo tinkamai įgyvendinamas. Pirmiausia, pakankamai lėšų kokybiškai įgyvendinti reformą nebuvo skirta. Lėšų per pusmetį įgyvendinimui buvo virš 8 mln. eurų, bet kyla klausimas, ar jos buvo investuotos ir visur tinkamai panaudotos. Mokymams nebuvo pasirengta, todėl klaidų tikrai pridaryta daug.

Kad įstatymas būtų įgyvendintas tiksliai ir pasiektų tikslą - anksti identifikuoti grėsmę, kol dar nėra nepataisomų pasekmių, - turi būti teisingai nustatyta, kada vaikui kyla grėsmė, o kada ne. Tam reikia ypač atidžiai ir kokybiškai atlikti darbuotojų atranką bei intensyvių praktinių mokymų, kurie išmokytų tiksliai taikyti poįstatyminius aktus. Nemažiau svarbus ir psichologinio mentaliteto keitimas - darbuotojams psichologinių žinių suteikimas, kad jie galėtų suvaldyti krizinę situaciją, susikalbėti su tėvais, išlikti profesionalūs ir etiški.

„Reikšmingos žalos“ sąvokos kritika

Vienas iš didžiausių ginčų kilo dėl Seimo nario R. Karbauskio pasiūlymo įvesti naują sąvoką „reikšminga žala sveikatai ar gyvybei“ kaip privalomą sąlygą, kad būtų galima nustatyti vaiko apsaugos poreikį. Šios formuluotės kritikai, tarp jų ir D. Šakalienė, teigia, kad ji galimai prieštarauja Konstitucijai ir susiaurina vaiko apsaugos galimybes. Jokia LR teisės aktuose nėra išskiriama, kas yra reikšminga, o kas nereikšminga žala, o žalos gyvybei forma tėra viena - mirtis.

Pasak ministro L. Kukuraičio, jei yra realus pavojus vaiko saugumui ar gyvybei, bet sunku nustatyti, kokias pasekmes tai turės ateityje, kokia bus reikšminga ar nereikšminga žala, vaiko apsaugojimas apsunkinamas, kai įdedame daugiau vertinamųjų faktorių. Specialistai turės rinktis, ką apsaugoti - vaiką ar save.

Nežymus sveikatos sutrikdymas - turi būti liekamosios pasekmės. Pavyzdžiui, fizinių bausmių taikymas, nuolatinis, kasdieninis, kuris šiai dienai vaiko sveikatai žalos nesukėlė, bet ilgajam laikotarpiui tikrai gali - emocinei raidai, intelektinio potencialo vystymuisi ir visa kita. Jeigu šeima nepripažįsta savo problemų ir atsisako priimti pagalbą, specialistų rankos yra surištos.

Masinė panika ir melagingos žinios

D. Šakalienė atkreipia dėmesį į „masinį vaikų grobimą“ kaip visiška fake news, kurią sukėlė panika ir dezinformacija. Tyrimai liudija, kad dar prieš porą metų daugiau nei pusė Lietuvos tėvų smurtą laikė auklėjimo priemone, tad nėra ko stebėtis, jog daugybei šeimų tapo kur kas lengviau susitapatinti su šiais melagingais teiginiais - juk baisu pripažinti, kad mušei savo vaiką, baisu pripažinti, kad nemoki kitaip ir nedrąsu kreiptis pagalbos.

Politikai turi atsakomybę padėti visuomenei augti ir keistis, įveikti smurto kultūrą, mokytis gyventi be agresijos, dekonstruoti melagingas žinias ir užtikrinti objektyvių duomenų ir faktų sklaidą. D. Šakalienė pabrėžia, kad 2018-ieji tapo pirmais ir vieninteliais metais Lietuvos istorijoje, kai šeimose nebuvo nužudytas nė vienas vaikas ir tuo pačiu iš šeimų paimtų vaikų skaičius buvo mažiausias per pastaruosius penkerius metus. Tai reiškia, kad įsigaliojus Matuko reformai, tarnybos pradėjo net ir su trūkstamais apmokymais, tiksliau ir efektyviau reaguoti. Nesikišti ten, kur nereikia, ir spėjo apsaugoti vaikus nuo realios grėsmės ten, kur ji kilo.

Institucinės globos pertvarka ir vaikų su negalia padėtis

Vaiko teisių apsaugos reforma, nors ir siekianti užtikrinti geresnę vaiko apsaugą, susidūrė su iššūkiais, ypač institucinės globos pertvarkos ir vaikų su negalia atžvilgiu. Nuo pat pradžių pertvarkos projektas turėjo pavadinimą „Perėjimas nuo institucinės globos prie šeimoje ir bendruomenėje teikiamų paslaugų negalią turintiems vaikams, suaugusiems neįgaliesiems ir vaikams, likusiems be tėvų globos“. Tačiau vėliau susiaurinta ir orientuota tik į psichikos ir proto negalias turinčius asmenis.

Vaikų su negalia išskyrimas iš reformos akiračio

Dėl negalios trijų brolių netekusi ir dėl tos pačios priežasties turėjusi per anksti atsisveikinti su dviem savo sūnumis, paramos ir labdaros fondo vadovė Aušra Stančikienė teigia, kad pertvarkos procesui kreivai šleivai vykstant, kai staiga buvo uždaromi vaikų namai ir perkami butai šeimynoms be jokių rezultatų, 2017 m. iššovė vaiko teisių apsaugos reformą atnešantis D. Šakalienės pateiktas įstatymo pakeitimo projektas. Įstatymas visą pertvarkos traukinį nukreipė tik į tėvų globos netekusius vaikus. Šiandien net viso pertvarkos projekto vykdytojai yra tik Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba.

Pirminiame Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatyme, įsigaliojusiame nuo 2018 m. liepos 1-os dienos, tebegaliojančiame iki šiol, įteisinta diskriminacija, kad atvejo vadyba netaikoma tais atvejais, kai reikalinga pagalba vaikams su specialiais poreikiais, vaikams su negalia ir kitus socialinius sunkumus išgyvenantiems vaikams. Tai reiškia, kad šie vaikai paslaugų negaus. Pavyzdžiui, ministerijos patvirtintuose dienos centrų nuostatuose yra parašyta: „Išskyrus negalią turinčius vaikus“. Tai reiškia, kad kurti dienos centrą negalią turintiems vaikams iš finansinių srautų, kurie skirti dienos centrams, teisiškai neįmanoma.

Lietuva yra vienintelė Europos valstybė, kurioje nebeliko pediatrijos. 2005-2006 m. reformuojant sveikatos sistemą, buvo panaikintos vaikų poliklinikos, o šiandien vaikų negalia nustatoma pagal tą pačią metodologiją, kaip ir suaugusiems. Negana to, vaikams niekada nebuvo nustatinėjamas socialinių paslaugų poreikis, todėl socialinių paslaugų kataloge vaikams skirta arba priežiūra, arba globa.

Duomenų trūkumas ir finansavimo problemos

Aušra Stančikienė atkreipia dėmesį, kad valstybė neturi tikslių duomenų apie vaikų su negalia skaičių. Oficialūs skaičiai ir realybė drastiškai skiriasi. Ministerijos viešai skelbiami skaičiai nurodo, esą tokių vaikų tėra 14,8 tūkst., tačiau, atlikus aritmetinius skaičiavimus iš atskirų Statistikos departamento duomenų, gaunasi 41 tūkst. negalią turinčių vaikų. Tai reiškia, kad kas 11 Lietuvos vaikui yra nustatyta negalia, o kas 6 vaikas turi specialiuosius ugdymo poreikius.

Kodėl pertvarkoje nėra negalią turinčių vaikų? Nes reikės pinigus dalintis. Reikės iš tiesų skirti pinigus vaikams. Nevyriausybinės organizacijos kovoja dėl suaugusių neįgaliųjų, o valstybė nekovoja, nes šie vaikai nėra rinkėjai. Neįgaliųjų reikalų departamentas, administruojantis šalies biudžeto programines dotacijas žmonėms su negalia, neturi nė vienos programos negalią turintiems vaikams. Viskas yra tik suaugusiems neįgaliesiems.

Dovilės Šakalienės politinė kova ir įstatymo reikšmė

Dovilė Šakalienė ilgai ir atkakliai kovojo už vaiko teisių apsaugos sistemos reformą, pabrėždama jos būtinybę ir platesnį socialinį kontekstą. Ji teigia: „Aš visada ir visur kovojau už saugią vaikystę šeimoje - niekas neišrado geresnės vietos augti vaikui nei šeima.“

Kritika ir pasipriešinimas

D. Šakalienė atkreipia dėmesį, kad Seime yra politikų, kurie priešinasi Vaiko teisių apsaugos įstatymo priėmimui. Jie argumentuoja, kad neaiškios sąvokos ir reikia dar tobulinti. Tačiau D. Šakalienės nuomone, bėda ne formuluotės, o nenorėjimas pakeisti požiūrį. Ji kritikuoja tuos, kurie skleidžia dezinformaciją, pavyzdžiui, teigdami, kad įstatymas neleis neišleisti vaiko į kiną už prastus mokslus.

D. Šakalienė yra sakiusi, kad dabartiniai valdančiųjų veiksmai primena komunistinį režimą ir visa ši situacija tiesiogiai paveikė jos gyvenimą, o po pasipylusių grasinimų ji susirgo depresija. Ji taip pat kritikavo buvusią šalies vadovę, kuri deklaravo kovojanti už saugią vaikystę, tačiau nepratarė nė žodžio tada, kai reikėjo ginti įstatymą ir jį inicijavusią Seimo narę.

Pasitraukimas iš „valstiečių“ ir tolesnė veikla

Dovilė Šakalienė paliko Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakciją ir prisijungė prie Liberalų sąjūdžio frakcijos. Ji teigė, kad ilgai stengėsi dirbti su „valstiečių ir žaliųjų“ frakcija, tačiau negali daryti kompromisų dėl socialinės politikos ir smurto įveikimo reformų. Ji pabrėžė, kad nėra skirtingų nuomonių apie smurtą, vaiko teises ar žmogaus teisių konvencijas. Pagrindinis argumentas trauktis - nevykstanti socialinės apsaugos reforma, kuri sustabdė naujo, pilno vaiko teisių apsaugos įstatymo, kuriame numatyta visa infrastruktūra, paslaugų teikimas, aiškus laiko išdėstymas, kas, su kuo, ką, per kokį laiką turi padaryti, kaip padėti šeimai, kaip padėti vaikui - įgyvendinimą.

D. Šakalienė, kaip politikė ir visuomenės veikėja, lieka tvirta savo pozicijoje, siekiant, kad Lietuvoje būtų užtikrinta tikra vaiko teisių apsauga ir pagalba visoms šeimoms, nepriklausomai nuo jų socialinės padėties ar turimų iššūkių.

tags: #doviles #sakalienes #vaiko #teisiu #apsaugos #istatymas

• Krakmolo nauda buityje
• Kybartų mokyklos ugdymas ir veiklos
• Ekspertų patarimai dirvos ruošimui rudenį
• Sužinokite, ką sako ekspertai apie vaikų elgesį
• Mitai ir tiesa apie pirmąją vestuvių naktį