Donatas Dubauskas: tarp indėniškos dvasios, „steampunk“ estetikos ir unikalaus gyvenimo būdo
38-erių metų menininkas Donatas Dubauskas yra plačiai žinomas kaip išskirtinė asmenybė, neretai pavadinama „Lietuvos indėnu“. Visgi pats vyras šią pravardę vertina skeptiškai, save laikydamas indianistu - žmogumi, kuris nuoširdžiai domisi indėnų kultūra. Šis pomėgis atsirado dar vaikystėje, kai sovietmečiu indėnai buvo vaizduojami kaip laisvės kovotojai, priešinantys amerikiečių imperializmui.
Iš šio didelio domėjimosi atsirado ir antrasis Donato vardas - Miegantis Jautis. Būtent šiuo ženklu menininkas žymi visus savo kurtus vienetinius drabužius ir daiktus, kurių yra apstu. „Gyvenu elementarų gyvenimą, nors iš šalies gal atrodo, kad jis - indėniškas“, - tikina D. Dubauskas, akcentuodamas, jog nepamiršta ir lietuvybės.
Kūryba ir gyvenimo filosofija
Kadaise profsąjungų rūmuose, poliklinikoje, vaikų darželyje ir lėlių teatre dirbęs menininkas jau kelerius metus pluša savo dirbtuvėse Vilniaus senamiestyje. Ten jis kuria įvairiausius rakandus ir juos parduoda. Dabar visuomenei jis siūlo kuo platesnį savo dirbinių ratą: nuo lempos gaubto, apavo, kepurės iki veidrodžio, batų ar skrynios.
Daugelis pirkėjų ir stebėtojų pastebi ryškų menininko stilių, kurį patys linkę sieti su „steampunk“ (liet. stimpankas) kultūra. Tai išradimų laikotarpis, sumaišytas su Viktorijos amžiaus stilistika, kuriai Donatas ir jo žmona Greta jaučia ypatingą simpatiją. Viena iš stimpanko esmių - nebenaudojamo daikto prikėlimas antram gyvenimui, nebijant klijuoti, lipdyti, konstruoti ir gauti kuo netikėtesnį rezultatą.
Unikalūs „penny farthing“ stiliaus dviračiai
Vienas iš ryškiausių Donato kūrybos atributų - jo paties sukonstruoti „penny farthing“ stiliaus dviračiai su milžinišku priekiniu ratu. Vyras prisimena, jog parduodamų dviračių metalas būdavo plonas ir nepatikimas, todėl nusprendė priimti iššūkį ir dviratį susimeistrauti pats. Užsisakęs pavienes dalis, jis atliko suvirinimo darbus, o vėliau sekė dailinimas: pakabinta senovinė gertuvė, dviračio rėmas apsiūtas oda ir dekoruotas metalinėmis detalėmis.
| Dviračio ypatybė | Aprašymas |
|---|---|
| Dizainas | XIX a. „penny farthing“ stiliaus kopija |
| Ratų konstrukcija | Priekinis ratas - 92 cm aukščio, galinis - žymiai mažesnis |
| Techniniai duomenys | Neturi grandinės ir laisvos pavaros, pedalai visą laiką minami |
Šeima ir bendra veikla
Su žmona Greta Barkauskaite menininkas susipažino, kai ši, ieškodama odos dirbinių, susisiekė su juo. Jųdviejų ryšys peraugo į gražią partnerystę, kurioje abu dalijasi vertybėmis, požiūriu į žmogiškumą ir nesisavinimą. Jų vestuvės taip pat buvo išskirtinės - į santuokų rūmus pora atriedėjo būtent savo sukonstruotais didžiaračiais dviračiais.
Greta, pati būdama meniška asmenybė, po truputį perėmė ir stimpanko estetiką. „Aš nenusipirkau naujų drabužių, nepakeičiau savo garderobo, bet kitaip pradėjau juos dėlioti - kad jie geriau derėtų prie Donato stiliaus“, - aiškina ji. Pora pabrėžia, kad nors jų išvaizda gali atrodyti ne kaip visų, jie gyvena pilnavertį gyvenimą, kupiną kūrybos ir tarpusavio supratimo.
Projektai
Steigėjas
Informacinis rėmėjas
