Diskriminacija darbe: kaip užtikrinti lygias galimybes ir teisingą atlygį

Lygybė yra pirminė, prigimtinė teisė, tiesiogiai įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijos tekste. Darbo teisės subjektų lygybės principas reiškia vienodą požiūrį į darbuotojus dėl jų subjektyvių savybių, todėl diskriminavimas darbe yra griežtai draudžiamas. Diskriminacija darbe laikomas nepalankus elgesys su žmogumi dėl jo lyties, amžiaus ar kito asmens tapatybės bruožo, iš viso tokių bruožų yra penkiolika. Tarp jų - rasė, tautybė, kalba, kilmė, socialinė padėtis, lytinė orientacija, negalia, sveikatos būklė, etninė priklausomybė, narystė politinėje partijoje ar asociacijoje, religija, tikėjimas, įsitikinimai ar pažiūros, taip pat ketinimas turėti vaiką ar jau turimi vaikai.

Darbo užmokesčio skaidrumas - raktas į lygybę

Darbdavys privalo mokėti darbuotojams tokį patį darbo užmokestį už tokį patį ar vienodos vertės darbą jų nediskriminuodamas. Diskriminavimas negali būti pateisinamas tuo, kad darbuotojas pats sutiko dirbti už mažesnį atlyginimą. Geriausias būdas sumažinti diskriminacijos tikimybę mokant darbo užmokestį yra sukurti ir patvirtinti skaidrią bei struktūruotą darbo apmokėjimo sistemą.

Siekiant užtikrinti, jog už tokį patį ar vienodos vertės darbą iš tiesų mokama vienodai, tvirtinant darbo apmokėjimo sistemą patartina remtis Darbų ir pareigybių vertinimo metodika. Tai padeda išvengti netiesioginės diskriminacijos rizikos, kai darbuotojų grupė atsiduria mažiau palankioje padėtyje dėl savo lyties, amžiaus ar tapatybės bruožų.

Darbų ir pareigybių vertinimo veiksniai

Darbų vertinimo metodika remiasi aštuoniais pagrindiniais veiksniais, lemiančiais darbo užmokesčio dydį:

• Išsimokslinimas (15 %)
• Profesinė patirtis (14 %)
• Savarankiškumas ir kūrybiškumas (14 %)
• Sprendimų priėmimo mastas (15 %)
• Atsakomybė (12 %)
• Pareigų ir vadybos lygiai (10 %)
• Darbo sunkumas (10 %)
• Darbo sąlygos (10 %)

Diskriminacijos apraiškos ir jų prevencija

Nors formaliai lygybė garantuojama, realybėje darbuotojai dažnai susiduria su diskriminaciniais klausimais per darbo pokalbius. Žmones vis dar neramina asmeninio pobūdžio klausimai: kada tuoksitės, ar planuojate turėti vaikų, kiek jų turėsite, ar kokia jūsų sveikata. Tokie klausimai per darbo pokalbius neturėtų būti užduodami.

Nuotolinis darbas, nors ir atrodantis kaip šiuolaikiška darbo forma, taip pat gali paslėpti diskriminacijos apraiškas. Pavyzdžiui, darbdavys gali nesiūlyti paaukštinimo darbuotojui, kuris dirba nuotoliniu būdu, nes globoja artimą giminaitį, turintį negalią, manydamas, kad jam nepavyks suderinti pareigų. Darbdaviai, ragindami grįžti darbuotojus į įprastas darbo vietas, neturėtų taikyti skirtingų kriterijų skirtingų grupių darbuotojams atsižvelgiant į jų socialinį statusą, vaikus ar amžių.

Kaip ginti pažeistas teises?

Konstitucijoje ir teisės aktuose įtvirtinta lygybė užtikrinama asmeniui sudarant sąlygas savo pažeistas teises ginti teisme ar naudojantis institucijų pagalba. Svarbu paminėti, kad sprendžiant tokias bylas, įrodyti, jog nebuvo diskriminacijos, privalo darbdavys. Darbuotojui, teigiančiam, jog buvo diskriminuotas, užtenka pateikti vadinamuosius prima facie įrodymus - duomenis, pagal kuriuos „iš pirmo žvilgsnio“ teismas sprendžia, jog diskriminacija iš tiesų buvo.

Darbuotojai prieš kreipdamiesi į teismą, dažnai pasiskunčia Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybai, kuri atlikusi tyrimą ir nustačiusi diskriminavimo faktus, gali įspėti darbdavį arba paskirti baudą. Kol nepradėsime mąstyti ir veikti kitaip, tol esminių pokyčių nebus. Reikėtų pradėti nuo savęs, nuo šeimos, nuo švietimo, nuo pilietiškumo ir nuo pagarbos teisinės valstybės principui.

tags: #diskriminacija #darbe #del #vaiku

• Stiprinti vaiko imunitetą
• Vaikiška pavasarinė striukė
• Apsimesti nėštumas
• Vaikiškų dainelių svarba
• Medinės tvoros privalumai