Dirgliosios žarnos sindromas (DŽS) yra funkcinis virškinamojo trakto sutrikimas, nesusijęs su kitomis žarnyno ligomis. Jis pasireiškia pilvo skausmais, pūtimu, pakitusiu tuštinimosi dažniu ir išmatų konsistencija. Nors liga nėra pavojinga gyvybei, ji gali sukelti emocinį stresą, nerimą ar depresiją dėl lėtinių simptomų. Šis sindromas dažniau kamuoja jaunimą, o moterims pasireiškia dažniau nei vyrams.

Nėščiosioms vyksta anatominiai-fiziologiniai kitimai, kurie turi įtakos žarnyno funkcijai. Didėjant gimdai, ypač antrojoje nėštumo pusėje, spaudžiama tiesioji žarna ir apatinė plonųjų žarnų dalis. Dėl to sutrinka kraujotaka, atsiranda veninio kraujo stazė mažajame dubenyje. Padidėjus moteriškųjų hormonų kiekiui kraujyje, atsipalaiduoja visi lygieji raumenys, plečiasi šlapimtakiai, netenka tonuso žarnyno raumenys. Padidėjusi estrogenų ir progesteronų koncentracija organizme ypač slopina motorinį storosios žarnos aktyvumą, lėtina peristaltines žarnų bangas, todėl lėtėja išmatų tranzitas žarnyne.
Nėščiosioms, kurioms užsitęsia vidurių užkietėjimas, gali kilti nemalonių komplikacijų. Didėjant spaudimui mažajame dubenyje, o ypač tuštinimosi stangų metu, plečiasi hemorojiniai išangės ir tiesiosios žarnos srities mazgai. Dėl to tuštinimasis tampa dar skausmingesnis.
| Simptomas | Priežastis nėštumo metu |
|---|---|
| Vidurių užkietėjimas | Sulėtėjusi žarnyno motorika, progesterono poveikis, gimdos spaudimas |
| Pilvo skausmas | Jautrumas dujų kaupimuisi, žarnyno spazmai |
| Diskomfortas | Mažojo dubens kraujotakos pokyčiai |
Tiksli priežastis, kodėl atsiranda dirgliosios žarnos sindromas, nėra žinoma, tačiau vyrauja nuomonė, kad sindromas prasideda sutrikus centrinės nervų sistemos koordinuojančiai ir reguliuojančiai žarnyno motorinę bei sensorinę funkciją veiklai. Sergančios nėščiosios jautriai reaguoja net į mažiausią dujų ar išmatų susikaupimą žarnose, nes yra sumažėjęs visceralinio jautrumo slenkstis.
Dirgliosios žarnos sindromas neturi patognomoninių klinikinių, biocheminių, morfologinių ar patofiziologinių požymių. Nėščiosioms ypač sunku vertinti simptomų įvairovę, kadangi nėštumo fiziologinė būsena gali sukelti panašius simptomus. Diagnostiką palengvina diagnostiniai Romos kriterijai, pagal kuriuos galima sergančiuosius dirgliosios žarnos sindromu atskirti nuo sveikų ar kitomis virškinimo trakto organų ligomis sergančiųjų.
Nėščiosioms neatliekami invaziniai instrumentiniai tyrimai, nes kiekviena invazinė procedūra susijusi su pavojumi persileisti. Užsitęsus persistuojančiam viduriavimui, galima atlikti sigmoskopiją, įtarus išangės ligas - anoskopiją. Pagrindinis gydymo tikslas yra sumažinti nemalonius simptomus ir užtikrinti gerą savijautą.

Jei šios priemonės neefektyvios, gydytojas gali skirti vaistus, kurie parenkami individualiai, atsižvelgiant į nėštumo laikotarpį ir galimą poveikį vaisiui. Nėščiosioms rekomenduojama vengti anticholinerginių ir antispazminių vaistų, nes jie gali sukelti persileidimą. Gydymas visada turi būti derinamas su akušeriu-ginekologu ir gastroenterologu.
tags: #dirgliosios #zarnos #sindromas #ir #nestumas