Vėjaraupiai ir kitos vaikų ligos: simptomai, užsikrėtimas ir gydymas

Vėjaraupiai yra viena iš labiausiai plintančių infekcinių ligų. Laimei, kaip primena gydytojas infektologas prof. habil. dr. Arvydas Ambrozaitis, turime veiksmingus skiepus, o dažniausiai liga pasireiškia lengva forma.

Koksaki virusas - viena iš enteroviruso atmainų. Šis virusas vadinamas šiltųjų kraštų liga, nes arčiau pusiaujo esančiose šalyse sąlygos jam plisti - kur kas palankesnės nei šiauriau esančiose teritorijose. Pastaraisiais metais nemažai koksaki viruso atvejų buvo užfiksuota lietuviams grįžus iš kurortinių šalių, pavyzdžiui, Turkijos.

Koksaki virusai yra skirstomi į A ir B grupes. A grupei priklauso 23 viruso serotipai, o B grupei - dar mažiausiai 6.

Dažniausiai pasitaikančių vaikų ligų simptomai, galimybės užsikrėsti ir gydymo priemonės

Tymų, skarlatinos, raudonukės, vėjaraupių - apžvelgsime dažniausiai pasitaikančių vaikų ligų simptomus, galimybes užsikrėsti ir gydymo priemones.

Raudonukė

Požymiai. Apie raudonukę byloja lengvas karščiavimas, galvos skausmas ir peršalimo požymiai, tokie kaip kosulys ar sloga. Patinsta kaklo limfmazgiai, ypač už ausų. Gali pasireikšti konjunktyvitas. Pasibaigus inkubaciniam periodui, kuris trunka nuo keturiolikos iki dvidešimt vienos dienos, pasireiškia smulkus bėrimas, kuris paprastai labai greitai pranyksta.

Užkrečiamumas. Raudonukė yra virusinė liga. Ji perduodama oro lašeliniu būdu. Infekcijos pavojus yra savaitę prieš ir savaitę po bėrimo atsiradimo. Specialistai pataria skiepytis nuo raudonukės.

Kas padės jūsų vaikui. Jeigu reikia, galite savo vaikui dėti šaldančius kompresus arba duokite žvakutę, kad sumažintų karščiavimą. Pasirūpinkite, kad sergantis vaikas pakankamai gertų.

Galimos komplikacijos. Paprastai vaikai raudonuke perserga nesunkiai. Labai retai tai gali sukelti sąnarių ir širdies raumens uždegimus. Jeigu raudonuke suserga kūdikio besilaukianti moteris, tai gali turėti rimtų pasekmių jos vaisiui. Jeigu raudonuke užsikrečiama pirmaisiais nėštumo mėnesiais, iškyla apsigimimų grėsmė. Todėl kiekviena raudonuke nepersirgusi mergaitė prieš brendimą turi būti paskiepyta nuo šios ligos.

Tymai

Požymiai. Jūsų vaikas skundžiasi galvos skausmais, jaučiasi pavargęs ir vangus. Taip pat gali bėgti nosis ar kankinti kosulys. Akies junginė yra sudirgusi, gali padidėti jautrumas šviesai. Ant žando gleivinės staiga pasirodo balkšvos apnašos. Antrą ar trečią dieną pakyla temperatūra. Po dviejų dienų (karščiavimas per tą laiką jau būna praėjęs) temperatūra vėl pakyla, tuo pat metu pasirodo bėrimas.

Užkrečiamumas. Tymus sukelia virusai, kurie plinta oro lašeliniu būdu (kosėjant, čiaudint, bučiuojantis). Prieš pat pasirodant bėrimui užkrėtimo galimybė yra pati didžiausia. Inkubacinis periodas tarp užsikrėtimo ir pirmųjų simptomų pasirodymo trunka nuo aštuonių iki dvylikos dienų. Apsaugą garantuoja tik skiepai.

Kas padės jūsų vaikui. Kaip ir daugelio virusinių ligų atveju, nėra jokių priemonių šiai ligai sustabdyti. Jeigu savo atžalai įtariate tymus, reikalaukite pediatro apsilankymo jūsų namuose. To reikia ne vien todėl, kad ši liga užkrečiama, bet ir dėl to, kad sergantis vaikas jaučiasi labai silpnas. Pasirūpinkite, kad jis gulėtų lovoje. Jeigu būtina, duokite jam vaistų nuo karščiavimo. Taip pat gali padėti šaldantys kompresai. Taip pat stebėkite, kad vaikas gertų pakankamai skysčių. Specialistai rekomenduoja pritemdyti kambarį, nes ryški šviesa dirgina akis.

Galimos komplikacijos. Nuo penkių iki dešimties procentų tymais susirgusių vaikų ši liga baigiasi komplikacijomis, pavyzdžiui, plaučių ar vidinės ausies uždegimais. Kartais taip pat nukenčia ir pilvo ertmėje esantys organai, todėl vaikas gali jausti stiprius pilvo skausmus. Maždaug vienam iš tūkstančio pacientų liga komplikuojasi į smegenų uždegimą. Pačiu blogiausiu atveju tymai gali baigtis mirtimi.

Vėjaraupiai

Prof. Arvydas Ambrozaitis pažymi, kad vėjaraupiais dažniausiai serga vaikai iki 4 metų (sergamumo pikas). Tiesa, šia liga neretai suserga ir vaikai nuo 5 iki 9 metų.

Požymiai. Jūsų vaikas jaučiasi vangus, skundžiasi galvos skausmais, jam šiek tiek pakilusi temperatūra. Netrukus pasireiškia tipiškas bėrimas, kurį medikai dažnai lygina su žvaigždėtu dangumi.

Užkrečiamumas. Vėjaraupių virusas pasižymi dideliu užkrečiamumu ir yra aktyvus praėjus dviem-penkioms dienoms po išbėrimo. Pakaks mažiausio lašelio, kad užsikrėstumėte. Inkubacinis periodas trunka nuo septynių iki dvidešimt vienos dienos. Vėjaraupiais perserga beveik trys ketvirtadaliai vaikų. Nuo šios užkrečiamos ligos taip pat galima skiepytis.

„Infekcijos šaltinis - žmogus. Tipiška antroponozė (užsikrečiama nuo žmogaus). Sergantis žmogus yra pavojingas aplinkiniams penkias dienas iki bėrimo atsiradimo ir penkias dienos po bėrimo atsiradimo. Dažniausiai iki tol, kol visos pūslelės pasidengia šašais“, - pažymi prof. A. Laiškonis.

Dažniausiai ši ūmi infekcija, kaip pažymi prof. A.Laiškonis, plinta rudenį ir žiemą, t.y. šaltuoju metų laikotarpiu, nes žmonės daugiau laiko praleidžia uždarose patalpose.

„Vėjaraupiai dažniausiai sukelia karščiavimą. Dvi tris dienas iki išbėrimo žmogus pakarščiuoja, o paskui atsiranda paraudimas (ant veido, kūno, burnoje), paskui pūslytė, kuri prisipildo pūlingo skysčio. Maždaug per septynias dienas pūslelė nudžiūsta ir susiformuoja šašas“, - pasakoja prof. A.Laiškonis.

Vėjaraupiai - tai permaininga, simptomiškai charakteringa liga. Ant vėjaraupiais sergančio asmens kūno vis atsiranda naujos pūslelės. Taigi, liga pasižymi charakteringu klinikiniu vaizdu. „Kartą pamatęs, neužmirši visą gyvenimą“, - teigia prof. A.Laiškonis.

Kas padės jūsų vaikui. Losjonai, kurie spartina spuogelių džiūvimą. Jeigu labai niežti, padeda tinktūros su ąžuolo žievės ekstraktu. Kad mažas vaikas nesidraskytų, apmaukite jam pirštines, priešingu atveju gali susiformuoti randeliai.

„Ne, nenaudojame jau tos vadinamosios zelionkos arba briliantinės žalumos. Naudojame tik antiseptikus ir kitas priemones odai nuraminti. Mušame temperatūrą, skysčių daug skiriame gerti ir tiesiog ramybė“, - pataria gydytojai.

Galimos komplikacijos. Paprastai vėjaraupiais persergama be jokių pasekmių. Labai retais atvejais vaikai suserga plaučių uždegimu ar meningitu. Pasak prof. A.Laiškonio, viena vėjaraupių komplikacijų - juostinė pūslelinė. Vaikystėje vėjaraupiais persirgęs asmuo, senyvame amžiuje gali susirgti šia liga. Atsiradusios pūslelės yra itin skausmingos ir varginančios asmenį. Kaip ir nuo vėjaraupių nuo juostinės pūslelinės vaisto nėra. Tenka tiesiog malšinti paciento skausmą. „Virusas lieka gyventi mūsų organizme visą gyvenimą. Pavyzdžiui, susirgote onkologine liga, gavote specifinį gydymą, krito imunitetas (arba vyresnio amžiaus serga ne viena gretutine liga) ir tada virusas atgyja - pasireiškia juostine pūsleline“, - aiškino prof. A.Laiškonis.

Skarlatina

Požymiai. Jūsų vaikas stipriai karščiuoja ir skundžiasi, kad labai sunku ryti. Paraudę gerklė ir gomurys byloja apie uždegimą. Iš pradžių liežuvis pasidengia baltomis apnašomis, kurios netrukus dingsta. Paskui išryškėja raudoni skonio svogūnėliai. Liežuvis primena avietę. Bėrimas dažnai būna trumpalaikis arba gali išvis jo nebūti.

Užkrečiamumas. Skarlatiną sukelia bakterijos, priklausančios vadinamiesiems A grupės streptokokams. Jos perduodamos oro lašeliniu būdu. Jūsų vaikas gali užkrėsti kitus dar visą dieną nuo antibiotikų gėrimo pradžios. Inkubacinis periodas trunka nuo dviejų iki keturių dienų. Nuo skarlatinos taip pat galima skiepytis.

Kas padės jūsų vaikui. Pacientas ne mažiau kaip dešimt dienų turi vartoti peniciliną, kol karščiuoja, privalo gulėti lovoje. Ir šiuo atveju galioja ta pati taisyklė - daug gerti! Su gerklės skausmu kovoti padės čiulpiamosios pastilės.

Koksaki viruso sukeliamos ligos

A tipo virusai dažniausiai sukelia herpetinę anginą, pasireiškiančią pūslelėmis ant tonzilių ir minkštojo gomurio. Ji siejama su koksaki A16 ir A5 tipais ir pasireiškia bėrimais ant delnų, padų ir burnoje (bėrimai gali išplisti ir ant alkūnių, kelių, sėdmenų, lytinių organų). Burnoje esantys bėrimai primena pūsleles, jie yra gan skausmingi.

B3, B5 arba B6 tipų koksaki virusai gali sukelti pasikartojančius aštrius raumenų spazmus šonkaulių ir viršutinėje pilvo dalyje.

Pagrindiniai požymiai - sustingęs kaklas, galvos skausmas, vėmimas ir ryškios šviesos baimė (fotofobija).

B2-B5 tipo koksaki virusai gali sukelti širdies raumenų ir audinių sluoksnių patinimą ir uždegimą, vadinamą mioperikarditu. Didžiausia rizika susirgti mioperikarditu kyla fiziškai aktyviems paaugliams.

Enterovirusine infekcija užsikrėtusiems naujagimiams gali kilti didelė infekcija, pasireiškianti karščiavimu, dėl kurio gali išsivystyti kepenų, širdies nepakankamumas, meningitas, traukuliai, prasidėti vidinis kraujavimas.

Specifinio gydymo šiam virusui nėra, taikomas tik simptominis gydymas.

Prevencija ir gydymas

Kadangi virusinė infekcija neturi tikslinio gydymo (vaisto), taikomas simptominis gydymas. Pakilusią kūno temperatūrą reikia malšinti paracetamoliu. Jokiu būdu ne aspirinu. Pastarasis vaistas gali sukelti rimtą komplikaciją - Rėjos sindromą. Prof. A.Ambrozaitis pažymi, kad Rėjos sindromas yra neuroparalitinė liga, kuri, deja, gali baigtis įvairiomis komplikacijomis - parezėmis, paralyžiumi. Kita vertus, ir paracetamolį būtina vartoti atsakingai. „Svarbu neviršyti paros dozės. Jeigu viršysime paracetamolio paros dozę, galime sukelti toksinį hepatitą, kepenų uždegimą, kepenų nekrozę, kepenų nepakankamumą“, - pažymi prof. A.Laiškonis.

Prof. A. Laiškonis teigia, kad vėjaraupių sukeltas bėrimas kelia niežulį, todėl reikia naudoti antihistamininius tepalus.

„Anksčiau, tarybiniais laikais, visi buvo išteplioti (kalio permanganatu, briliantine žaluma). Dabar šio būdo atsisakoma. Tai buvo Rytų Europos pomėgis. Dabar esame tikrojoje Europoje“, - teigė prof. A. Ambrozaitis, pridurdamas, kad tam tikrais atvejais gydymui taikomas antivirusinis vaistas acikloviras. Visgi, jeigu sergama nekomplikuota vėjaraupių forma iki 12 metų amžiaus vaistas nėra skiriamas.

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) duomenimis, per pirmuosius penkis šių metų mėnesius vėjaraupių infekcijų užfiksuota pusantro karto daugiau nei pernai tuo pačiu laikotarpiu. Pasak NVSC, vėjaraupių sergamumui būdingas bangavimas, t. y.

„Suomija buvo pirmoji šalis, kuri 2017 metais į nacionalinę skiepijimo programą įtraukė vakcinaciją nuo vėjaraupių. Visuotinai nuo vėjaraupių taip pat skiepijama Vokietijoje, Latvijoje, Italijoje, Graikijoje, Liuksemburge, Islandijoje“, - teigia prof. A.Ambrozaitis.

Pašnekovas pabrėžia, kad 2022 m., palyginti su 2021-aisiais, stebimas ženklus, kiek daugiau nei 50 proc., vakcinacijos pagausėjimas. „Skaičiai nėra dideli, bet yra gerėjimo tendencija“, - vakcinacijos nuo vėjaraupių situaciją apžvelgė prof. A.Ambrozaitis.

Pasak prof. A.Laiškonio, rekomenduojama skiepyti vaikus nuo 9-12 mėnesių. Šiuo metu už skiepus nuo vėjaraupių turi sumokėti patys interesantai, tačiau profesorius pabrėžia, kad vakcinuotis yra svarbu.

Ilgamečius patirtį turintis prof. A.Laiškonis pažymi, kad visada rekomendavo skiepyti vaikus nuo vėjaraupių. „Baigęs studijas dirbau kaime. Mačiau visas infekcines ligas kada dar nebuvo skiepų. Mačiau mirusius vaikus nuo difterijos, kokliušo, raupų. Kada Lietuvoje dar nebuvo skiepų, buvo tragedija. Kai pasirodė skiepai, tada stengdavomės kuo išsamiau tėvams apie juos paaiškinti“, - pasakojo prof. A.Laiškonis.

Prof. A.Ambrozaitis pabrėžia, kad reikėtų skiepyti ne tik vaikus, bet ir suaugusius, kurie slaugo ligonius ir nėra sirgę vėjaraupiais. Taip pat kitus asmenis, kuriems kyla didelė sąlyčio su infekcija tikimybė.

Prof. A.Laiškonis nuogąstauja, ar šiuo metu šeimos gydytojai pakankamai išmano vaikų ligas. Anot jo, itin svarbu, kad šeimos gydytojai išmanytų pediatrijos lauką.

„Vėjaraupiai yra viruso varicella zoster sukeliama infekcinė liga ir perduodama yra iš žmogaus žmogui, tai yra kontaktiniu arba oro lašeliniu būdu. - Taip, panašiai kaip ir gripu galima užsikrėsti. - Dažnas esame persirgę vaikystėje, tai tarsi yra laikoma sėkme, nes suaugusiems ši liga yra pavojingesnė. - Vaikai užsikrečia dažniausiai dėl to turbūt, kad ir kolektyvuose visur, ir jų kontaktas yra daug intensyvesnis. Manoma, kad dauguma žmonių - apie 90 proc. populiacijos - šia liga perserga vaikystėje. Tačiau visgi būna išimčių, kas neperserga, ir tikrai yra rizika susirgti suaugusiems. Čia labai svarbu suprasti, kad jeigu vaikams tai yra gana lengva dažniausiai liga ir pasveikstama per 2-3 savaites, suaugusiems gali būti daug rimtesnių komplikacijų. - Imunitetas yra įgyjamas dažniausiai tikrai visam gyvenimui. Gali būti išimčių, jeigu tai yra kažkokios imunosupresinės būklės, galbūt lėtinės kažkokios kitos ligos, kurios apskritai veikia imunitetą. - Dar vienas variantas apsisaugoti nuo ligos - skiepai. Kalbama, kad jie - kaip ir nuo gripo, COVID-19 - apsaugo nuo sunkesnės formos, bet neapsaugo nuo ligos. - Skiepai yra tikrai labai veiksmingi. Jų veiksmingumas yra daugiau nei 90 proc., o nuo sunkių formų tai yra beveik 100 proc. Skiepus nuo vėjaraupių visada labai rekomenduoju tiek vaikams, tiek suaugusiems. Jeigu nežinote, ar sirgote vėjaraupiais, galima pasitikrinti, atlikti kraujo tyrimą dėl imunoglobulinų ir sužinoti. Jeigu suaugęs žmogus neturi imuniteto, reikėtų pasiskiepyti, nes vakcina yra tikrai efektyvi. - Žinoma, apsaugo ir nuo ligos, bet, žinote, nėra 100 proc., tai yra 90 ir daugiau. - Vėjaraupiais sirgau vaikystėje, mama tikrai tepė vadinamąją zelionką.“

tags: #cirabicparalic #vaiku #liga

• Lietuviškų dainų apžvalga
• Kada kūdikis neramus žindant?
• Kelias nuo institucinės globos prie šeimyninių bendruomenių
• Asortimentas išparduotuvėje
• Spėk kūdikio lytį