Seniau raudoni skruostai dažnai būdavo laikomi sveikatos ir grožio požymiu, tačiau šiais laikais žinome, kad tai ne visada atitinka tikrovę. Nors aktyvus vaikas, būdamas lauke, gali būti išmuštas sveiko raudonio, dažnai paraudę skruostai signalizuoja apie organizmo reakciją į išorinius dirgiklius ar ligą.

Oda paraudonuoja tuomet, kai į jos paviršių suteka daugiau kraujo. Norėdamas kompensuoti padidėjusį kraujo kiekį, organizmas išplečia kraujagysles, todėl žandai tampa raudoni. Tai gali būti tiek nekaltas atsakas į šaltą orą, tiek rimtesnio sveikatos sutrikimo simptomas.
Vaikų amžiuje skruostų raudonis gali būti virusinės infekcijos ar atopinio dermatito požymis. Svarbu atpažinti kitus lydinčius simptomus, kad būtų galima tinkamai įvertinti situaciją.
Tai labai užkrečiama virusinė liga, dar vadinama „penktąja liga“. Jai būdingas specifinis bėrimas: iš pradžių ryškiai parausta abiejų skruostų oda, vaikas gali atrodyti lyg „koneštas per skruostą“ (angl. slapped cheek syndrome). Vėliau bėrimas gali išplisti į rankas, liemenį ir sėdmenis.
Tai labai dažnai vaikams diagnozuojama, ūmiai pasireiškianti ir ilgai besitęsianti egzemos forma. Paraudę skruostai yra vienas iš pagrindinių šios ligos požymių, kurį dažnai lydi stiprus niežulys ir odos sausumas.
Neretai įtardami alerginį bėrimą pirmiausia puolame kaltinti maistą. Nors dažniausiai alergija maistui sukelia virškinamojo trakto reakcijas, vienas iš gretutinių simptomų gali būti ir raudoni niežtintys spuogeliai. Dažniausi vaikų alergenai - pienas, kiaušiniai, riešutai ir kviečiai.
Be minėtų ligų, odos spalvos pokyčius gali lemti ir išoriniai veiksniai:

Alerginio ar infekcinio pobūdžio bėrimai turi būti įvertinti specialisto. Tik gydytojas alergologas ar klinikinis imunologas gali atlikti tikslią diagnostiką, pavyzdžiui, odos lopo tyrimą ar specifinius kraujo tyrimus. Jei paraudimą lydi karščiavimas, vaikas tampa vangus arba bėrimas sparčiai plinta - delsti negalima.