Abortų problematika tarpukario Lietuvoje ir teisinio reglamentavimo raida
Šiame straipsnyje, kritiškai įvertinus neskelbtą dokumentinę medžiagą ir publikuotus šaltinius, siekiama atskelbti abortų problemą tarpukario Lietuvoje. Abortas, įvykstantis savaime, šio tyrimo kontekste nėra svarbus, todėl kaip darbo objektas išskiriamas dirbtinai nutrauktas nėštumas. Dėmesys skiriamas teisiniam abortų reglamentavimui, dirbtinio nėštumo nutraukimo priežasčių išryškinimui bei priemonėms, kuriomis jis buvo atliekamas.
Teisinis reglamentavimas ir visuomenės požiūris
Iki 1935 m. baudžiamajame statute buvo numatyta, kad už visus dirbtinius abortus turi būti baudžiama. Visgi, 1935 m. priimtu įstatymu legalus dirbtinis nėštumo nutraukimas buvo galimas tik tada, jeigu moters gyvybei grėsė pavojus arba ji tapo nusikaltimo auka. Toks pokytis leidžia spręsti apie tam tikrą pažangą to meto visuomenėje, tačiau tyrimas parodė, kad to nepakako.
Moterys nutraukti nėštumą pasirinkdavo vedamos tokių motyvų kaip sunki ekonominė padėtis, taip pat dėl neigiamo visuomenės požiūrio į netekėjusią besilaukiančią merginą ar asmeninio apsisprendimo neturėti vaikų. Tokia priešprieša tarp įstatymų ir kasdienio gyvenimo turėjo įtakos tam, kad abortai buvo atliekami slapta, itin kenksmingomis sąlygomis bei priemonėmis. Susiklosčiusi ydinga praktika lėmė sunkius nėščiųjų susirgimus ar net mirtis.
Dokumentinis filmas. Kad giria žaliuotų. Lietuvos dainų šventei – 100
Aborto samprata ir medicininės rizikos
Abortas (lot. abortus) - tai embriono, esančio moters gimdoje, sunaikinimas chirurginiu būdu ar medikamentinėmis priemonėmis. Legalus abortas atliekamas tik medicinos įstaigoje ir gydytojo; kitur atlikus abortą (vadinamasis kriminalinis abortas), gali iškilti daug papildomų pavojų nėščiajai. Dirbtinis abortas gali būti pavojingas tiek fizinei, tiek ir dvasinei nėščiosios sveikatai.
Pagrindinės komplikacijos
- Stiprus kraujavimas.
- Gimdos infekcija ir uždegimas.
- Kiaušintakių nepraeinamumas ir antrinis nevaisingumas.
- Priešlaikinių gimdymų rizika vėlesnių nėštumų metu.
- Audinių pažeidimai, ypač gimdos kaklelio.
| Rizikos veiksnys | Poveikis |
|---|---|
| Pirmas nėštumas | Didžiausia audinių pažeidimo rizika |
| Vėlyva stadija | Didėjanti komplikacijų tikimybė |
| Kartotinės procedūros | Auganti priešlaikinio gimdymo rizika |
Visuomenės vertinimai ir etiniai aspektai
Visuomenėje abortas vertinamas labai prieštaringai, nes nėra prieita vieningos nuomonės, kuri stadija turėtų būti traktuojama kaip atskiro individo pradžia. Dalis žmonių abortą laiko žmogžudyste, kiti - mano, kad dar nėra gyvybės tol, kol moters gimdoje neišsivysto individas, galintis natūraliai išgyventi. Dalis žmonių pasisakančių prieš abortą yra itin religingi ir abortui prieštarauja dėl interpretuojamos nuodėmės, kiti - dėl moralinių priežasčių. Kita dalis žmonių abortą traktuoja kaip moterų teisę pasirinkti, ką daryti su savo kūnu.
Pasak 2010 m. apklausos, 36,3 proc. lietuvių mano, kad moteris turi teisę pati apsispręsti dėl nėštumo nutraukimo, o 48 proc. abortą pateisina tam tikrais atvejais - dėl asmeninių aplinkybių, gimdyvės sveikatos ar kitų priežasčių. Kategoriškai nepateisina abortų vos 9,2 proc. respondentų.
Projektai
Steigėjas
Informacinis rėmėjas
