Mėnesinių ciklo sutrikimas, greičiausiai, yra pasitaikęs kiekvienos moters gyvenime. Nuo pat pirmųjų mėnesinių, kurios susireguliuoja per keletą metų, iki menopauzės, menstruacijų ciklas gali sutrikti dėl pačių įvairiausių priežasčių. Normalus mėnesinių ciklas turėtų būti 21-35 dienos, o kraujavimas įprastai trukti 2-7 dienas. Kiek gali vėluoti mėnesinės? Jei sutrikimai kartojasi ilgesnį laiką, pastebėjote stiprius ciklo pokyčius, pavyzdžiui, vietoje kelių dienų kraujavimo mėnesinės tęsiasi savaitę arba jei mėnesinės vėluoja daugiau nei kelis mėnesius, reikėtų apsilankyti pas gydytoją ginekologą ir paieškoti priežasties.
Kodėl dingo mėnesinės - ne visada galima tiksliai pasakyti, tačiau gydytojai pirmiausia rekomenduoja įvertinti savo streso lygį ir psichologinę būklę. Jei dingo mėnesinės, apsilankius pas gydytoją, tikėtina, kad pirmiausia išgirsite klausimą apie savo gyvenimo kokybę ir stresą. Dažnu atveju pašalinus stresą keliančius dirgiklius, mėnesinės sugrįžta savaime.
Tačiau mėnesinės dingti gali ir dėl rimtesnių priežasčių - laikinai pakitęs hormoninis fonas gali būti gydomas medikamentais, tačiau pasitaiko ir tokių atvejų, kai mėnesinės merginoms apskritai neprasideda arba dingsta daugiau nei trims mėnesiams. Tuomet gali būti nustatytas sutrikimas - amenorėja, ir gydytojas pradės ieškoti, kas verčia organizmą taip elgtis. Kartais mėnesinių ciklo sutrikimas gali būti sukeltas ir netinkamo gyvenimo būdo, paskatinti tai gali net ir šalutinis vartojamų vaistų poveikis. Žinoma, nereikėtų pamiršti ir natūralių organizmo procesų - galbūt mėnesinių ciklas pakito, nes prasidėjo perimenopauzė, reiškianti, kad artėja menopauzė?
Kad diagnozė būtų tiksli, gydytojas gali rekomenduoti atlikti kelis tyrimus: bendrąjį kraujo tyrimą, nėštumo testą, skydliaukės ir kiaušidžių funkcijos, prolaktino tyrimus.

Egzaminų sesijos, naujos darbovietės, drastiška svorio kaita, nesubalansuotas darbo ir poilsio režimas, ar apskritai bet kokia kita organizmui netikėta fizinė ar psichologinė veikla, sukelianti stresą, verčia jį gintis. Įtampai nuslūgus, mėnesinės grįžta, tačiau svarbu suvokti, kad tai buvo ženklas, jog būtina imtis atitinkamų veiksmų ir pasirūpinti savo sveikata. Paprastai, sumažinus streso lygį, menstruacijos atsistato. Suvaldyti stresą gali padėti gyvenimo būdo pokyčiai, taip pat meditacija, mankšta. Esant lėtiniam stresui verta kreiptis pagalbos į specialistus, kurie pasiūlys ir kartu padės rasti tinkamiausią būdą pasveikti.
Jei vėluoja mėnesinės 2 savaites ar ilgiau, to priežastis gali būti hormonų disbalansas. Jį gali sukelti įvairūs veiksniai, įskaitant policistinių kiaušidžių sindromą (PCOS), skydliaukės sutrikimus ir menopauzę. Policistinių kiaušidžių sindromas (PCOS) yra būklė, kai kiaušidės gamina perteklinius androgenus - vyriškus hormonus, kurie gali trukdyti ovuliacijai ir sukelti hormonų disbalansą. Moterims, sergančioms PCOS, gali pasireikšti nereguliarios mėnesinės, gausus kraujavimas ir kitos su menstruacijomis susijusios problemos. Skydliaukės sutrikimai, tokie kaip hipotirozė ir hipertiroidizmas, taip pat gali sukelti hormonų disbalansą ir dėl to gali vėluoti mėnesines. Hipotirozė yra nepakankama skydliaukės veikla, dėl kurios gali sulėtėti moters hormonai ir todėl vėluoja menstruacijos. Kita vertus, dėl hipertiroidizmo (per didelio skydliaukės aktyvumo), gali paspartėti moters hormonų gamyba, o tai irgi sukelia menstruacijų ciklo sutrikimus. Menopauzė yra dar vienas veiksnys, galintis sukelti hormonų disbalansą. Artėjant menopauzei, moters organizmas gamina mažiau estrogenų ir progesterono, todėl menstruacijų ciklas tampa nereguliarus. O prasidėjus menopauzei mėnesinės išvis pranyksta ir moteris tampa nebevaisinga.
Kitos priežastys, kodėl vėluoja menstruacijos - labai įvairios. Deja, dėl vis nepasirodančių mėnesinių gali būti kalti ir daug kitų dalykų, o vienas iš jų - svorio pokyčiai. Didelis svorio kritimas gali sutrikdyti subtilią hormonų pusiausvyrą moters organizme, o tai gali lemti nereguliarias ar išvis pranykusias menstruacijas. Tai ypač aktualu, jei svorio kritimas buvo greitas ir didelis. Nereguliarus ciklas arba pradingusios mėnesinės dažniau kamuoja moteris, turinčias per mažą svorį arba turinčias mažą kūno masės indeksą (KMI). Per didelis svoris gali turėti įtakos ovuliacijai, nes keičia estrogeno ir progesterono kiekį organizme, o tai gali sukelti nereguliarias mėnesines.
Verta paminėti, jog tam tikri vaistai, įskaitant kai kuriuos kontraceptikus, irgi gali paveikti mėnesinių ciklą. Netgi yra tokių kontraceptikų, kuriuos geriant menstruacijų išvis nebūna ir tai yra normalu. O tuo tarpu antidepresantai, antipsichoziniai ir priešuždegiminiai vaistai gali sutrikdyti normalų menstruacinio ciklo funkcionavimą to visiškai nesitikint. Tokiu atveju vertėtų pasitarti su ginekologu arba vaistus išrašiusiu gydytoju, kad būtų nuspręsta, ar reikėtų pakeisti medikamentus, o gal tiesiog susitaikyti su esama padėtimi. Hormoninė kontracepcija taip pat gali būti susijusi su menstruacijų ciklo pokyčiais. Dėl kai kurių hormoninės kontracepcijos rūšių, pavyzdžiui, progestageno tablečių, kontraceptinių injekcijų ir intrauterinės sistemos, mėnesinės gali visiškai nutrūkti, kol jas vartojate. Taip pat verta paminėti, kad tai, per kiek laiko mėnesinės sugrįš nustojus vartoti kontracepciją, priklauso nuo to, kokios rūšies kontracepciją naudojote.
Be to, gimdos problemos irgi gali sukelti reikšmingus moters menstruacinio ciklo sutrikimus. Pavyzdžiui, fibroma yra ne vėžinis darinys, kuris išsivysto gimdos sienelėje. Jų dydis gali būti nuo itin mažų iki didelių ir gali sukelti stiprų kraujavimą, užsitęsusias mėnesines ir dubens skausmą. Kita vertus, endometriumo polipai yra mažos išaugos, susidarančios gimdos gleivinėje. Šie augliai taip pat gali sukelti stiprų kraujavimą, nereguliarias mėnesines ir skausmą. Jei moteris nuolat kenčia nuo mėnesinių ciklo sutrikimų ir įtaria, kad ji gali turėti miomų ar endometriumo polipų, ji turėtų kuo skubiau kreiptis į savo gydytoją.
Mėnesinių ciklo žindymo metu yra labai nepastovus. Ciklo trukmė, kraujavimo intensyvumas kiekvieną mėnesį gali stipriai skirtis. Jei moteris išimtinai žindo pirmus 6 mėnesius, mėnesinės vidutiniškai atsinaujina apie 6-9 mėn. Be to, net ir atsinaujinus mėnesinėms, priklausomai nuo kūdikio maitinimo būdo, ciklai gali būti ilgesni nei įprastai ir/ar būti nereguliarūs, ciklai gali būti anovuliaciniai (t.y. Mėnesinėms sugrįžus, žindyti tikrai galima: pieno kokybei mėnesinės įtakos neturi. Žindančios moterys gali taikyti laktacinės amenorėjos kontracepcijos metodą. Dažniausiai mėnesinių nebuvimą po gimdymo įtakoja žindymas. Kol maitinate kūdikį krūtimi, mėnesinių greičiausiai nebus, nors visada yra išimčių. To priežastis - prolaktinas, hormonas, atsakingas už pieno gamybą. Jeigu kūdikį maitinate mišriai - ir žindote, ir duodate papildomo maisto, mėnesinės gali grįžti po kelių savaičių ar mėnesio. Tačiau šie terminai yra labai individualūs ir priklauso nuo daugelio faktorių. Jei neseniai susilaukėte kūdikio ir maitinate krūtimi, tai gali laikinai sustabdyti mėnesines. Taip yra todėl, kad hormonas, dėl kurio Jūsų organizmas gamina motinos pieną, gali sustabdyti hormonus, kurie kontroliuoja Jūsų ciklą. Jei žindymą derinate su maitinimu iš buteliuko, tai gali neturėti tokio paties poveikio, o mėnesinės gali atsirasti jau praėjus penkioms ar šešioms savaitėms po gimdymo.

Tam, kad būtų galima paskirti tinkamiausią individualų gydymą, ginekologas nustatys, kokio tipo mėnesinių ciklo sutrikimas jus kamuoja. Dažniausiai pasitaikantys: priešmenstruacinis sindromas (PMS), dismenorėja, menoragija ir amenorėja.
Menstruacijų ciklui perkopus į antrą pusę, gali pasireikšti vos pastebimi ar intensyvūs simptomai, kurie skirstomi į dvi grupes. Tokie simptomai, kaip nerimas, nuotaikų svyravimai, verksmingumas, dirglumas, prasta koncentracija ir kiti panašūs, priskiriami emocinių simptomų grupei. Kita grupė - fizinių simptomų, tokių, kaip raumenų ir galvos skausmas, pilvo skausmas ar pūtimas, krūtų jautrumas, žarnyno sutrikimai, nuovargis. Nors tiksliai nėra nustatyta, kas sukelia šį sindromą, PMS simptomai, kurie įprastai išnyksta per kelias dienas prasidėjus mėnesinėms, iš dalies gali būti palengvinami. Fizinis aktyvumas, subalansuota mityba ir streso vengimas gali pagerinti savijautą. Taip pat, priklausomai nuo simptomų sunkumo, gydytojas gali skirti ir atitinkamų vaistų: kontraceptikų, nesteroidinių vaistų nuo uždegimo ar antidepresantų.
Spazminis intensyvus skausmas pilvo apačioje, prasidedantis kelias dienas prieš mėnesines ir išnykstantis keletą po, taip pat nuolatinis nestiprus skausmas gali reikšti, kad jums dismenorėja. Spazminiai pilvo skausmai sukeliami į hormonus panašios medžiagos prostaglandinų, kurie atsakingi už gimdos raumenų susitraukimus - jų metu iš gimdos išstumiama gleivinė. Organizme padaugėjus šios medžiagos, stiprėja ir raumens susitraukimai. Svarbu žinoti, kad stiprus skausmas pilvo apačioje gali būti sukeltas ir tokios ligos kaip endometriozė, dubens uždegiminės ligos ar lytinių organų anomalijos bei infekcijos. Apsilankius pas gydytoją ginekologą jums bus atlikta apžiūra ir, įvertinus simptomus, parinktas tinkamiausias būdas sumažinti dismenorėjos sukeliamus skausmus.
Ypač gausus ir ilgas kraujavimas gydytojų vadinamas menoragija. Nors gausesnis kraujavimas gali pasitaikyti dažnai moteriai, menoragija pasireiškia tokio stiprumo kraujavimu, kad tampa sunku užsiimti įprasta veikla. Dažniausiai dėl menoragijos kaltinamas hormonų sutrikimas ar pakitusi kiaušidžių veikla, gimdos gerybiniai navikai, nėštumo komplikacijos, taip pat - gimdos ir gimdos kaklelio vėžys. Verta žinoti, kad stiprų kraujavimą gali reikšti ir kiti sveikatos sutrikimai, pavyzdžiui, kepenų ar inkstų ligos. Kaip įvertinti, ar tai įprastas kraujavimas, ar jau menoragija? Jeigu kraujuojate ilgiau nei savaitę, pastebite didesnius nei įprasta kraujo krešulius, turite gerokai dažniau negu įprastai keisti naudojamas higienos priemones, ar dėl kraujo netekimo apima nuovargis, dusulys, - reikėtų suskubti pas gydytoją.
Amenorėja - tai ne tiesiog nereguliarios mėnesinės, kai jos nepasirodo laiku ar dingsta mėnesiui. Jei menstruacijos neprasideda merginoms iki 15 metų ar moteris nekraujuoja bent tris mėnesius iš eilės, tuomet, greičiausiai, gydytojo kabinete išgirsite būtent šią diagnozę. Amenorėja nebūtinai reiškia sveikatos sutrikimą - ją sukelia ir nėštumas ar menopauzė. Jei visgi natūralios menstruacijų ciklo sutrikimo priežastys atmetamos, surasti priežasčiai, dėl kurios moteris nustojo kraujuoti, gali prireikti nemažai tyrimų.

Jei mėnesinės vėluoja 2 savaites ar ilgiau, atlikite nėštumo testą. Tačiau nepriklausomai nuo jo rezultatų, užsirašykite pas gydytoją. Ilgesnio menstruacijų vėlavimo priežasčių gali būti ne viena: labai dažnai tai yra nėštumas, tačiau gali būti ir hormonų disbalansas, tam tikros ligos. Paprastai sveikos moters menstruacijų ciklas gali trukti nuo 21 iki 35 dienų. Stabiliausias mėnesinių ciklas yra maždaug 20-40 gyvenimo metais. Jei pastebėjote, kad tavo menstruacijos buvo reguliarios ir nesulaukei jų 3 mėnesius, reikėtų kreiptis į gydytoją. Kai mėnesinės vėluoja 1 dieną, ar vos poros dienų vėlavimas tikrai nerodo nieko rimto, dažnu atveju jis gali būti net be jokios priežasties. Jei mėnesinės vėluoja 5 dienas, manote, kad nesilaukiate, nejaučiate skausmo ar kitokio diskomforto, tuomet didelė tikimybė, kad menstruacijų vėlavimą sąlygojo stresas, poilsio stoka, pervargimas, galbūt turėjote skaudžių įvykių (pavyzdžiui, netektis) ar pervargote fiziškai. Ką daryti, kai mėnesinės vėluoja? Paprastai nieko, tačiau, jei pasireiškia bet kuris iš toliau išvardytų simptomų, svarbu nedelsti ir kuo greičiau kreiptis į sveikatos priežiūros specialistą: Netikėtas gausus kraujavimas Stiprus skausmas Vėmimas ir pykinimas Galvos svaigimas Didelis karščiavimas.
Jei vėluoja mėnesinės arba atvirkščiai - vargina ilgas sirgimas, egzistuoja įvairios natūralios priemonės, kurios gali padėti sureguliuoti menstruacinį ciklą. Žinoma, prieš imantis tokių veiksmų pirmiausia reikėtų įsitikinti, jog tikrai nėra jokių sveikatos problemų ar nėštumo ir pasitarti su savo gydytoju. Tačiau keli natūralūs būdai pagreitinti mėnesines yra šie: Imbieras. Imbieras buvo naudojamas šimtmečius, siekiant padėti reguliuoti menstruacinį ciklą ir sumažinti menstruacijų skausmą. Manoma, kad imbiero arbatos ar imbiero papildų vartojimas gali padėti paskatinti mėnesinių atsiradimą. Vitaminas C. Jis yra galingas antioksidantas, galintis padėti reguliuoti hormonų disbalansą ir sukelti menstruacijas. Valgant maistą, kuriame yra daug vitamino C, pavyzdžiui, citrusinius vaisius, braškes ir paprikas, arba vartojant vitamino C papildus, galima tikėtis, jog pagaliau pasirodys vėluojančios menstruacijos. Nakvišų aliejus. Jame gausu gama linoleno rūgšties (GLA), nepakeičiamos riebalų rūgšties, kuri padeda reguliuoti hormonus ir menstruacinį ciklą. Jis gali padėti tiek vartojant nakvišų aliejaus papildus, tiek ir tepant aliejų. Taip pat reikėtų apsvarstyti, ar šiuo metu nėra patiriama per daug streso ir ar mityba yra išties pakankama, jog aprūpintų kūną visomis reikiamomis medžiagomis. Kartais viskas, ko reikia, kad grįžtų pradingusios mėnesinės - tai tinkami mitybos įpročiai ir stresinių situacijų vengimas. O jeigu menstruacinis ciklas taip ir negrįžta į savas vėžes, geriausia pasikonsultuoti su gydytoju.