Europoje kas 2-3 minutes gaunamas pranešimas apie dingusį vaiką. Kasmet pranešama apie maždaug milijoną dingusių nepilnamečių. Lietuvoje statistika taip pat kelia nerimą: nors oficialiais duomenimis 2019 m. dingo 3612 vaikų, situacija nuolat kinta. Šie skaičiai - tai ne tik statistika, tai - tėvų skausmas, stresas, kaltės jausmas ir viltis, kad vaikas bus surastas.
Dingusių žmonių šeimų paramos centro duomenimis, per tris pirmuosius 2023 metų ketvirčius paieškų registre užregistruota apie 1 700 vaikų, 2022 metais ieškota beveik 2 tūkst. vaikų. Statistika rodo, jog būta metų, kai dingusių vaikų skaičius Lietuvoje viršijo 3 tūkstančius. Visgi, nevyriausybinės organizacijos duomenys rodo, kad dauguma dingusių vaikų Lietuvoje yra surandami, tačiau dingimo atvejų, deja, nemažėja.
Dažniausios dingimo priežastys
Dingusių žmonių šeimų paramos centras skelbia, kad dauguma tokių vaikų greitai atsiranda: maždaug 70 proc. - į globos įstaigas negrįžę nepilnamečiai. Tačiau registruojami ir iš šeimynų, šeimų dingę vaikai. Antra pagal dažnį priežastis - vieno iš tėvų išvežami vaikai, kartais į užsienį. Mažesnius vaikus (iki 10 metų) pagrobia ir susiginčiję tėvai, kartais jie tiesiog išneša vaiką. Neretai ir patys vaikai nepranešę išeina pas draugus ar patraukia pramogauti ir nustatytu laiku negrįžta namo.
Kaip apsaugoti vaikus ir tėvų atsakomybė
„Norstat“ Lietuvoje atlikto visuomenės nuomonės tyrimo duomenimis, didelei daliai Lietuvos tėvų yra tekę patirti nerimą dėl savo nepilnamečio vaiko saugumo ir jo buvimo vietos. 53 proc. atžalų turintiems šalies gyventojams yra nepavykę prisiskambinti savo vaikui, kai jų išmaniojo telefono garsas buvo išjungtas. Daugiau nei ketvirtadalis atžalas auginančių mūsų šalies gyventojų vaikų saugumu rūpinasi patys, naudodami išmaniuosiuose įrenginiuose įdiegtas buvimo vietą sekti leidžiančias aplikacijas. Populiariausia mokama aplikacija - „FindMyKids“.
Privataus detektyvo Olego Rimano teigimu, rūpinimasis vaikų saugumu ir prevencija, kad jie nedingtų be žinios, yra itin svarbi tėvų atsakomybė. „Mes galime tik padėti policijai - dar kartą patikrinti surinktą informaciją, ją įvertinti, iškelti naujas versijas. Tačiau dingimo atveju, žinoma, yra svarbus greitis - kuo greičiau bus pradėta ieškoti, tuo daugiau šansų rasti“, - komentuoja patyręs detektyvas.
7 patarimai, kaip rūpintis vaikų saugumu
- Išmokykite vaikus pagrindinės saugumo informacijos. Vaikai turėtų žinoti savo gyvenamą vietą, kad galėtų ją pranešti, jei pasiklystų. Išmokykite vaikus, kaip susisiekti su policija ar kitomis tarnybomis, kai prireikia pagalbos. Padėkite įsiminti šeimos narių telefonų numerius.
- Aiškiai nurodykite ribas, ką vaikai gali ir ko negali daryti. Pasakykite, kur vaikai gali eiti be priežiūros, su kuo gali bendrauti, ir ką daryti, jei jiems kažkas kelia nerimą. Paaiškinkite vaikams, kad jie neturėtų kalbėtis ar eiti su nepažįstamais žmonėmis.
- Sutarkite susitikimų vietą. Turėkite aiškiai nustatytą vietą, kur susitikti, jei esate viešoje vietoje ir netyčia atsiskirsite.
- Naudokitės technologijomis. Vaikams, turintiems išmaniuosius telefonus ar išmaniuosius laikrodžius, įdiekite programėles, pavyzdžiui, „Findmykids“, kad žinotumėte tikslią savo vaiko buvimo vietą ir nedelsdami susisiekite su vaiku.
- Kurkite pasitikėjimu grįstą tarpusavio ryšį. Vaikai turėtų jaustis saugūs pranešdami tėvams, jei kas nors mažuosius trikdo arba kelia įtarimą. Periodiškai aptarkite saugumo temą.
- Stebėkite aplinką. Žinokite, kur yra vaikai, su kuo jie bendrauja bei kiekvieną kartą aptarkite jų planus, kai jie eina iš namų. Stebėkite vaikų veiklą internete.
- Sukurkite „kas, jeigu“ scenarijus. Paaiškinkite vaikams, kad jei pasiklys, jie turėtų kreiptis į policininką, apsaugos darbuotoją ar parduotuvės darbuotoją.
Pagalbos tarnybos
Nuo 2014 m. vasario mėnesio Lietuvoje dingus vaikui psichologinę ir teisinę pagalbą artimieji gali gauti paskambinę karštąja linija 116 000. Paslaugos teikiamos visą parą, 7 d. per savaitę. Taip pat, dingus vaikui, būtina nedelsiant pranešti policijai skambinant bendrosios pagalbos centro telefonu 112.