Meniu

Didvyriškas vaiko poelgis: Įkvėpimas ir pamokos

Vaikystė - tai laikas, kai pasaulis atsiveria visomis spalvomis, kupinas džiaugsmo, smalsumo ir nuolatinių atradimų. Tačiau kartu tai ir laikotarpis, kai vaikai susiduria su įvairiomis baimėmis ir iššūkiais. Nepaisant to, istorija žino daugybę pavyzdžių, kai vaikai, atsidūrę ypatingose situacijose, parodė neįtikėtiną drąsą, pasiaukojimą ir brandą, pranokstančią jų amžių. Šiame straipsnyje panagrinėsime, kas skatina vaikus elgtis didvyriškai, ir pateiksime įkvepiančių pavyzdžių.

Didvyriškumas: Kas Tai?

Didvyriškumas - tai drąsa, narsa ir pasiaukojimas, rodomi rizikingose situacijose, siekiant padėti kitiems. Tai gebėjimas įveikti baimę ir veikti išvien su savo vertybėmis, nepaisant galimų pasekmių. Didvyriškumas nebūtinai reiškia fizinę jėgą ar didelius žygdarbius. Kartais tai gali būti paprastas, bet reikšmingas poelgis, parodantis rūpestį ir atjautą kitam žmogui.

Vaikų Didvyriškumo Priežastys

Kas skatina vaikus elgtis didvyriškai? Priežasčių gali būti įvairių:

Įgimtas altruizmas: Daugelis vaikų turi stiprų empatijos jausmą ir norą padėti kitiems. Jie jautriai reaguoja į kitų žmonių kančias ir jaučia pareigą padėti.
Auklėjimas ir vertybės: Vaikai, augantys aplinkoje, kurioje skatinamas rūpestis kitais, atjauta ir drąsa, labiau linkę elgtis didvyriškai.
Pavyzdžiai: Matydami didvyriškus suaugusiųjų ar bendraamžių poelgius, vaikai gali įkvėpti ir patys sekti jų paktu.
Spontaniškumas: Vaikai dažnai veikia spontaniškai, negalvodami apie pasekmes. Tai gali paskatinti juos elgtis drąsiai ir pasiaukojančiai.
Noras įrodyti save: Kai kurie vaikai gali elgtis didvyriškai, norėdami įrodyti savo vertę, drąsą ar gebėjimus.

Būti tėvais - ne tik šaunu, bet ir sudėtinga. Jei norite vaikus tinkamai išauklėti, suteikti jiems gerą išsilavinimą ir išmokyti įgūdžių, kurie pravers gyvenime, tenka gerai pasistengti.

Įkvepiantys Vaikų Didvyriškumo Pavyzdžiai

Istorija pilna įkvepiančių vaikų didvyriškumo pavyzdžių. Štai tik keletas iš jų:

Berniuko išgelbėjimas iš gaisro Grigiškėse

Sekmadienį Grigiškėse, Šviesos gatvėje, 4-ajame aukšte kilus gaisrui, berniukas buvo išgelbėtas drąsaus praeivio. Vyras, panaudodamas kaimynų paskolintą kirvį, išlaužė duris ir išvedė vaiką į lauką, dar prieš atvykstant ugniagesiams. Po to jis pasišalino, tačiau ugniagesiai kviečia jį susisiekti, kad galėtų asmeniškai padėkoti už kilnų poelgį. Gaisro metu išdegė virtuvė, išdužo langai ir aprūko kambario sienos. Ugniagesiai evakavo dar keturis gyventojus iš ketvirto ir penkto aukštų. Laiptinėje užlieta elektros skydinė, o visam namui buvo atjungta elektra. Berniukas buvo apžiūrėtas medikų ir nuvežtas į ligoninę. Pranešimas apie gaisrą buvo gautas 11.55 val., o į įvykio vietą atvykus gelbėtojams liepsnos jau degė virtuvėje. Ugniagesiai kviečia herojų praeivį susisiekti telefonu 0707 56866 arba el. paštu. Tuo tarpu durų išlaužimas svetimame bute būtų laikomas kaip nuosavybės teisių pažeidimas. Tačiau jei tai buvo padaryta siekiant išgelbėti gyvybę (pvz., gaisro metu, kai vaikas negali pats išeiti), toks veiksmas paprastai laikomas pateisinamu pagal būtinybės principą. Todėl, jei taip nutiktų, kad tokia byla pasiektų teismą, šis turėtų vertinti kelis aspektus: ar tuo metu kilo realus ir neatidėliotinas pavojus (gaisras ir vaiko gyvybė) ir ar atlikti veiksmai buvo proporcingi tai grėsmei (durų išlaužimas, o ne platesnis buto suniokojimas). Tad jei šios sąlygos atitiktų būtinybės principą, baudžiamoji atsakomybė greičiausiai taikoma nebūtų. Net jei baudžiamoji atsakomybė netaikoma, buto savininkas gali reikalauti žalos atlyginimo už durų sugadinimą. Tačiau dažnai tokiose ekstremaliose situacijose teismai atsižvelgia į pagrįstą veiksmą siekiant apsaugoti gyvybę ir gali pripažinti atsakomybę ribotą arba jos nepritaikyti. Galima civilinė atsakomybė už sugadintą turtą, bet teismas gali ją sumažinti ar nepritaikyti, atsižvelgdamas į ypatingą situaciją. Veikusiam pagal būtinybę asmeniui atsakomybė gali būti ir netaikoma.

Aštuonmečio berniuko didvyriškas poelgis

Kai Thomas Moore‘as socialiniuose tinkluose išvydo video apie mergaitę, kuri prarado plaukus dėl chemoterapijos, jam šovė puiki idėja. Aštuonmetis berniukas nusprendė auginti plaukus ir juos vėliau atiduoti vėžiu sergantiems vaikams. Mažasis didvyris plaukus augino dvejus metus, o rezultatas - labai džiuginantis. Iš jo plaukų pavyks padaryti net tris perukus. Svarbiausia, toks didvyriškas vaiko poelgis sužavėjo tūkstančius ir įkvėpė dar daugiau žmonių prisidėti prie gero tikslo. Vieni taip pat sumanė paaukoti savo plaukus, kiti prisidėjo piniginėmis aukomis.

Mamoudou Gassama - drąsos simbolis

Mamoudou Gassama: Šis jaunas vyras iš Malio, Prancūzijoje užsikoręs pastato fasadu ir išgelbėjęs keturmetį vaiką, yra puikus pavyzdys, kaip spontaniškas poelgis gali išgelbėti gyvybę.

Policijos pareigūnų pagalba

Lietuvos policijos pareigūnai nuolat demonstruoja didvyriškumą gelbėdami vaikų gyvybes. Pavyzdžiui, Vilniaus policininkai išgelbėjo užspringusio kūdikio gyvybę.

Literatūrinis pavyzdys - šuo Bardas

Juozo Avyžiaus apysakoje "Bardo nuotykiai ir žygiai" pasakojama apie niufaundlandų veislės šunį Bardą, kuris išgelbėja berniuko gyvybę. Šis personažas įkvepia skaitytojus drąsai ir pasiaukojimui.

Kaip skatinti vaikų didvyriškumą ir tinkamą elgesį?

Rekomendacijos tėvams dėl vaiko netinkamo elgesio:

Svarbu aptarti su vaiku sunkumų mokykloje dėl netinkamo elgesio priežastis ir išsiaiškinti vaiko požiūrį į tai. Pokalbį galima būtų pradėti nuo to: „Aš pastebėjau, kad tau kyla sunkumų dėl netinkamo elgesio mokykloje. Kas nutiko?“
Nesiūlykite savo sprendimo būdų, leiskite vaikui pagalvoti.
Kiekvieną dieną aptarkite su vaiku, kokia yra tvarka klasėje, mokykloje ir koks jo elgesys būtų pageidautinas. Kalbėdami apie elgesį, naudokite „jei-tai“ formulę, aptarkite galimas pasekmes. Galima suvaidinti tą pačią situaciją su netinkama pabaiga, pvz., jei realiai nutiko ir kokia galėtų būti, pvz., su tinkama pabaiga.
Pageidautina kiekvieną dieną įsivertinti elgesį mokykloje 0-1-2-3-4-5 skalėje ir jei, pvz., vaikas savo elgesį įvertina mažiau nei 5 balais, galima klausti ko reikia, kad būtų bent vienu balu aukštesnis įvertinimas ir ką vaikas pats dėl to gali padaryti.
Aptarkite su vaiku 2-3 gerus ir blogus dalykus, kurie nutiko mokykloje.
Ieškokite kas labiausiai motyvuoja vaiką elgtis tinkamai, kas mokykloje patinka, kūrybiškai žiūrėkite į mokymąsi ir pasinaudokite kasdieninėmis situacijomis, kad pagerinti skaičiavimo, skaitymo, įgūdžius.
Kartu su visais šeimos nariais sudarykite taisyklių sąrašą, į kurį būtų įtrauktas ir elgesys mokykloje, namuose. Sąrašas turi būti rašytinis. Kasdien reikia pagal šį sąrašą įsivertinti vaiko elgesį. Taisyklių neturi būti per daug. Reiktų sudaryti aiškius susitarimus kaip ir į ką tie pliusai bus iškeičiami, kokia jų vertė.
Įtraukite vaiką į jo/jos paties apdovanojimų lentelės kūrimą, kad lentelė atrodytų kitaip, neįprastai. Sudarinėdami apdovanojimų programą, atkreipkite dėmesį į pačiam vaikui įdomius dalykus.
Paskatinimus naudokite dažniau nei bausmes. Giriant vaiką reikia būti konkrečiam, pagyrimas turėtų sekti iškart po elgesio.
Ignoravimas naudojamas mažinant netinkamą vaiko elgesį, tokį kaip zyzimas, skundimasis, pykčio priepuoliai ir pan. Ignoravimas nėra naudojamas, kai reiškiama agresija kitiems.

Savigarba vaikams – 10 būdų, kaip ugdyti savigarbą ir pasitikėjimą savimi

Vaikai iki 7 metų tiesiog pasižymi itin lakia vaizduote ir ne itin skiria fantazijas nuo realybės. Ką daryti: pirmiausia - nusiraminkite. Paaiškinkite vaikui sąžiningumo ir pasitikėjimo svarbą santykiuose. Jeigu taikote bausmę, ji turi būti adekvati, atitinkanti nusikaltimo „svorį“. Vaikas turi suprasti, kad melo netoleruojate.

Visų pirma tai reiškia, kad kažkoks vaiko poreikis yra nepatenkintas: gali būti, kad atžalai trūksta dėmesio arba jai kažkas kelia nerimą. Ką daryti: stenkitės nerodydami jokių emocijų paaiškinti vaikui, kad šis kalbėtų normaliu balsu. Pamatę nemandagų vaikų elgesį viešumoje ir nepagarbą aplinkiniams, nenustebkite - gerų manierų pagrindas dedamas būtent šeimoje.

Ką daryti: paaiškinkite, kad abejingumas šiuo atveju - ne išeitis. Stipresni neturi skriausti silpnesnių, patyčios mokykloje taip pat neturėtų būti toleruojamos. Tai - visų problema. Ką daryti: būtina išsiaiškinti, kur šuo pakastas, ir uždrausti fizinį smurtą. Padėkite vaikams pasijusti viena komanda, išmokykite juos taikiai ir racionaliai spręsti konfliktus.

Ką daryti: labai svarbu, kaip vertinate tai, kas nutiko. Pasistenkite išlikti ramūs. Jeigu vaikas paėmė svetimą daiktą pirmą kartą, sužinokite, kodėl jis taip pasielgė, ir paaiškinkite, kad taip elgtis kategoriškai draudžiama. Paprašykite grąžinti (ar apmokėti) tai, ką pavogė, ir atsiprašyti.

Nepagarbus elgesys būdingas ne tik paaugliams - jis gali pasireikšti jau ir 2 metų vaikams. Ką daryti: pirmiausia būtina išsiaiškinti tokio elgesio priežastis ir jas pašalinti. Mokykite vaikus reikšti savo emocijas ir norus tinkamai, išlikti ramiems, klausyti ir girdėti. Čia didelę reikšmę turi vaiko amžius.

Į viršų - Kokio amžiaus vaikams dažniausiai pasireiškia agresija? - Pačiais agresyviausiais laikomi vaikai nuo 2 metų iki 4 metų. Tai metas, kai vaikai daugiausiai bendrauja per prisilietimus, o dar nelabai moka pasakyti, ko nori ir, žinoma, neturi kantrybės palaukti. Šio amžiaus vaikai dažniausiai nori, kad būtų taip kaip jie nori. O norai gali keistis labai greitai. Vaikas, pamatęs pas draugą patinkantį žaislą, gali tiesti ranką ir atimti, o kitas gali sureaguoti suduodamas atgal. Labai svarbu suaugusiųjų tinkama reakcija, kad fizinė agresija liautųsi. Vėliau fizinę agresiją keičia žodinė agresija, kai vaikai ima sakyti - „nemyliu“, ,,nedraugausiu“ arba net ,,galvą nupjausiu“ ar ,,nušausiu“. Tuo galima jau pasidžiaugti, kad vaiko smegenys vystosi ir savo pyktį vaikas moka išreikšti žodžiais. Bet tik suaugusieji gali mokyti, kokie žodžiai yra tinkami išreikšti pyktį, o kokie ne.

- Kodėl į darbą jie paleidžia kumštukus? - Todėl, kad vaiko supratimu, tai greičiausias ir lengviausias būdas gauti ko nori. Paleidai kumščius ir gavai norimą žaislą/skanėstą/veiklą. Yra tekę stebėti kaip mažieji sugeba tuo pačiu ir mušti savo vyresniuosius brolius ar seses, ir dar rėkti, ir verkti reikalaudami norimo žaislo. Jei suaugusieji liepia didžiajam broliui ar sesei visada nusileisti ir būti protingesniam, žinoma, kad mažasis taip elgsis ne tik namie, bet ir su kitais vaikais žaidimo aikštelėje. Kita situacija, kada vaikai gali paleisti į darbą kumštukus, kai vaikai labai supyksta ir negeba nusiraminti patys. Nevaldomos emocijos gali būti, jei vaikas yra pervargęs, nes pasikeitė dienotvarkė, alkanas, trūksta miego, prieš ligą.

- Kas turi įtakos tokiam vaikų elgesiui? Netinkamas pavyzdys darželyje? - Ar vaikas agresyviai elgsis darželyje, labiausiai priklauso nuo šeimos auklėjimo ir genetikos. Jei šeimoje vis dar galioja fizinės bausmės, vaikai išmoksta skriausti silpnesnius ir viską gauti jėga. Ar vaikas išmoks muštis darželyje, priklauso nuo dirbančių auklėtojų ir nuo tėvų požiūrio. Dažniausiai auklėtojos drausmindamos besimušančius vaikus, moka tinkamai dalytis žaislus, palaukti savo eilės. Tėvai turėtų gerai pagalvoti prieš siūlydami vaikui trenkti atgal, jei kas nors užkabino, pastūmė ar sudavė. Kartais darželyje sunku išsiaiškinti, kas pirmas pradėjo ir lieka abu kalti. Be to, vaikų agresyvus elgesys dažnai būna susijęs su pokyčiais vaiko gyvenime, kaip tėvų skyrybos, artimųjų netektis, brolio/sesers gimimas ar net gyvenamosios vietos pasikeitimas.

- Kada reikėtų dėl to sunerimti? - Jei vaikas kiekvieną dieną arba beveik kiekvieną dieną muša kitus vaikus; jei vaikas nuolatos liūdnas ar piktas, jei niekas jo nedžiugina, jei fizinė agresija nesiliauja ar neretėja ir priešmokyklinėje grupėje, jei fizinę agresiją nukreipia prieš gyvūnus (šunis, kates); jei nuolatos kartojasi pykčio priepuoliai; pykčio metu ima žaloti save (daužyti galvą, peštis plaukus). Visais šiais atvejais rekomenduoju pasikonsultuoti su specialistais (šeimos gydytoju, neurologu, psichologu).

- Kaip paaiškinti vaikui, kad toks elgesys yra nederamas? - Vien kalbėjimo ir aiškinimo neužtenka. Geriausiai, kai po netinkamo elgesio eina atitinkama pasekmė. Pavyzdžiui, jei vaikas muša kitą vaiką žaidimų aikštelėje. Pirmiausia reikia turėti taisykles kaip elgiamasi žaidimų aikštelėje. Antra, perspėjame, kad vaikai gali būti žaidimų aikštelėje, jei elgiasi draugiškai, o jei ima muštis - turi palikti žaidimų aikštelę. Jei netinkamas elgesys nesiliauja, vaiką išvedame. Svarbiausia, kad vaikas pajustų pasėkmes, kad jam yra naudingiau gražiai žaisti su vaikais. Taip pat būtina girti ir pastebėti, tinkamą vaiko elgesį.

- Jei vaikas muša tėvus, kaip reaguoti? Apsimesti, kad liūdi? Pykti? Apsimesti, kad skauda? - Apsimetinėti tikrai nereikia. Geriausia stengtis pagauti vaiko ranką ir koją ir sustabdyti netinkamą elgesį. Pasakyti galima ,,Skauda, mes nesimušame“. Tik svarbiausia, kad ši taisyklė galiotų visiems šeimos nariams.

- Ko šiukštu tokioje situacijoje nedaryti? - Nesijuokti iš vaiko elgesio ir sakyti, kad visai neskauda. Taip galima sukelti vaiko dar didesnį pyktį ir bejėgiškumo jausmą. Taip pat nereikėtų ir trenkti atgal. Vaikas pykčio metu gali nejusti skausmo ir vaikas mokysis, kad mušti silpnesnį. Fizinės agresijos tik daugės. Be to Lietuvoje galioja įstatymas draudžiantis, bet kokios formos smurtą prieš vaikus.

- O ką daryti, jei vaiką muša kiti vaikai? Ką patarti vaikui daryti tokioje situacijoje? - Kalbėti, garsiai rėkti, stengtis išlaikyti saugų atstumą ir bėgti. Pirmiausia tartis su kitu vaiku, antra rėkti galima iškart tik pajutus pavojų, nes taip atkreips suaugusiųjų dėmesį ir konflikto gali nebūti. Tai pat galima mokyti ištiesti rankas į priekį, kad apsisaugotų nuo mėgstančio muštis vaiko. Bėgimą įvardijau tuo atveju, jei vaikas gali įvertinti priešininką ir žino, kad jo tikrai neįveiks ir geriau yra tiesiog bėgti. Per visus kovinius filmukus rodo, kad geriečiai visų pirma įvertina situaciją ir, jei mato, kad blogiukų daugiau, pirma bėga, o tik po to stoja į kovą. Paprastai trenkti atgal vaikų nereikia mokyti, jie patys greitai išmoksta apsiginti.

- Įprasta, kad berniukams muštis lyg ir priimtina, o mergaitėms - ne. Ar mergaitėms ir berniukams apie mušimąsi reikia aiškinti taip pat, ar skirtingai? - Paprastai problemų dėl netinkamo elgesio ir muštynių turi daugiau berniukai nei mergaitės. Gal nuo seno buvo ir gajus toks požiūris, kad mergaitės nesimuša, o berniukai neverkia. Dabar berniukams leidžiame verkti, o mergaitės netampa berniukais, jei mušasi. Taigi ir berniukams ir mergaitėms apie mušimąsi galima aiškinti vienodai. Tik gali būti, kad berniukams reikės daugiau laiko, kad išmoktų suvaldyti savo kumščius nei mergaitėmis. Čia reiktų nepamiršti lyčių skirtumų, kad mergaitės labiau linkusios į bendradarbiavimą, o berniukai labiau linkę į lyderiavimą, ir jiems yra svarbu išsiaiškinti, kuris yra stipriausias, gudriausias, protingiausias.

Netinkamas paauglio elgesys dažniau priskiriamas charakterio ypatumams arba sudėtingam amžiaus tarpsniui. Tačiau tikrąją priežastį gali slėpti ankstyvosios trauminės patirtys: artimojo netektis, liga, patirtas smurtas. „Bet kokio stiprumo trauminės patirtys daliai vaikų vėliau gali pasireikšti nerimo, elgesio, valgymo ir kitais sveikatos sutrikimais. Dėl jų paauglys gali pradėti svaigintis arba net žalotis. Todėl tėvams, globėjams svarbu žinoti, kad tokios patirtys vaikams savaime nepraeina, net jei tą dieną ar trumpą laiką nematome akivaizdžių pasekmių“, - kalba Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos atstovė, sveikatos psichologė Neringa Martišienė. Sveikatos psichologė pabrėžia, kad paauglio netinkamo elgesio priežasčių dažnai reikia ieškoti vaikystėje. Ji sako, kad stipriausiai sužeidžia ankstyvosios patirtys, nes kuo mažesnis vaikas, tuo jis stipriau priklausomas nuo aplinkinių. Pasak N. Martišienės, nors gali atrodyti, kad kūdikis nesupranta įvykių prasmės jo dar mažame pasaulėlyje, tačiau tai nėra tiesa. „Ypač kūdikį žeidžia neigiamos patirtys su jam reikšmingiausiu asmeniu - mama. Tik vėliau, augdamas ir pažindamas save, tyrinėdamas savo rankytes, kojytes, jis pradeda save identifikuoti kaip atskirą. Iš pradžių save ir mamą suvokia kaip vienį, - paaiškina pašnekovė. - Tad tik galime įsivaizduoti, kas dedasi kūdikio galvytėje, kai tenka patirti, kad tavo dalys neveikia vieningai, t. y. Vaiko teisių gynėja atkreipia dėmesį, kad traumuojantys įvykiai šeimoje vaiko psichikai vienareikšmiškai stipresni nei patirti iš išorės. Nes veiksmais ar neveikimu žeidžia patys artimiausi - mama, tėtis. Specialistė primena apie atvirumo ir pasitikėjimo šeimoje puoselėjimą nuo mažens ir sako, kad saugūs santykiai kritinius momentus padės kur kas lengviau įveikti. „Juk nukentėti jaunas žmogus gali ir už šeimos ribų. Vaiko teisių gynėjai neseniai aiškinosi Kauno regione gyvenančios septyniolikmetės dažno bėgimo iš namų priežastis. Sunerimusi paauglės mama tuomet pasakojo, kad prieš du metus per trumpą laiką dukrą tarsi kas pakeitę: iki tol atvira mergaitė staiga užsisklendė, pradėjo vartoti psichotropines medžiagas. Teikiant pagalbą paaiškėjo tikroji destruktyvaus elgesio priežastis: viename paauglių vakarėlyje, tuomet dar penkiolikmetė, ji patyrė prievartą. „Bet kokie vaiko elgesio pasikeitimai jau yra signalas, kad jo gyvenime kažkas vyksta. Užsisklendimas, atsiribojimas, liūdesys, kiti nuotaikos pokyčiai, padidėjęs jautrumas, prabudimai naktį dėl košmariškų sapnų ir panašūs požymiai rodo, kad jūsų vaikui šiuo metu sunku“, - vaiko artimųjų dėmesį atkreipti turinčius ženklus vardija N. Paauglys tapo piktesnis, pradėjo vartoti psichotropines medžiagas, reikalauja perdėto dėmesio? O gal agresija nukreipta į save ir pastebėjote savižalos požymius? Pasak N. Martišienės, lygiai vienodai svarbu neužsimerkti prieš matomus elgesio pokyčius ir tuo pačiu nesureikšminti situacijos. „Kad ir kaip sunku priimti, kad kažkas nemalonaus nutiko su mūsų vaiku, mūsų šeima, stenkitės neprarasti kontrolės vaiko akyse. Vaikas turi žinoti, kad tėvai geba susitvarkyti su ištikusia problema ir tinkamai juo pasirūpins. Tėvams, globėjams svarbu žinoti, kad bet kokia trauminė patirtis savaime nepraeina, net jei tą dieną ar trumpą laiką nematome akivaizdžių jos pasekmių. „Štai pernai turėjome nustatyti dviejų mergaičių naują gyvenamąją vietą, kai netikėtai mirė viena jas auginusi mama. N. Martišienė sako, kad kai vaiko elgesys pastebimai pasikeitė, bet jis pats priežasties įvardinti ar atskleisti negali, labai svarbūs jo artimosios aplinkos (šeimos narių) ar auklėtojų, šeimos gydytojų, kaimynų ir kitų asmenų pastebėjimai. Kitais atvejais, pasak specialistės, prioritetas tenka skubiai pagalbai, nes reikia veikti čia ir dabar, kad šios patirtys ilgalaikėje perspektyvoje taptų kuo mažiau traumuojančiomis. Dėl ilgalaikio ar stipraus streso daliai vaikų gali išsivystyti potrauminio streso sutrikimas. Vaiko teisių gynėja pastebi, kad šiuo metu egzistuoja daugybė pagalbos būdų ir metodų, o daug iniciatyvų yra nemokamos, prieinamos visiems. Todėl labai reikšminga jų sklaida ir asmeninė tėvų iniciatyva pagalbos ieškant.

Kitas itin dažna situacija, išprovokuojanti nederamą elgesį, kai vaikas gauna pernelyg daug stimuliacijos. Tai gali būti žaidimų kambariai, atrakcionų parkai ir pan. Panašiai jaučiasi ir mokiniai, kurie kiekvieną dieną lanko po kelis būrelius ar turi pasirengti ne vienam atsiskaitymui. Kartais nereikia ieškoti giluminių priežasčių. Natūralūs amžiaus ypatumai taip pat turi daug įtakos konkrečiam vaiko elgesiui. Kai vaikas negauna pakankamai dėmesio, bando jo išsireikalauti sirgdamas, žalodamas save ar kitus ir kitu destruktyviu elgesiu. Jeigu jaučiasi nesaugiai, tai gali būti paaiškinimas, kodėl elgiasi agresyviai arba, atvirkščiai, nenori lankyti būrelių, dalyvauti klasės vaidinimuose ar olimpiadose", - sakė A. Tad A. Kitas labai svarbus vaiko poreikis - priklausyti šeimai ar bendruomenei. Paramos vaikams centro vadovė pabrėžė, kad geriausiai vaikui padeda jaustis ne tik mylimam, reikalingam, bet ir patenkinti kitus poreikius bendra visos šeimos veikla bei individualus, tik jam skirtas laikas su vienu iš tėvų. Taip pat svarbu matyti vaiką, priimti koks yra, nesistengti jo keisti, bet pažinti ir tyrinėti.

Kartais vaikai bijo papasakoti, kad tapo blogo įvykio liudininkais, nes mano, kad gali turėti rimtų nemalonumų. Ką daryti: paaiškinkite, kad abejingumas šiuo atveju - ne išeitis. Stipresni neturi skriausti silpnesnių, patyčios mokykloje taip pat neturėtų būti toleruojamos. Tai - visų problema. Ką daryti: būtina išsiaiškinti, kur šuo pakastas, ir uždrausti fizinį smurtą. Padėkite vaikams pasijusti viena komanda, išmokykite juos taikiai ir racionaliai spręsti konfliktus.

tags: #didvyriskas #vaiko #poelgis

Paieška

Projektai

Steigėjas

Informacinis rėmėjas

Visagino lopšelis-darželis „Kūlverstukas“ Lietuvos regionų naujienų portale „Miesto naujienos“