Odos ir kūno pokyčiai nėštumo metu: išsamus vadovas

Kiekvienos, naują gyvybę nešiojančios, moters kūnas patiria didelius pokyčius. Nėštumo metu keičiasi visas kūnas ir oda nėra išimtis. Tikriausiai sunkiai rastume žmogų, kuris nesutiktų, jog pradėjusios lauktis moterys išgražėja ir nėštumas bene visuomet asocijuojasi su žvilgančiomis akimis bei lygia ir spindinčia oda. Tačiau tikrai ne kiekvienos būsimos motinos skruostus papuošia švelnus raudonis. Daugeliui moterų nėštumo metu tenka susidurti su didelėmis odos ir kūno problemomis, tokiomis kaip aknė, melazma, padidėjęs plaukų augimas, odos elastingumo sumažėjimas ir strijos.

Kūno pokyčiai nėštumo metu yra susiję su hormonų pokyčiais, buvusiais jau iki nėštumo ir tik nėštumui būdingomis odos būklėmis. Jau nėštumo pradžioje, vos po kelių savaičių, moterys gali pradėti matyti ir jausti nedidelius pokyčius. Kūnas ir toliau keisis - darys viską, kas įmanoma, kad padėtų kūdikiui vystytis ir jį puoselėtų. Pagal aukščiausios kvalifikacijos odos priežiūros ekspertus, dėl žavaus švytėjimo nėštumo metu, moterys gali dėkoti 40% padidėjusiam kraujo kiekiui bei hormonų ir kūno riebalų pasikeitimams. Aktyvesnė kraujotaka odai suteikia daugiau reikalingų medžiagų ir deguonies, o padidėjęs Jūsų kūno svoris odai suteikia stangrumumo bei lygumo.

Bendrieji odos pokyčiai

Kai kurios moterys teigia, kad jų oda niekada nebuvo tokia graži, kaip nėštumo metu. Jeigu esate viena iš jų - džiaukitės savo švytėjimu. Tačiau kartais, tokie organizmo pokyčiai, ypač padidėjusi riebalų gamyba, gali sukelti nemalonių problemų. Nėštumo metu keičiasi odos struktūra: ji tampa sausesnė ir netgi sudirgusi, todėl ją niežti.

Odos riebumas ir aknė

Dėl padidėjusio androgenų ir progesterono kiekio nėštumo metu odos liaukos gamina daugiau riebalų, todėl oda gali tapti riebi. Dėl hormoninių svyravimų ir padidėjusios kraujotakos, kūnas gali sukaupti riebalų perteklių. Tokiu atveju, atsiranda tikimybė, jog negyvos odos ląstelės padengs Jūsų veido odą ir užkimš poras. 7 nėštumo savaitę odą veikia hormonų pokyčiai, padidėja riebalų sekrecija, veidas blizga, gali išsivystyti aknė.

Nėštumo, arba dar vadinama vėlyvoji aknė, labiau tikėtina toms moterims, kurios turėjo šią problemą (arba riebią odą ir polinkį į aknę) paauglystėje. Bet nebūtinai! Jeigu ant veido atsirado vienas kitas spuogelis, jam užtenka paprastos gydomosios dermokosmetikos iš vaistinės ar rekomenduotos kosmetologo. Tačiau jeigu bėrimų daugiau, reikėtų atidesnės priežiūros, nes aknės spuogai gali didėti, virsti pūlinukais, palikti randelius, o paskui ir pigmentaciją. Svarbu sulaikyti procesą, kad iš kelių spuogelių neišsirutuliotų didelė odos problema. Siekiant geriausių ir saugiausių rezultatų, besilaukiančioms ar krūtimi maitinančioms moterims, dėl aknės gydymo patariama pasitarti su gydytoju.

Pagalba po gimdymo: Dažniausiai po nėštumo odos būklė tampa kaip buvusi. Odos pigmentacija ir (arba) aknė išliks, ypač jei maitinsite krūtimi. Jeigu ant veido atsirado daugiau nei keli pūlinukai, patariama pasirodyti dermatologui. Odos gydytojo arsenale yra ne tik kosmetika, bet ir tepami medikamentai, todėl problema išsprendžiama nepalyginamai greičiau ir veiksmingiau.

Odos sausumas ir niežėjimas

Nėštumo metu gali pasireikšti odos išsausėjimas. Vykstant hormonų lygio svyravimams, pažeidžiamas odos lipidinis barjeras. Jis silpnėja, plonėja, formuojasi įtrūkimai. Per atsiradusius pažeidimus greitai išgarinama drėgmė, oda tampa sausa, suskilinėjusi, ima niežėti. Nėštumo metu vienas iš dažnai pasitaikančių simptomų yra niežėjimas (dar vadinamas pruritus gravidarum), atsirandantis dėl įvairių odos pokyčių:

• Hormonų pokyčiai turi įtakos viso organizmo, įskaitant odą, funkcionavimui.
• Odos tempimas suaktyvina odos nervų galūnėles ir sukelia niežėjimą. Šis veiksnys gali turėti daugiau reikšmės per pirmąjį nėštumą, motinai priaugus daug svorio arba daugiavaisio nėštumo atveju.
• Dėl suintensyvėjusios prakaito liaukų veiklos padidėja prakaitavimas, kuris gali sukelti dirginimą. Padidėjęs prakaito liaukų aktyvumas (ypač nėštumo pabaigoje) lemia prakaitinės bėrimų, hiperhidrozės atsiradimą.
• Galiausiai, kai kurios būsimos motinos serga nėščiųjų diabetu, dėl kurio pakitęs insulino kiekis gali sukelti sausumą.

Visi šie veiksniai gali lemti išsausėjimą ir pakitusį odos barjerą, todėl gali atsirasti niežėjimas. Kasydamiesi pabloginsite odos barjero būklę, todėl ji taps dar labiau jautresnė nepalankiam išoriniam poveikiui, kuris sudirgins odą ir sužadins norą dar labiau kasytis. 24 nėštumo savaitę dėl didėjančio pilvuko oda tempiasi, galite jausti niežulį.

Odos niežulys be jokios nustatomos priežasties vargina apie 20% nėščiųjų. Dažniausiai niežti skalpą, išangę, išorinius lytinius organus, pilvo odą (ypač trečiame nėštumo trimestre). Niežulys nėštumo metu gali būti susijęs su dermografizmu arba dilgėline, kuri yra dažnesnė antroje nėštumo pusėje.

Pigmentacijos pokyčiai

Beveik visoms nėščiosioms atsiranda įvairaus laipsnio odos pigmentacijos pokyčių. Nėštumas yra tiesiogiai susijęs ne tik su lytinių hormonų estrogeno ir progesterono veikla, tačiau lygiai taip pat daro įtaką melanocitui - organizmo ląstelei, atsakingai už Jūsų odos pigmentą. Tai paaiškina, kodėl net devynios iš dešimties besilaukiančių moterų susiduria su padidėjusia pigmentacija (hiperpigmentacija), kurią sukelia hormonų (estrogeno, progesterono, melanocitus stimuliuojančių hormonų, beta endorfino) pokyčiai, suaktyvinantys pigmento melanino gamybą (melanogenezę). Nėštumo metu padidėja melanino gamyba, o saulė procesą dar labiau skatina.

Melazma ("Nėštumo kaukė")

Viena dažniausių pigmentacijos padidėjimo rūšių nėštumo metu yra melazma, t.y. hormoninių pokyčių ir saulės poveikio paskatinta veido pigmentacija kaktos, skruostų, odoje virš viršutinės lūpos. Net 50% besilaukiančių moterų susiduria su melazma. Šis pigmentacijos sutrikimas vargina net 75% nėščiųjų, nors gali pasireikšti ir nenėščioms moterims, taip pat vartojančioms kontraceptines tabletes. Melazma gali atsirasti ir visai jaunoms nėštukėms. Tai dėl hormonų pokyčių atsiradusi būklė.

Dažniausiai melazma pastebima veide (atsiranda taip vadinama „nėštumo kaukė“ arba melazma). Ant veido atsirandanti melazma, dažniausiai išryškėja tik artėjant nėštumo pabaigai. 16 nėštumo savaitę padidėja melanino gamyba - tai gali sukelti odos hiperpigmentaciją, vadinamą melazma arba „nėštumine kauke“. Pigmentinių dėmių gali atsirasti skruostų, kaktos, kaklo srityse.

Linea nigra ir kitų sričių patamsėjimas

Kitos tamsėjančios kūno vietos - speneliai, pažastys, lytiniai organai, tarpvietė, išangė, vidiniai šlaunų paviršiai, kaklas. 11 nėštumo savaitę krūtų speneliai tampa tamsesni, krūtų areolės padidėja. Apie 75 proc. būsimų mamyčių ant pilvo atsiranda vadinamoji vidurinė linija. Ji patamsėja dėl hormonų, dėl kurių patamsėja ir krūtų speneliai. Dažniausiai pigmentacijos pakitimai paveikia nedidelius odos plotelius ir gali būti susiję su melanocitų tankiu konkrečioje kūno zonoje.

Apgamai ir strazdanos

Nėštumo metu gali pasireikšti hiperpigmentacija - atsirasti ar išryškėti įvairios pigmentinės dėmės. Patamsėja strazdanos ir apgamai. Mokslininkų duomenys apie apgamų pakitimus nėštumo metu yra prieštaringi. Vieno tyrimo metu pastebėta, jog net trečdaliui nėščiųjų apgamai pakito, įgavo atipijos požymių. Visgi atliekant kitą tyrimą, ženklių skirtumų tarp nėščių ir nenėščių moterų nebuvo pastebėta.

Priežastys ir profilaktika

Pastebėta, kad melazma labiau pasireiškia toms moterims, kurių oda tamsesnė, vadinamojo 3 tipo. Tad tos moterys, kurios saulėje dega iškart rudai, turėtų saugotis saulės jau nuo pirmosios nėštumo dienos. Joms pigmentacija gali būti ūmi, stipri. Melazmos dėmės didesnės, platesnės, negu senatvinės pigmentacijos dėmės. Jos išplinta veide, ypač kaktos ir skruostų srityse.

Į klausimą, ar dėl pigmentinių dėmių reikia sukti galvą, odos gydytojai atsako vienareikšmiškai - reikia žinoti, kaip galime sau padėti. Vienintelė reali priemonė prieš melazmą yra saulės apsauga, taip pat apsauga nuo ekranų mėlynosios šviesos. Nėštumo metu reikėtų vengti tiesioginių saulės spindulių, nesideginti, būnant lauke naudoti apsauginius kremus su SPF. Saulė skatina pigmentaciją, todėl nėščiosioms ypač svarbu naudoti apsaugines priemones nuo saulės (SPF 30-50). Net ir natūralioji šviesa, sklindanti nuo ekranų, skatina melanocitus gaminti pigmentą. Todėl rekomenduojama naršant (ypač vakarais) išjungti ekrano šviesą.

Be to, odos pigmentaciją atitolina ir tokie nepastebimi dalykai, kaip nuolatinis odos drėkinimas, maitinimas. Šiltuoju sezonu oda reikalauja dar kruopštesnės priežiūros. Pakankamas drėgmės lygis, subalansuota mityba ir specialios priemonės elastingumui didinti neabejotinai gelbėja kovoje su odos strijomis. Labai gerai būtų visada nešiotis rankinėje ar turėti mašinoje kremą nuo saulės ir juo kas 4-6 valandas pasitepti ne tik veidą, bet ir rankas.

Ko tikėtis po gimdymo: Po nėštumo šios dėmės pradės šviesėti savaime. Nėštumo metu atsiradusi melazma praeina metų bėgyje, tačiau kai kurios veido sritys taip ir gali likti hiperpigmentuotos. Po gimdymo vienoms moterims dėmės išbluks savaime, kitoms prireiks pagalbos specialiais kremais ar lazeriu, tačiau liks tikimybė, kad nepasisaugojus saulės tos dėmės vėl gali išryškėti.

Pagalba po gimdymo: Nėštuminės pigmentinės dėmės naikinamos tam skirtais tepamais vaistais ir dermokosmetika. Kartais dermatologas gali pasiūlyti gydymą lazeriu, tačiau ši procedūra tiks ne visoms. Pigmentinės dėmės, pagal pigmentacijos kilmę ir pobūdį, yra gydomos skirtingai, o skirtingą odą turinčioms moterims - ir skirtingais lazeriais. Dažniausiai naudojami aleksandrito, pikosekundiniai lazeriai, rečiau atliekamas veido šlifavimas abliaciniais lazeriais - labiau toms, kurių oda storesnė, riebesnė, turinti randų. Pigmentacijos iš esmės mes nesunaikiname, melanocitai, kurie sukelia pigmentaciją, lieka mūsų odoje, o pašalinamos tik melanocitų pagamintas perteklinis pigmentas melaninas. Tuomet pigmentinės dėmės pašviesėja, tačiau iš esmės jos nedingsta. Kai patenkame į saulę, melanocitai vėl pradeda gaminti pigmentą melaniną, ir odos dėmių vėl gali atsirasti. Ž. Vaičys sako, kad nors pigmentinės dėmės po gimdymo dažnai išnyksta, jeigu jos lieka praėjus metams, reikėtų kreiptis į gydytoją dermatologą, kuris paskirs reikiamą gydymą, rekomenduos galinčias jas panaikinti procedūras.

Strijos - iššūkis odos elastingumui

Strijos - vienas iš dažniausių ir geriausiai žinomų odos pokyčių nėštumo metu. Dar viena dažna odos problema nėštumo metu - strijos, atsirandančios apie pilvą, šlaunis, krūtis. Su šia problema susiduria maždaug pusė nėščiųjų. Greitai augantis pilvukas tempia odą ir, žinoma, padidina strijų susidarymo riziką. Odai tempiantis, susilpnėja elastinės skaidulos, todėl net 90% nėščių moterų odos įtrūkimai, vadinami strijomis, atsiranda ne tik pilvo srityje, bet taip pat ant kojų, sėdmenų, juosmens ar krūtinės. Strijos atsiranda VI-VII nėštumo mėnesyje.

Strijų atsiradimas susijęs su svorio augimu, vaisiaus dydžiu, jungiamojo audinio tempimu ir estrogenų poveikiu. Padidėjęs kortikosteroidų ir estrogenų kiekis sumažina kolageno skaidulų sukibimą, todėl jos trūkinėja ir formuojasi strijos. Dėl hormoninių pokyčių pasikeičia ne tik sumažėja elastinių skaidulų dydis, bet ir pasikeičia jų erdvinis išsidėstymas, kas ir lemia strijų atsiradimą. Apie 90 proc. nėščiųjų atsiranda strijų pilvo, krūtinės, šlaunų ar rankų srityse.

Prevencijos mitai ir realybė

Nors manoma, kad odą maitinantys kremai bei vitaminas E gali padėti išvengti strijų atsiradimo, specialistai perspėja, jog nėra atliktų tyrimų, kurie įrodytų šių priemonių prevencinę pagalbą. Nepaisant visko, ką esate skaičiusi įvairių priemonių nuo strijų etiketėse, nėra jokių mediciniškai patvirtintų kremų, pienelių ar aliejų, galinčių sustabdyti strijų atsiradimą. Deja, nėra veiksmingų prevencinių priemonių, patikimai apsaugančių nuo strijų susidarymo.

Vienintelis ir patikimiausias būdas - priaugti svorio pamažu ir ne daugiau nei rekomenduojama bei gerti daug vandens. Žinant, kad lemiamas veiksnys strijoms atsirasti yra odos savybės, nereikėtų numoti ranka į prevenciją. Nėštumo metu strijų atsiradimas labiau priklauso nuo genetinio polinkio, odos elastingumo ir struktūros. Norint sumažinti strijų atsiradimo riziką, reikėtų stengtis nepriaugti daug svorio. Pasak specialistės, idealu, jeigu svorio prieaugis nėštumo metu - 11-15 kg. Turinčioms antsvorio ir nutukusioms nėščiosioms rekomenduojama svorio visiškai nepriaugti ar priaugti labai mažai. Odos priežiūrai patartina naudoti drėkinančius kūno kremus, nes minkšta, pakankamai sudrėkinta oda didėjant nėštumui lengviau tempiasi.

Po gimdymo: ko tikėtis ir kaip padėti

Nėštumo metu strijos būna ryškios, bet po gimdymo, laikui bėgant dažniausiai darosi vis blyškesnės ir mažiau pastebimos. Po gimdymo strijos gali kiek išblukti, tačiau galutinai niekada neišnyksta. Jų atsiradimas labiau priklauso nuo genetinio polinkio, odos elastingumo ir struktūros. Strijos galutinai neišnyks, bet taps mažiau pastebimos.

Nors ir siekiate tobulos kūno odos, turite suprasti, jog visiškai pašalinti strijų - negalima. Tačiau odos įtrūkimus sumažinti ir padaryti nepastebimais gali tik tinkamai parinktas gydymas. Pagalbos priemonių yra, net kelios grupės. Tai aparatinės radijo dažnio, lazerio, injekcinės procedūros, kurios skatina kolageno bei elastino gamybą ir taip stangrina odą. Paprastai manoma, kad strijos pašalinamos tik kartu su oda - chirurginiu būdu. Tačiau šiai dienai, atkurti elastinių skaidulų sumažėjimą yra įmanoma, pasitelkiant modernias technologijas. Skirtingai nuo lazerinių procedūrų, naudojant šią technologiją yra efektyviai paveikiamas viršutinis Jūsų kūno odos sluoksnis. Procedūros metu yra skatinama kolageno ir elastino gamyba, todėl po procedūrų kurso audiniai visiškai atsinaujina ir strijos tampa nepastebimos. Kitaip sakant yra skatinamas naujos odos prieaugis.

Kraujagyslių pokyčiai

Dėl nėštumo metu vykstančių fiziologinių pokyčių - didėjančio cirkuliuojančio kraujo kiekio, dėl estrogenų poveikio besiplečiančių kraujagyslių odos paviršiuje - gali atsirasti smulkių kraujagyslių voratinklis (voratinklinės angiomos, varikozės). Nėštumo metu estrogenai ir kiti faktoriai didina kraujagyslių tempimą, lemia kraujagyslių sienelių nestabilumą, skatina kraujagyslių proliferaciją (išvešėjimą).

Teleangiektazijos ir voratinklinės angiomos

Teleangiektazijų atsiranda net 66% baltaodžių rasės nėščiųjų, dažniausiai tarp II-o ir V-o nėštumo mėnesio. Tai gerybiniai kraujagysliniai dariniai su charakteringa išvaizda: raudonas taškelis odoje, nuo kurio plonytėmis gijomis nusidriekia kapiliarai. Teleangiektazijų paprastai atsiranda apie akis, kaklo, veido srityje, viršutinėje krūtinės dalyje, rankų odoje. 21 nėštumo savaitę padidėjusi gimda sukelia spaudimą, todėl kojose gali susiformuoti varikozinės (išsiplėtusios) venos, padidėti kapiliarų pralaidumas ar išsivystyti kapiliarų trapumas. Dažnai atsiranda žvaigždinės hemangiomos veido, krūtinės srityse.

Ko tikėtis po gimdymo: Po gimdymo išsiplėtusios kraujagyslės dažniausiai sumažėja ar net visai išnyksta pačios.

Delnų eritema

Dviem trečdaliams nėščiųjų gali parausti delnai. 35 nėštumo savaitę gali ištinti rankos ar kojos, gali parausti delnai ar padai - tai po gimdymo praeina.

Venų varikozė ir hemorojus

Nėštumo metu padidėja tikimybė atsirasti venų varikozei ir hemorojui. Nėštumo metu gali išsiplėsti kojų, išorinių lytinių organų venos, taip pat gali susiformuoti hemorojiniai mazgai. Venos plečiasi dėl padidėjusio cirkuliuojančio kraujo tūrio bei vaisiaus spaudimo į šlaunies ir dubens arterijas.

Pagalba po gimdymo: Jeigu per nėštumą pasimatė kapiliarų piešinys ant kojų, ar jis išnyks, ar tai „dovana“ likusiam gyvenimui? Kapiliarai veiksmingai gydomi lazeriu. Jeigu kojų kapiliarai yra iki kelių milimetrų storio, ploni, juos lazeriu gali pašalinti gydytojas dermatologas. Tačiau jeigu kapiliarai ryškūs, pirmiausia rekomenduojama kraujagyslių chirurgo konsultacija. Pacientų pasitenkinimas kapiliarų mažinimo lazeriu procedūra yra >90 proc., tai labai džiuginantį rezultatą duodanti procedūra, tik svarbu, kad būtų atliekamos reguliariai, kelios procedūros, nes vienas kartas rezultatų neduos. Kai vargina kojų venų varikozė, rekomenduojama pakelta kojų padėtis, kompresinių kojinių nešiojimas, miegojimas ant kairiojo šono, fizinė veikla, taip pat patariama vengti ilgo stovėjimo ar ilgo sėdėjimo.

Piogeninė granulioma

Nėštumo metu gali atsirasti naujų kraujagyslinių darinių ar padidėti jau esantys. Piogeninė granulioma yra gerybinis kraujagyslinės kilmės darinys, kuris pasireiškia kaip raudonai violetinės spalvos papulė, sudaryta iš granuliacinio audinio. Šis darinys atsiranda pirmoje nėštumo pusėje ir auga itin greitai, dažniausiai burnos gleivinėje, tačiau gali susiformuoti ir ant pirštų.

Ko tikėtis po gimdymo: Po nėštumo, piogeninė granulioma dalinai sumažėja, o galutinai išnyksta kelių mėnesių bėgyje. Hemangiomų atsiradimo dažnis yra 5% iš visų nėštumų.

Plaukų ir nagų pokyčiai

Plaukų būklė nėštumo metu ir po jo

Pasak gydytojos akušerės ginekologės, dažnai moterys pastebi, kad nėštumo metu pasikeičia plaukai - atrodo, jog padidėja jų apimtis. Nėštumo metu galvos plaukai tampa storesni ir tankesni, kadangi sulėtėja plauko augimo ciklas - pailgėja perėjimas iš „augimo“ į „poilsio“ fazę. Nors nėštumo metu daugiau plaukų nepradeda augti, tačiau sumažėja jų slinkimas. Įprastai 85-95 proc. plaukų būna augimo, o likę 5-15 proc. - nykimo fazėje. Pasibaigus nykimo fazei plaukas iškrenta, o jo vietoje pradeda augti naujas. Nėštumo metu dėl didesnio estrogenų kiekio plauko augimo fazė pailgėja, todėl jų išslenka mažiau.

Deja, ne visada yra taip, kaip atrodo. Dėl nėštumo sukeliamų hormonų svyravimų, plaukai ima dygti žymiai greičiau ne tik tankesni ir storesni, bet ir tose vietose, kur jų paprastai nebūdavo: panosėje, ant skruostų, krūtinės, pilvo, pėdų ar kitose kūno vietose. Padidėjęs plaukuotumas labiausiai pastebimas veido srityje, tačiau gali išryškėti ir ant rankų, kojų, nugaros, virš gaktos. Tai atsiranda dėl placentos ir kiaušidžių gaminamų androgenų poveikio plauko folikului. Retais atvejais nėštumo metu plaukai kaktos ir viršugalvio srityje gali išretėti.

Ko tikėtis po gimdymo: Po gimdymo praėjus 1-5 mėnesiams, padaugėja plaukų, esančių telogeno fazėje. Šiuo periodu ypač dažnai moteris vargina plaukų slinkimas, kuris nustoja maždaug po pusantrų metų.

Nagų augimas ir tekstūra

Nėštumo metu nagai gali pradėti greičiau augti, be to, galite pastebėti, kad pasikeitė jų tekstūra. Kai kurių moterų nagai sustiprėja, kitų - nors ir auga greičiau, suminkštėja ir tampa trapūs. Nagų pakitimai: nėštumo metu nagai auga greičiau, tačiau gali atsirasti nagų distrofija, skersiniai ruoželiai, ponaginės masės, distalinė onicholizė (neskausmingas nago plokštelės atsiskyrimas nuo nago guolio).

Ko tikėtis po gimdymo: Tikėtis galite visko. Jei nagai nėštumo metu buvo puikūs, gali nutikti, kad kone pernakt jie taps sausi ir trapūs, ims lūžinėti. Daug priklausys ir nuo jūsų mitybos po gimdymo, žindymo, bendros savijautos ir net metų laiko.

Kiti odos dariniai ir gleivinių pokyčiai

Papilomos

Nemažai nėštukių pastebi, kad ant kaklo, pažastų ar kitose kūno vietose atsiranda papilomų, kurių iki nėštumo nebūdavo. Priaugus svorio gali atsirasti kabančių smulkių išaugėlių (papilomų) odos trynimosi vietose, kaklo, pažastų ar kitose srityse.

Pagalba po gimdymo: Ar papilomas reikės šalinti, priklausys nuo moters imuniteto. Gal po gimdymo, kai imunitetas dar labiau nusilps, o kūdikėlis pirštukais pakrapštys, papilomos ne tik kad neišnyks, o dar labiau vargins ir gali plisti, jų padaugėti. Kai papilomos liečiamos, krapštomos, virusas dauginasi ir papilomos „pasisėja“.

Burnos gleivinės pokyčiai

Gleivinių pokyčiai: burnos gleivinės pakitimai susidaro dėl padidėjusio lytinių hormonų kiekio. Gali atsirasti gingivitas (dantenų uždegimas), padidėja ir išblunka tarpdantiniai speneliai. Dėl to dantenos kraujuoja, skauda, išopėja. Pagrindinis metodas išvengti šių nemalonių simptomų - tai gera burnos higiena.

Specifinės nėščiųjų odos ligos

Dažniausiai po nėštumo odos būklė tampa kaip buvusi, tačiau yra kelios nėščiųjų odos ligos, kurios gali grėsti komplikacijomis nėščiajai ir vaisiui, todėl svarbu jas atpažinti, atidžiai sekti, o, prireikus, gydyti. Niežulys būdingas ir specifinėms nėščiųjų odos ligoms.

Polimorfinis nėščiųjų bėrimas

Pasak gydytojo dermatologo, trečio trimestro metu ar po gimdymo maždaug 1 iš 200 nėščiųjų gali atsirasti polimorfinis nėščiųjų bėrimas. Tai dažniausia nėščiųjų dermatozė, pasireiškianti išbėrimu ir niežėjimu. Bėrimai įprastai atsiranda pilvo odoje, neapimdami bambos, jie gali plisti į liemens, šlaunų odą, tačiau neapima veido, delnų, padų. Simptomai trunka apie 4 savaites, įprastai jie praeina per 7-10 dienų po gimdymo. Specialistas sako, kad nors šios būklės simptomai nemalonūs, vaisiui ji nepavojinga. Esant labai stipriam niežėjimui diskomfortui sumažinti gali būti skiriami tepami vaistai.

Atopinė nėščiųjų būklė

Kita gan dažna, tačiau retesnė liga - atopinė nėščiųjų būklė, pasireiškianti uždegiminiais, egzemiškais, niežtinčiais bėrimais. Pastojus gali kisti ir iki nėštumo buvusio atopinio dermatito, psoriazės, odos darinių, grybelinių infekcijų išraiška.

Gestacinis pemfigoidas

Gestacinis pemfigoidas - reta autoimuninė liga, kuria susergama maždaug 1 iš 50000 atvejų. Įprastai ji atsiranda antrajame ar trečiajame trimestre, apie ją įspėja specifiniai niežtintys bėrimai liemens odoje. Priešingai nei polimorfinio nėščiųjų bėrimo atveju, bėrimai gali plisti į galūnes, bambą.

Intrahepatinė nėščiųjų cholestazė

Intrahepatinė nėščiųjų cholestazė pasireiškia prasidėjusiu odos niežėjimu antro nėštumo trimestro gale ar trečiajame trimestre. Nors moteris vargina odos niežėjimas, bėrimų odoje nebūna, tačiau matomos nukasymų žymės. Atlikus tyrimus, nustatomas padidėjęs tulžies rūgščių, kepenų fermentų AST, ALT kiekis kraujyje. Lietuvoje intrahepatine nėščiųjų cholestaze serga apie 0,5 proc. nėščiųjų. Šių ligų atveju labai svarbi gydytojų priežiūra dėl galimų nėštumo komplikacijų.

Pustulinė nėščiųjų žvynelinė

Svarbi nėščiųjų būklė, kurią taip pat būtina gydyti - pustulinė nėščiujų žvynelinė. Tai - retas generalizuotos pustulinės žvynelinės variantas.

Atsiradus odos bėrimams, niežėjimui, dariniams, keičiantis apgamams, nėščiajai pirmiausia reikalinga specialisto konsultacija.

Pėdų ir krūtų pokyčiai

Pėdų padidėjimas

Daugelis nėščiųjų pastebi, kad jų pėdos nėštumo metu padidėja: tampa ilgesnės ir platesnės, pakinta pėdų, pirštų ir čiurnų forma. Pėdos gali padidėti puse ar net visu dyžiu. Nusipirkite patogius batus, neavėkite aukštakulnių.

Krūtų padidėjimas ir spenelių patamsėjimas

Absoliučiai daugumai moterų, veikiant hormonams ir padaugėjus kūno skysčių, nėštumo metu krūtys padidėja. 11 nėštumo savaitę krūtų speneliai tampa tamsesni, krūtų areolės padidėja. Iš spenelių gali tekėti priešpienis (kolostrumas) - skystis, kuriuo kūdikis maitinamas, kol susiformuoja motinos pienas.

Ko tikėtis po gimdymo: Tik apytiksliai 25-30% moterų krūtinė po gimdymo grįžta į iki gimdymo buvusią būklę. Nėštumo metu rinkitės tinkamo dydžio, gerai prilaikančią liemenėlę.

Tatuiruotės ir auskarų vėrimas

Nėštumo metu nerekomenduojama darytis tatuiruočių. Nėštumas neturi įtakos tatuiruotėms, pasidarytoms dar iki pastojimo. Visgi tatuiruotės krūtinės ir pilvo srityje gali deformuotis dėl natūralių šių kūno sričių matmenų padidėjimo ar chirurginės intervencijos (pvz., jeigu motera turi tatuiruotę apatinėje pilvo dalyje, tai atlikus cezario pjūvio operaciją, tatuiruotė turės defektą dėl rando).

Pagrindinės auskarų vėrimo komplikacijos - skausmas, kraujavimas, mėlynės, atmetimo reakcija, audinių defektas, keloidinių randų ar granuliomų formavimasis, lokali ar sisteminė infekcija.

Odos priežiūros rekomendacijos ir svarbūs patarimai

Bendroji odos priežiūra

Odos priežiūrai patartina naudoti drėkinančius kūno kremus, nes minkšta, pakankamai sudrėkinta oda didėjant nėštumui lengviau tempiasi. Odą būtina drėkinti kasdien. Karštas vanduo gali nuraminti odą ir laikinai sustabdyti niežėjimą, tačiau iš tikrųjų jis nuplauna natūralius odos riebalus ir ją išsausina, todėl reikėtų praustis šiltu vandeniu. Dėvėkite laisvus, nespaudžiančius, natūralaus pluošto drabužius, leidžiančius odai kvėpuoti.

Laisva oda po gimdymo: Besilaukiančių moterų kūno odai yra sunku ne tik prisitaikyti prie svorio padidėjimo nėštumo metu, tačiau lygiai pat - atsigauti po jo. Oda nebepagamina pakankamai kolageno ir elastino. Dėl šios priežasties, ties liemens linija, skruostuose, aplink smakrą ar po rankomis oda neretai praranda savo elastingumą. Odos laisvumą po gimdymo lemia ne tik priaugtas svoris per nėštumą, bet ir moters genetinis polinkis. Daugybė moterų priauga per nėštumą daug svorio, tačiau po to oda gražiai susitraukia (tas pats įvyksta, ir kalbant apie staigų svorio netekimą, kaip vieniems žmonėms oda susitraukia, o kitiems lieka kabėti). O kitos, nors ir lieknos, sportuojančios, priaugusios nedaug svorio, po gimdymo skundžiasi nukarusia, sudribusia oda. Odos sudribimas po gimdymo bus tikrai mažesnis, jeigu nėštumo metu oda bus gerai maitinama ir drėkinama serumais, kremais, emolientais. Veikliosios medžiagos geriau įsigeria ir turi stipresnį poveikį, kai priemonė įmasažuojama, įglostoma. Pagalba po gimdymo: tepamos priemonės sutraukti atsiradusią laisvą odą padeda tik minimaliai. Priklausomai nuo to, kokio dydžio odos sudribimas, galima taikyti pagalbą. Geriausiai jums atsakys odos gydytojas, apžiūrėjęs problemines vietas. Jeigu moteris sportuoja, laisvos odos nėra daug, gali pakakti injekcijų arba lazerio procedūrų, kitu atveju lieka tik chirurginė pagalba. Moterys po gimdymo skuba juostis korsetą ar diržą, kad kuo greičiau susitrauktų laisva oda. Diržas reikalingas prilaikyti korpusui, nes po gimdymo raiščiai būna atsipalaidavę, vidaus organai dar tik grįžta į savo vietas, pilvukas atrodo atsiskyręs nuo kūno ir praradęs kontrolę, o stuburas laisvas (dėl to atsiranda nugaros skausmai). Diržus po natūralaus gimdymo galima naudoti jau kitą parą, o po cezario operacijos diržą reikėtų segti tuomet, kai randas gyja gražiai, nėra krešulių. Riebalų sankaupos probleminėse zonose gali išlikti dėl staigių svorio pokyčių. Subalansuokite mitybą, sportuokite, apsilankykite pas kūno priežiūros specialistą, kuris parinks jums tinkančias procedūras.

Saulės apsauga

Norint išvengti nepageidaujamų odos pokyčių nėštumo metu, besilaukiančioms moterims reikėtų vengti tiesioginių saulės spindulių, nesideginti, būnant lauke naudoti apsauginius kremus su SPF. Naudokite apsaugines priemones nuo saulės (SPF 30-50).

Mityba ir skysčių vartojimas

Besilaukiančioms moterims per parą rekomenduojama išgerti apie 2300 ml grynų skysčių (geriausia - paprasto geriamo vandens), o skaičiuojant kartu su maistu gaunamus skysčius - apie 3000 ml. Negalint užtikrinti pilnavertės mitybos ir visų būtinų maisto medžiagų gavimo, rekomenduojama vartoti maisto papildus.

Svorio kontrolė

Norint sumažinti strijų atsiradimo riziką, reikėtų stengtis nepriaugti daug svorio. Pasak specialistės, idealu, jeigu svorio prieaugis nėštumo metu - 11-15 kg. Turinčioms antsvorio ir nutukusioms nėščiosioms rekomenduojama svorio visiškai nepriaugti ar priaugti labai mažai.

tags: #nestumo #metu #isryskejantys #pakitimai

• Išsamus vadovas apie vaikų polikliniką
• skaitykite apie mūsų įsipareigojimus užtikrinant vaikų privatumą
• Jūratės Litvinaitės profesinė transformacija švietime
• patogumas maitinant kūdikį išvykose
• Šaldyto embriono įsivaikinimo istorija ir procesas