Didesnė vaiko išlaikymo našta: kas tai ir kada ji gali būti perskaičiuojama?
Santuokos nutraukimas yra sudėtingas procesas, kuris paliečia ne tik suaugusiuosius, bet ir vaikus. Statistika rodo, kad Lietuvoje subyra 4 santuokos iš 10. Tokiu atveju, tėvams, turintiems vaikų, tenka spręsti daugybę opių klausimų: su kuo jie gyvens, kaip teks dalytis vaikų priežiūros išlaidas bei kaip išsaugoti sveiką ryšį su vaiku. Šiuose sprendimuose vienas iš svarbiausių yra vaiko išlaikymo klausimas, kuris neretai tampa „didesne vaiko išlaikymo našta“ vienam iš tėvų, kai priteistas išlaikymo dydis nebeatitinka realių poreikių arba pasikeitusių aplinkybių.
Vaiko išlaikymo teisiniai pagrindai ir minimalus dydis
Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas numato, kad teikiamo išlaikymo dydis turi būti proporcingas tėvų turtinei padėčiai ir vaiko poreikiams. Tai yra esminis principas, kuriuo vadovaujasi teismai nustatydami išlaikymo sumas.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad rekomenduotinas minimalus išlaikymo (alimentų) dydis vienam vaikui iš abiejų tėvų turėtų būti ne mažesnis kaip minimali mėnesinė alga į rankas (nuo 2024 m. sausio 1 d. - 708,4 Eur, t. y. po 354,2 Eur iš kiekvieno tėvo). Jeigu vaikas neturi poreikių, dėl kurių jo būtinosios išlaidos būtų didesnės nei 708,4 Eur per mėnesį, tikėtina, kad jo išlaikymui ir bus priteista 354,2 Eur per mėnesį suma.
Tiesa, ne visada vaiko išlaikymui bus priteista pusės MMA dydžio suma. Didesnes pajamas gaunančiam tėvui gali būti nustatoma didesnė suma išlaikymui. Taip pat didesnė suma gali būti priteisiama, kai ji būtina vaiko poreikiams patenkinti, pavyzdžiui, vaikui reikalingi vaistai, specialus gydymas, būreliai, kiti laisvalaikio užsiėmimai ir pan.
Kintantys vaiko gyvenamosios vietos nustatymo modeliai ir išlaikymo pasidalijimas
Lietuvoje ilgą laiką vyravo modelis, kad vaiko gyvenamoji vieta buvo nustatoma su vienu iš tėvų (dažniausiai su motina), o kitas su vaiku bendrauja pasiimdamas jį tam tikromis dienomis, priklausomai nuo tėvų susitarimo ar teismo sprendimo. Tokiu atveju, atskirai gyvenantis tėvas teikdavo išlaikymą.
Tačiau vis daugiau šiuolaikinių tėvų nori nustatyti bendravimo tvarką, kai vaikas praleidžia vienodai laiko su abiem tėvais. Pavyzdžiui, dvi savaites gyvena su vienu, dvi savaites - su kitu iš tėvų. Kintant vaiko gyvenamosios vietos nustatymo modeliui, kyla klausimų ir dėl to, kaip dalytis vaiko išlaikymo išlaidas. Kai vaiko faktiškai praleidžiamas laikas su abiem tėvais yra vienodas, jie abu tenkina daugumą kasdieninių vaiko poreikių, tai yra, maistas, apranga, transporto išlaidos, bei turi su tuo susijusių išlaidų.
Tačiau vaiko poreikiai neapsiriboja vien tik kasdieninėmis išlaidomis, prisireikia ir papildomų periodinių ar vienkartinių tėvų išlaidų, pavyzdžiui, gydymui, vaiko ugdymo apmokėjimui, pasirengimui mokyklai. Jas paprastai patiria vienas iš tėvų, kuriam tokiu atveju tenka didesnė išlaikymo našta. Tokiu atveju tėvai turėtų susitarti dėl tokių išlaidų pasidalijimo.
Smegenų ekspertas: kaip užauginti protiškai atsparius vaikus (remiantis mokslu) | Dr. Danielis Amenas
Priteisto išlaikymo nepakankamumas ir didesnė našta
Šalyje nuolat augant pragyvenimo lygiui, didėjant tiek prekių, tiek paslaugų kainoms, išsiskyrę tėvas arba motina, su kuriuo lieka gyventi vaikas po santuokos nutraukimo, neretai susiduria su priteisto išlaikymo dydžio nepakankamumo problema. Tai atsitinka, kai kito vieno iš tėvų mokamo išlaikymo dydis yra neproporcingai mažas, atsižvelgiant į ilgainiui didėjančius vaiko poreikius bei augantį pragyvenimo lygį šalyje. Tokiu atveju didesnė išlaikymo našta tenka tam vienam iš tėvų, su kuriuo vaikas lieka gyventi.
Ilgainiui išlaikymo dydis dėl didėjančių kainų bei augančių vaiko poreikių gali tapti neadekvatus. Pavyzdžiui, tėvai išsiskyrė 2012 metais, kai vaikui buvo 5 metai, nutraukdamas santuoką teismas nustatė 150 Eur (tuo metu apie 500 litų, kas buvo tikrai nemažai) išlaikymą. Tačiau 2021 metais, kai vaikas yra paauglys, priteistas išlaikymo dydis, atsižvelgiant į per dešimtmetį ženkliai padidėjusias kainas bei išaugusius vaiko poreikius, patenkina tik mažąją dalį vaiko kasdieninių poreikių bei yra akivaizdžiai neadekvatus.
Ši situacija iliustruojama sekančia lentelė:
| Metai | Vaiko amžius | Priteistas išlaikymas (Eur) | Faktinis poreikis (orientacinis) | Pastabos |
|---|---|---|---|---|
| 2012 | 5 metai | 150 | ~150 (didelė suma tuo metu) | Priteistas teismo sprendimu |
| 2021 | Paauglys | 150 | Ženkliai didesnis | Tapęs nepakankamu dėl išaugusių poreikių ir kainų |
Išlaikymo dydžio padidinimas: pagrindai ir teismų praktika
Gera žinia yra ta, kad priteisto vaikui išlaikymo dydis nėra kažkoks absoliutus ar nekeičiamas, atvirkščiai, jis gali būti keičiamas, atsižvelgiant į išaugusius vaiko poreikius, kainų kilimą, tėvų turtinės padėties pasikeitimą. Tad aukščiau nurodytoje situacijoje vienas iš tėvų, su kuriuo liko gyventi vaikas, turi teisę kreiptis į teismą dėl išlaikymo dydžio vaikui pakeitimo (padidinimo), savo prašymą grįsdamas išaugusiais vaiko poreikiais.
Vaiko išaugę poreikiai - esminis pagrindas
Vaiko išaugę poreikiai yra ne tik vienas iš, bet ir pagrindinis išlaikymo dydžio padidinimo pagrindas. Teismui reikia pateikti tokį reikalavimą pagrindžiančius įrodymus. Kai kurios aplinkybės, kaip, pavyzdžiui, vaiko kasdieninių poreikių arba kainų šalyje padidėjimas, gali būti savaime suprantamos ir nereikalauti papildomų įrodymų. Kitos individualios aplinkybės, kaip, pavyzdžiui, vaiko specialūs poreikiai ar tėvų turtinės padėties pasikeitimas, reikalauja jų pagrindimo teikiamais įrodymais, kuriuos teismas kiekvienu atveju vertina individualiai kartu su kitomis reikšmingomis aplinkybėmis bei kitais įrodymais byloje.
Teismai, nagrinėdami bylas dėl išlaikymo dydžio pakeitimo, pripažįsta, kad tais atvejais, kai išlaikymo sumos dydis buvo nustatytas seniai, kai vaiko poreikiai buvo nedideli, priteisto išlaikymo neužtenka, nes viskas ženkliai pabrango. Vaikas auga, auga ir poreikiai.
Tėvų turtinės padėties pasikeitimas
Išlaikymo dydis gali būti keičiamas ir pasikeitus tėvų pajamų lygiui. Teismai savo praktikoje pažymi, kad pagal LR CK 3.201 str. 1 d. teismas gali sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis. Sistemiškai aiškinant LR CK 3.201 str., darytina išvada, kad išlaikymo dydžio peržiūrėjimas galimas ne tik iš esmės pasikeitus tėvų turtinei padėčiai, bet ir nepilnamečių vaikų poreikiams.
LR CK 3.192 str. 3 d. nustato, jog materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai. Tuo tarpu Lietuvos Aukščiausiasis Teismas civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013 yra pažymėjęs, kad tėvų pareiga teikti vaikui išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis pajamomis.
Taigi, tėvo bei motinos turtinė padėtis nėra viską nulemianti nustatant išlaikymo dydį. Vertindamas tėvų turtinę padėtį, teismas turi atsižvelgti į prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), lemiantį, kad visos abejonės dėl išlaikymo turi būti vertinamos vaiko interesų naudai. Vadovaujantis teismų praktika, pažymėtina, kad vaiko poreikių padidėjimas yra esminis rodiklis, sudarantis pagrindą didinti priteisto išlaikymo dydį ir šiuo atveju tėvų pajamų reikšmė yra antraeilė.
Paprastai kalbant, byloje nustatyta aplinkybė, kad padidėjo vaiko poreikiai, tėvų pajamoms išlikus nepakitusioms arba joms net ir sumažėjus, sudaro vienareikšmišką pagrindą didinti vaiko išlaikymo dydį. Teismai bylose dėl išlaikymo padidinimo akcentuoja tai, kad didinant išlaikymą būtina atsižvelgti į vaiko amžių, būtinas vaiko vystymosi sąlygas, užtikrinant vaiko poreikius maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui, ir tik paskui į abiejų tėvų turtinę padėtį.
Koks išlaikymo dydis gali būti pripažintas „protingu“?
Nustačius, kokios aplinkybės sudaro išlaikymo dydžio keitimo (padidinimo) pagrindą, toliau vertėtų pasigilinti, koks išlaikymo dydis gali būti pripažintas „protingu“. Nuo kurios sumos yra „atsispiriama”, formuluojant ieškinio reikalavimus dėl išlaikymo dydžio padidinimo?
Minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas laikomas užtikrinančiu vaiko būtinus poreikius. Šiuo atveju atsakymas slypi taip pat Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje, kurioje laikomasi pozicijos, jog orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems jo poreikiams patenkinti, pripažintinas minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010).
Pavyzdžiui, nors 2020 m. spalio 14 d. Vyriausybės nutarimu Nr. 1114 nuo 2021 m. sausio 1 d. buvo patvirtinta 642 Eur minimali mėnesinė alga (bruto), naujausia teismų praktika, remiantis 2024 m. sausio 1 d. minimalia mėnesine alga, rodo orientacinį išlaikymo dydį (pusę MMA) - 354,2 Eur iš kiekvieno tėvo.
Smegenų ekspertas: kaip užauginti protiškai atsparius vaikus (remiantis mokslu) | Dr. Danielis Amenas
Išimtinės aplinkybės leidžiančios priteisti mažesnį išlaikymą
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat pažymėjo, kad mažesnis išlaikymas (mažiau negu pusė MMA) teismo gali būti priteisiamas tik išskirtiniais atvejais, kai tėvai dėl susiklosčiusios itin sunkios turtinės padėties ar sveikatos būklės objektyviai nėra pajėgūs teikti didesnį išlaikymą. Šiuo atveju yra būtina teismui pristatyti įrodymus, pagrindžiančius šias aplinkybes.
Tačiau paprastai minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas vaikui gali būti priteisiamas ir tuo atveju, jei vaiko tėvai nedirba, neturi turto, o jų pajamos yra minimalios. Tokia pozicija paaiškinama tuo, kad CK 3.192 straipsnyje įtvirtinta tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo vaikus yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis, bloga turtine padėtimi, kitų šeiminių ryšių susiformavimu ar kitomis aplinkybėmis.
Taigi, atsakovui nesutinkant su ieškinio reikalavimu dėl pusės MMA dydžio išlaikymo priteisimo, jis teismui turi pateikti dokumentus, pagrindžiančius itin sunkią jo turtinę padėtį arba sveikatos būklę bei pagrįsti šių aplinkybių išskirtinumą. Tačiau, pavyzdžiui, išskirtinėmis nebus pripažintos aplinkybės, jeigu vaiko tėvas nedirba savo pasirinkimu ir nededa pastangų susirasti darbą pagal turimus įgūdžius. Šios aplinkybės neatleidžia jo nuo pareigos teikti išlaikymą vaikui.
Projektai
Steigėjas
Informacinis rėmėjas
