Kuriuo metų laiku pasaulyje ir Lietuvoje gimsta daugiausiai vaikų: statistika ir priežastys
Gimstamumas yra vienas svarbiausių demografinių rodiklių, atspindinčių visuomenės pokyčius ir ateities tendencijas. Nors atrodo, kad kūdikiai gimsta nuolatos, statistika rodo aiškias sezoniškumo tendencijas tiek Lietuvoje, tiek visame pasaulyje. Šis fenomenas, kada tam tikri metų laikai tampa kūdikių gimimo piku, slypi ne tik biologiniuose, bet ir kultūriniuose bei socialiniuose veiksniuose.
Gimstamumo pikai Lietuvoje
Statistikos departamento duomenys aiškiai rodo, kad vasaros mėnesiai, ypač vidurvasaris, Lietuvoje - tikras gimtadienių bumas. Vilniaus gimdymo namuose daugiausia kūdikių pasaulį išvysta paprastai birželį ir gegužę. Tačiau daugiausia gimtadienių Lietuvoje švenčiama liepą. Statistikos departamento duomenys byloja, kad būtent šį mėnesį pastaruosius dvylika metų gimė daugiausia gyventojų. Antras mėnuo pagal mūsų šalyje gimusių kūdikių skaičių yra rugpjūtis.
Palyginti su pastarųjų dvylikos metų mėnesio vidurkiu, liepą gimsta vidutiniškai 11 proc. daugiau gyventojų. Išanalizavus pastarųjų penkiolikos metų statistikos duomenis, paaiškėjo, kad rekordinis liepą gimusių kūdikių skaičius buvo užfiksuotas 2009-aisiais - tą mėnesį gimė iš viso 2 987 kūdikiai. Nuo jo mažai atsilieka kitų metų vasaros mėnesiai. Pagal gimusių kūdikių skaičių 2009 m. liepai įkandin seka 2008-ųjų liepa (2 976 gimimai), pernykščiai birželis (2 933) ir rugpjūtis (2 924) ir vėl trys liepos mėnesiai iš eilės: 2014-ųjų (2 918), 2010-ųjų (2 890) ir 2003-iųjų (2 877).
Galima paminėti ir pačius negausiausius pagal gimusių kūdikių skaičių metų mėnesius. Didžiausias rekordininkas - 2014 m. vasaris, kai Lietuvoje pasaulį išvydo 2 109 kūdikiai. Toliau rikiuojasi 2003-iųjų vasaris (2 154) ir 2002-ųjų lapkritis (2 170).
Pasaulinės tendencijos ir pastojimo laikas
Visame pasaulyje pastebimas sezoniškumas gimstant kūdikiams. „Paprastai daugiau kūdikių gimsta liepos, rugpjūčio ir rugsėjo mėnesiais“, - sako Vašingtono universiteto Šiaurės vakarų medicinos centro akušerijos skyriaus vedėja Mary Lou Kopas. Pasak jos, reikia skaičiuoti devynis mėnesius atgal ir pamatysime, kad dažniausiai pastojama nuo lapkričio iki sausio mėnesio. JAV Nacionalinio sveikatos statistikos centro duomenimis, šiaurinėse šalyse daugiau kūdikių gimsta birželio ir liepos mėnesiais, o pietinėse pikas pasiekiamas šiek tiek vėliau - spalio ir lapkričio mėnesiais. Tai reiškia, kad pagrindinis pastojimo laikas yra rudenį ir žiemą.
Lietuvos statistika niekuo nesiskiria nuo JAV gimdymų sezoniškumo statistikos. Lietuvos Statistikos departamento duomenys rodo, kad būtent liepos mėnesį pas mus įvyksta daugiausiai gimdymų. Per pastaruosius dvylika metų liepą iš viso gimė beveik 34 tūkst. gyventojų, 2 tūkst. daugiau nei rugpjūtį, kuris yra antras mėnuo pagal gimusių Lietuvoje skaičių.
Veiksniai, lemiantys pastojimo sezoniškumą
Kodėl daugiau kūdikių gimsta rudenį ir žiemą? Ar šiais mėnesiais padidėjęs gimstamumas susijęs su šaltesniu oru ir ilgesnėmis naktimis? M. L. Kopas spėja, kad tam įtakos gali turėti socialiniai aspektai, pavyzdžiui, daugiau laiko praleidžiame lovoje, kai šalta ir tamsu. Ji pridūrė, kad su žmonėmis yra taip, kad nors ir esame žinduoliai, išsivystėme iki tokio lygio, kad galime kontroliuoti savo aplinką, o sociologiniai veiksniai mums yra daug svarbesni.
Gydytojas urologas Titas Simaška kalbėjo, kad yra objektyvių veiksnių, kodėl būtent rudenį lytinių santykių turima dažniausiai. Jeigu šiais dviem vasaros mėnesiais yra daugiausia gimdymų, nesunku paskaičiuoti, kad daugiausiai pastojama spalio, lapkričio ir gruodžio mėnesiais. Vienas iš bandymų paaiškinti, kodėl šiuos šaltojo sezono mėnesius galima vadinti pačiais vaisingiausiais, kada daugiausiai porų pastoja, yra toks: esą šaltasis metų laikas yra itin palankus gerai spermos gamybai bei kokybei. Kitas aiškinimas yra tas, kad spalio, lapkričio ir gruodžio mėnesiais žmonės daugiau laiko praleidžia kartu, gruodį švenčiame Kalėdas, ir daug žmonių šiuo laiku atostogauja.
„Juk moteriai reikės vaiką išnešioti, taigi ne pastojimui reikia geriausios sveikatos, o išnešiojimui. Kodėl avelės gimsta pavasarį, nes kai avis bus nėščia, reikės, kad būtų daug žolės, tai lygiai taip pat su žmonėmis, tik mūsų gestacinis laikotarpis yra ilgas. Todėl turime turėti gerą mitybą nėštumo metu ir gimdyti palankiu oru“, - aiškino T. Simaška.
Hormonų įtaka ir seksualinis aktyvumas
Pasak T. Simaškos, didžiausias lytinių santykių dažnis yra rudenį. Vyrų testosterono lygis, kuris yra puikus libido skatintojas, vasarą, palyginus su žiema, yra 2,5 karto didesnis. Tam įtakos turi šviesa, mityba, fizinis aktyvumas. Tačiau vyrai nėra tie, kurie lemia lytinių santykių dažnį, ir daug svarbiau gali būti moterų testosteronas ir jo fliuktuacija (pokytis) per metus. Nes moterys yra tos, kurios reguliuoja lytinių santykių dažnį - jos renkasi partnerį, nes lytiniai santykiai turi pastojimo grėsmę.
Moterų testosterono lygis per vasarą kyla ir kaip tik didžiausias yra rudenį. Vyrų testosteronas vasaros pradžioje kyla ir atėjus rudeniui krenta. Niekas negali tiksliai atsakyti, kodėl šiluma abiejų lyčių neveikia vienodai. Spėlionės yra kelios - dėl to, kad moteriai reikia mažesnio kiekio testosterono libido kėlimui, o vyrams reikia didesnio. Tad ruduo yra optimalus metų laikas. Kitas dalykas, rudenį dar nėra labai daug rūbų, yra pakankamai nemažai feromonų, jie irgi turi savo sezoniškumą ir rudenį būna jų pikas, ir saulės kiekis yra pakankamai nemažas.
Paklaustas, ar yra geresnis paros metas užsiimti lytiniais santykiais, gydytojas teigė, kad tai - vėlgi daug diskusijų galintis sukelti klausimas. Lengviausia turėti ryte, visų pirma, yra rytinė erekcija, abu esate šiltai po užklotu, trečias dalykas - ryte dar esi apsiblausęs, mąstymas stipriai nevyksta ir visos baimės, kad gali nepasisekti, kad darbe vakar kažkas nesisekė, dar yra kažkur giliai, ir gali visiškai atsipalaiduoti ir turėti lytinių santykių be tam tikrų baimių ar nerimo. Taip pat tiek pas vyrą, tiek moterį didžiausias testosterono kiekis yra ryte, testosteronas gaminasi tik naktį ir tik miego metu. Taigi teoriškai tai kaip ir būtų geriausias variantas, bet praktika tokia, kad rytais reikia anksti keltis, rengti vaikus, esi kupinas visokių skysčių, kvapų, iš burnos kvapas prastas, tad praktiškai dažniau santykius turima vakarais.
Hormonų ir vaisingumo ekspertai: mums melavo apie moterų sveikatą! Jei taip atsitiks, kreipkitės į gydytoją
Lietuvos gimstamumo pokyčiai ir demografinės prognozės
Statistikos duomenis analizuojantys specialistai jau kurį laiką džiugina žiniomis, kad pastaruoju metu gimstamumas mūsų šalyje auga. Pastaruosius trejus metus gimdymų skaičius Lietuvoje auga. 2015 m. šalyje užfiksuoti iš viso 31 475 gimdymai, 2014-aisiais - 30 369, 2013 m. - 29 885. Tiesa, iš šiek tiek pagerėjusios statistikos džiaugsmo gali būti nedaug. Pasak demografinius pokyčius Lietuvoje stebinčių specialistų, ilgalaikės gimdymų skaičiaus didėjimo tendencijos nereikėtų tikėtis. Mat dabar gimstamumo augimą greičiausiai lemia prieš keletą dešimtmečių vykęs demografinis augimas. Šiuo metu atžalų susilaukia tuomet gimę vaikai. Kai praeis ši banga, ko gero, ir vėl bus gimstamumo nuosmukis, nes užaugs ta karta, kuri nebuvo gausi, ir tiesiog nebus kam gimdyti. Tą nuosmukį galėtų pristabdyti nebent veiksmingos specialiosios priemonės.
Beje, statistika byloja, kad ilgainiui Lietuvoje gali pristigti nuotakų, nes pastaruosius penkerius metus berniukų mūsų šalyje gimsta maždaug penkiais šimtais ar net tūkstančiu daugiau negu mergaičių. Pavyzdžiui, praėjusiais metais pasaulį išvydo 15 274 mergaitės ir 16 201 berniukų, užpernai - atitinkamai 14 804 ir 15 565.
Pasirodo, populiariausias motinystės amžius Lietuvoje - 25-29 metai. Pernai šio amžiaus gimdyvių buvo net 11 180. Retkarčiais gimdo ir vyresnės nei 50 metų moterys, tačiau ne kasmet šio amžiaus grupėje fiksuojami gimdymai - pernai tokio amžiaus negimdė nė viena, 2014-aisiais - vos viena moteris. Šio amžiaus moteris gerokai lenkia jaunutės mamos. Pernai tokiomis tapo aštuonios nepilnametės iki penkiolikos metų (2014-aisiais tokių buvo vienuolika). Gimdančiųjų 15-19 metų yra gerokai daugiau - šis skaičius peržengia tūkstančio ribą (pernai - 1 136, užpernai - 1 147).
Gimstamumo tendencijos Jungtinėje Karalystėje ir visame pasaulyje
Bendras gimstamumas pasaulyje mažėja. Jungtinėje Karalystėje 2024 metais net 40,4 proc. visų gyvų gimimų įvyko šeimose, kuriose bent vienas iš tėvų gimė užsienyje. Tai rekordinis rodiklis, kuris per trejus metus smarkiai išaugo nuo 35,1 proc. 2021-aisiais. O jei žiūrėsime tik į motinas, 33,9 proc. visų gimusių kūdikių turėjo užsienyje gimusią motiną, kai 2009 m. tokių buvo vos ketvirtadalis.
Statistika rodo, kad net 17 proc. vietos savivaldybių Anglijoje jau dabar daugiau nei pusė gimimų įvyksta migrantų šeimose. Penkiose savivaldybėse šis skaičius viršija 80 proc. - tai tokie rajonai kaip City of London (84,4 proc.), Brent (83,9 proc.), Newham (82,4 proc.), Harrow (82,2 proc.) ir Ealing (81,4 proc.). Visi šie rajonai yra Londone arba jo priemiesčiuose.
Tokį augimą demografai sieja su rekordine grynąja migracija, kuri 2023 m. siekė net 906 000 žmonių per metus. „Dauguma migrantų - jauni žmonės, todėl natūralu, kad jie kuria šeimas“, - teigia specialistai. Nors 2024 metais gimimų skaičius Anglijoje ir Velse šiek tiek paaugo ir siekė 594 677 kūdikius, tai vis tiek trečias mažiausias rodiklis nuo 1977 metų.
Dar ryškesnė tendencija - nuolatinis gimdymo amžiaus didėjimas. Moterys nuo 35 metų sudarė vis didesnę dalį gimdančiųjų, o moterys virš 45 metų jau nebėra retenybė. Tėvystės amžius taip pat keičiasi - net 14,2 proc. padidėjo kūdikių, kurių tėvai yra vyresni nei 60 metų. „Daug žmonių atidėlioja šeimos kūrimą“, - pastebi ekspertai. Gimstamumo pokyčiai sukelia ne tik demografines, bet ir politines bei kultūrines diskusijas.
Gimdymo praktikos ir medicininė pagalba
Vilniaus gimdymo namų direktorė, gydytoja akušerė-ginekologė Kornelija Mačiulienė patvirtino, jog kalbos apie šalyje padidėjusį gimstamumą nėra iš piršto laužtos. „Savo darbe mes taip pat juntame, kad gimdyvių skaičius yra išaugęs. Praėjusiais metais mūsų gimdymo namuose gimdė pusantro šimto daugiau moterų negu ankstesniais“, - pabrėžė pašnekovė. Ji neprisimena, jog būtų buvę tokių dienų, kad nebūtų pagimdžiusi nė viena moteris. „Dar tokios dienos pas mus nebuvo. O daugiausia per parą esame priėmę dvidešimt gimdymų. Tokių dienų buvo ir pernai, ir šiemet“, - sakė medikė. Pašnekovės teigimu, nebuvo nutikę ir taip, kad visos gimdyvės būtų ėmusios gimdyti tuo pačiu metu, o medikai nebūtų spėję suktis ir visoms skirti vienodai dėmesio. „Personalo mums netrūksta. Mes turime aštuonias gimdyklas, ir vietos visoms užtenka. O tie gimdymai kažkaip savaime pasiskirsto“, - teigė akušerė-ginekologė.
Lyginant dabartinę padėtį ir sovietmečio situaciją, pokyčiai yra akivaizdūs. „Tais laikais net sunku buvo įsivaizduoti, kad vienoje palatoje kartu gulės ne aštuonios gimdyvės, o tik motina, vaikas ir tėvas. Šiandien jau visiškai kitokia gimdymo kultūra. Turime labai daug aparatūros, kuri stebi, fiksuoja vaisiaus vaizdą. Gimdymo namuose sukurta atmosfera, labai artima namų aplinkai. Kartu su gimdyve gali būti ir vyras. Moteris gali laisvai pasirinkti, kaip geriau jai gimdyti - tradiciniu būdu ar vonioje, atsisakyti epidurinės nejautros ar ne“, - savo įžvalgomis dalijosi nemažai metų moterų gimdymui paskyrusi gydytoja. Akušerė-ginekologė patikino, kad pats gimdymo procesas šiais laikais netapo sklandesnis, nei buvo seniau, - įvairių patologijų ar papildomo medikų įsikišimo atvejai šiandien taip pat nėra jau tokie reti.
Žinios apie Lietuvos medikų pažangą gimdymo skyriuose jau seniai sklando kaimyninėje Baltarusijoje ir Rusijos Kaliningrado srityje. Tų kraštų gimdyvės, jei tik leidžia piniginė, mielai renkasi galimybę gimdyti mūsų šalyje.
Greitoji medicinos pagalba gimdymo metu
Ar šiais laikais dažnai tenka pas gimdyvę skubėti greitajai medicinos pagalbai? „Tokių kvietimų nebūna daug. Nėščiosios paprastai reguliariai lankosi pas savo gydytojus, šie stebi jų sveikatą, nėštumo eigą, prognozuoja gimdymo datą. Tad tokios moterys į gimdymo skyrius dažniausiai susiruošia pačios, pasirūpina, kas jas į tuos skyrius pristatytų. Jeigu gimdyvės gyvena atokesniame rajone, kurio centre jau nebėra galimybių gimdyti, ir negali pačios nuvykti į gimdymo skyrius sostinėje, tuomet kviečiasi greitąją medicinos pagalbą, kad būtų nugabentos“, - aiškino sostinės Greitosios medicinos pagalbos stoties dispečerinės tarnybos vadovas Vytenis Keršys.
Per metus pasitaiko ir pavienių nenumatytų atvejų, kai tenka skubėti pas gimdyvę, ne kartą greitosios pagalbos medikams teko priimti gimdymą automobilyje ar tiesiog gelbėti skausmų užkluptą gimdyvę gatvėje. Pasak mediko, daugiau kvietimų pas gimdyves būdavo tada, kai buvo įsigalėjusi mada gimdyti namuose. „Esu ir pats važiavęs į namus gelbėti tokios gimdyvės. Tokie gimdymai - patys rizikingiausi. Juk ištikus gimdymo komplikacijai, pavyzdžiui, gausiam kraujavimui, namuose suteikti reikiamą pagalbą tiesiog nėra sąlygų. Tada telieka šauktis greitąją pagalbą“, - pridūrė V. Keršys.
Šiandien tokie ekstremalūs įvykiai - jau tik gydytojų prisiminimuose. V. Keršio teigimu, ir šiais laikais netikėtų gimdymų pasitaiko, vis dėlto tokie atvejai - pavieniai, kažin ar jų būtų dešimt per metus. Tačiau, priešingai nei anksčiau, dabar greitosios medicinos pagalbos automobiliuose yra ir sterilios medžiagos, ir patalynės vaikeliams suvystyti, ir rinkinių pirmajai pagalbai suteikti gimdyvėms. Gimdymas traktuojamas kaip būtinoji pagalba, tad nesvarbu, kur jis prasidėjo - ar namuose, ar gatvėje, ar lėktuve, pagalba turi būti suteikta vietoje, nes gimdymo nesustabdysi. Priimti gimdymą - greitosios pagalbos mediko pareiga. Suprantama, gimdyti greitosios medicinos pagalbos automobilyje nėra taip saugu, kaip gimdymo skyriuje, tačiau greitosios pagalbos medikai savo darbą taip pat atlieka profesionaliai.
Įspūdingi gimdymo rekordai ir išskirtiniai atvejai
Per vieną gimdymą daugiausia vaikų pasaulyje yra sulaukusi Nadya Suleman. Po to, kai moteris susilaukė aštuoneriukės, medikai įsivėlė į ilgus ginčus apie dirbtinio apvaisininimo technologijų saugumą. Guinnesso rekordų knygoje fiksuojama, kad viena moteris pasaulyje daugiausia yra susilaukusi 69 vaikų. Tai pavyko padaryti 18 amžiuje Rusijoje gyvenusiai Teodoro Vasiljevo žmonai.
Šiais laikais pagimdyti ketvertuką - jau ne pasaulio stebuklas. Kai laukiamasi daug kūdikių, jie dažniausiai gimsta anksčiau laiko. Jei gimsta daugiau nei trys kūdikiai, dažniausiai taip nutinka po dirbtinio apvaisinimo, bet pasitaiko ir natūralių atvejų. 2021 m. birželį buvo plačiai pranešta apie Pietų Afrikoje neva gimusį dešimtuką, tačiau vėliau ši informacija buvo paneigta ir pripažinta melaginga.
Jauniausiai pasaulio mama laikomai Peru gyvenusiai Linai Medinai gimdymo dieną 1939 m. gegužę pačiai tebuvo penkeri metai, 7 mėnesiai ir 21 diena. Iš pradžių medikai manė, kad mergaitė pilve turi auglį, tačiau po tyrimų paaiškėjo, kad ji septintą mėnesį nėščia. Jai buvo atliktas Cezario pjūvis, nes mergaitė nebūtų sugebėjusi pagimdyti pati. L. Medina susilaukė sūnaus.
Vyriausia pasaulio motina laikoma Indijoje gyvenanti Omkari Panwar. Kai 2008 - aisiais ji pagimdė dvynius, moteriai buvo 72 metai, o jos vyrui 75 metai. Pastoti indei pavyko pasinaudojant pagalbiniu apvaisinimu. Transseksualas Thomas Beatie vadinamas pirmuoju vyru pasaulyje, kuriam neva pavyko pastoti ir pagimdyti. Oregone gyvenantis T. Beatie, gerai žinomas Amerikos transseksualų teisių gynėjas, pats gimęs moterimi, bet lytį pakeitęs. Savo tinklalapyje jis tikina jau turintis tris vaikus. Kentukyje gyvenanti Stacey Herald pati yra vos 71 cm ūgio, tačiau sugebėjo pagimdyti tris vaikus. Nepaisant įspėjimų, kad gimdymai jai gali būti mirtini, o vaikai gali paveldėti jos ligas, moteris pastojo ir gimdė tris kartus.
Projektai
Steigėjas
Informacinis rėmėjas
