Aktyvumo ir Dėmesio Sutrikimai Ikimokykliniame Amžiuje: Simptomai, Priežastys ir Pagalba

Ikimokyklinis amžius yra itin svarbus vaiko raidai, todėl bet kokie elgesio ar emocijų sutrikimai gali turėti ilgalaikį poveikį jo tolimesniam gyvenimui. Šiame straipsnyje aptarsime dažniausiai pasitaikančius elgesio ir emocijų sutrikimus ikimokykliniame amžiuje, jų priežastis, požymius bei galimus pagalbos būdus. Aktyvumo ir dėmesio sutrikimas (ADS) yra neurologinis raidos sutrikimas, kuriam būdinga sunkumai sukaupti dėmesį, impulsyvumas ir hiperaktyvumas. Šie sunkumai trukdo vaikui jo kasdieniniame gyvenime. Vaikai, turintys aktyvumo ir dėmesio sutrikimą (ADS), dažnai yra vadinami “sunkiais” vaikais. Auginti vaiką su ADS yra iššūkis tėvams, nes sunkumų kyla ne tik namuose, bet taip pat tėvai dažnai susiduria su vaiko atstūmimu kitose aplinkose (pvz., ugdymo įstaigoje, laisvalaikio erdvėse).

Kas yra Elgesio ir Emocijų Sutrikimai?

Elgesio ir emocijų sutrikimai - tai grupė sutrikimų, kurie pasireiškia elgesio ir (ar) emocinėmis reakcijomis, kurios stipriai skiriasi nuo įprastų amžiaus ir kultūros normų, nėra laikina reakcija į stresą keliančias situacijas bei pasireiškia nuolat bent dviejose skirtingose gyvenimo srityse. Šią sutrikimų grupę sudaro:

• Elgesio sutrikimai
• Emocijų sutrikimai
• Aktyvumo ir (ar) dėmesio sutrikimai

Svarbu pažymėti, kad emocijų ir (ar) elgesio sunkumų pasitaiko daugumos žmonių kasdienybėje vienu ar kitu gyvenimo periodu. Tačiau, jei šie sunkumai tampa nuolatiniai ir trukdo vaiko prisitaikymui kasdieniniame gyvenime, reikėtų atkreipti į tai dėmesį. Maždaug pusė psichikos sveikatos sutrikimų pasireiškia iki 14-ųjų gyvenimo metų. Negydomi vaikų psichikos sutrikimai ir paauglių psichikos problemos gali turėti ilgalaikių pasekmių - vyresniame amžiuje gali kilti emociniai, elgesio sunkumai ar pasireikšti dar sunkesni psichikos sveikatos sutrikimai. Priešmokykliniame amžiuje neretai pasitaiko brandumo mokyklai problemos, elgesio ir emocijų, aktyvumo ir dėmesio sutrikimai.

Dažniausiai pasitaikantys elgesio sutrikimai

Elgesio sutrikimai pasireiškia pasikartojančiu ir nuolatiniu agresyviu, provokuojančiu, įžūliu elgesiu.

• Prieštaraujančio neklusnumo sutrikimas: pasireiškia nepaklusnumu, pastoviais konfliktais su autoritetu, ginčais su suaugusiais, dažnais atsisakymais vykdyti suaugusių reikalavimus, taisyklių pažeidimais, kitų kaltinimu.
• Elgesio sutrikimas (asocialus elgesys): pasireiškia nuolatiniu kitų teises ir amžių atitinkančias visuomenės nustatytas elgesio normas pažeidžiančiu elgesiu. Jam būdingas agresyvus elgesys, kitų nuosavybės gadinimas, melavimas, vagystės, taisyklių pažeidimai, bėgimas iš namų.

Dažniausiai pasitaikantys emocijų sutrikimai

Emociniai sutrikimai dažniausiai skiriasi nuo elgesio sutrikimų tuo, kad vaikai, patiriantys emocinius sunkumus, dažniausiai kenčia viduje, todėl juos sunkiau pastebėti. Dažniausi emocinių sutrikimų požymiai yra nerimas, nuolatinė liūdna nuotaika, irzlumas, jautrumas, vienišumas, įprastos veiklos vengimas, susidomėjimo praradimas, įtampa, nuovargis. Emociniai sutrikimai skirstomi į dvi grupes:

• Nerimo sutrikimai: susiję su streso/baimės sistemos disfunkcija, pasireiškia stipriu nerimu, kuris trunka ilgą laiką, gali kilti be aiškios priežasties, gali tapti nekontroliuojamu ir stipriai trukdyti kasdienei veiklai. Nerimo sutrikimams priskiriami generalizuoto nerimo sutrikimas, obsesinis kompulsinis sutrikimas, panikos sutrikimas, specifinės fobijos, atsiskyrimo nerimo sutrikimas, selektyvus mutizmas, socialinė fobija, potrauminio streso sindromas.
• Nuotaikos sutrikimai: būdingas pasitenkinimo jausmo praradimas, žema savivertė, užsisklendimas, dėmesio koncentracijos pablogėjimas. Dažniausiai pasitaikantis nuotaikos sutrikimas - depresija.

Aktyvumo ir Dėmesio Sutrikimas (ADS/ADHD)

Aktyvumo ir (ar) dėmesio sutrikimas (ADS) - tai sutrikimas, kuriam būdingas padidėjęs aktyvumas (hiperaktyvumas), impulsyvumas ir dėmesio trūkumas. ADHD/ADD yra neurologinis raidos sutrikimas, kuris dažniausiai pastebimas vaikystėje, bet požymiai gali pasireikšti paauglystėje ir suaugus. Aktyvumo ir dėmesio sutrikimui yra būdingas nuolatinis neatidumas, hiperaktyvumas bei impulsyvumas. Šie požymiai turi didelės įtakos akademinei veiklai ir kasdieniam vaiko gyvenimui. Dėmesio trūkumo ir hiperaktyvumo (angl. attention deficit hyperactivity disorder - ADHD) sindromas yra neurologinis sutrikimas, kurio pirmieji simptomai pasireiškia vaikystėje, iki 12 metų. Pagrindiniai požymiai pasižymi nuolatiniu sunkumu sutelkti dėmesį ir (arba) valdyti hiperaktyvumą, impulsyvumą, trukdantys arba bloginantys socialinio, mokyklinio ar darbinio funkcionavimo kokybę bei vystymąsi.

Dėmesio sutrikimas vaikams, dažnai vadinamas dėmesio stokos ir hiperaktyvumo sutrikimu (ADHD), yra vienas dažniausiai pasitaikančių vaikų elgesio sutrikimų. Šis sutrikimas pasireiškia sunkumais sukaupti dėmesį, dažnu išsiblaškymu, impulsyviu elgesiu ir hiperaktyvumu. Vaikams, turintiems dėmesio sutrikimo simptomų, būdingas nuolatinis judėjimas, sunkumai ramiai išbūti vienoje vietoje, o taip pat negebėjimas užbaigti užduotis.

ADS/ADHD paplitimas

Per pastaruosius dešimtmečius sparčiai išaugo asmenų skaičius, kuriems diagnozuojamas šis sutrikimas. Remiantis naujausiais demografiniais duomenimis, dabar pasaulyje ADHD diagnozuota apie 15,9 % studentų ir 506,17 mln. (9,34 %) suaugusiųjų. Lietuvoje, pagal dabartinius turimus rodiklius, ADHD nustatyta apie 5,2 % pradinių klasių mokinių, tarp kurių yra 1,9 karto daugiau berniukų nei mergaičių. Šis skaičius tik didėja, todėl ADHD dabar laikomas vienu iš labiausiai paplitusių psichinės sveikatos sutrikimų visame pasaulyje.

Sutrikimų priežastys ir rizikos veiksniai

Kadangi emocijų ir elgesio sutrikimų grupę sudaro tarpusavyje pakankamai skirtingi sutrikimai, tai ir jų priežastys ar rizikos veiksniai tarpusavyje gali skirtis. Dažniausiai įvardinama svarbiausia aktyvumo ir (ar) elgesio sutrikimų priežastis - neurologinės kilmės smegenų veiklos pakitimai bei paveldimumas. Atlikti tyrimai atskleidžia, jog ADHD gali pasireikšti dėl genetinių, biologinių bei aplinkos veiksnių, kurie yra:

• Paveldimumas: Remiantis dvynių ir įvaikinimo tyrimais, genetiniai veiksniai gali numatyti 60-90% ADHD atvejų. Dėl to ADHD sergančių asmenų tėvai, broliai bei seserys turi didelę tikimybę taip pat turėti ADHD. Vis dėlto, ADHD išsivysto kompleksiškai, todėl sutrikimas nėra susijęs tik su genetiniais veiksniais.
• Smegenų struktūriniai pokyčiai: Skirtingi tyrimai rodo, jog žmonės, kuriems diagnozuotas ADHD sutrikimas, pasižymi pakituria corpus collosum (nervų skaidulų rinkinys, jungiantis abu smegenų pusrutulius) struktūra, atsakinga už informacijos perdavimą tarp abiejų smegenų pusių. Taip pat atlikta metaanalizė nustatė, jog žmonės su ADHD turi funkcinių pakitimų smegenų srityse, reguliuojančiose kognityvinį slopinimo kontroliavimą ir dėmesį.
• Neurotransmiterių disbalansas: Nustatyta, jog pernelyg didelis dopaminerginis aktyvumas gali lemti prastą motorinių impulsų kontrolę ir blogesnę impulsyvumo kontrolė, vieni iš pagrindinių ADHD simptomų. Taip pat atrasta, jog yra reikšmingas ryšys tarp bendros norepinefrino koncentracijos sumažėjimo ir kognityvinių ADHD simptomų kaip kontrolė bei koncentracija. Atsižvelgiant į tai, su dopaminu ir noradrenalinu susiję vaistai yra naudojami gydyti ADHD, slopinti šio sutrikimo simptomus medicinėje praktikoje.
• Motinos elgesys: Moksliškai nustatyta, jog motinų vaikams, kurios neštumo metu vartojo nikotiną ar alkoholį, yra didelė rizika susirgti ADHD.
• Smegenų sužalojimas: Kai kuriais atvejais, ADHD simptomai gali pasireikšti po stiprios galvos traumos.
• Gimimas neišnešiotam ir/ar mažo svorio: Nustatyta, jog neišnešioti ir/arba mažo svorio kūdikiai turi didesnę riziką susirgti ADHD.

ADHD yra laikomas paveldimu sutrikimu, kurio patogenezę lemia genai. Tačiau genetinių ir aplinkos tyrimų rezultatai patvirtina hipotezę, kad genetiniai veiksniai gali turėti įtakos šiai ligai, nes lemia individo jautresnę reakciją į aplinkos poveikį, ypač prenatalinėje stadijoje, kur iššaukia biologinius pokyčius. Taigi, ADHD priežastys yra dažniausiai kompleksiškos: genetinių, biologinių ir aplinkos veiksnių junginys.

Tuo tarpu, nors elgesio sutrikimai taip pat gali atsirasti dėl biologinio paveldimumo aspekto, tačiau rizikos veiksniais laikomi ir šeimos aplinka, priešiškas, šiukštus tėvų elgesys, smurtas, nepriežiūra, apleistumas, alkoholizmas ar kivirčai šeimoje, rizikinga kaimynystė. Emocinių sutrikimų atsiradimo priežastys taip pat gali būti paveldimumas, tačiau taip pat ir vaiko patiriami stresiniai įvykiai, konfliktai. Taip pat svarbu paminėti, kad kaip egzistuoja rizikos veiksniai, kurie gali prisidėti prie sutrikimo atsiradimo, taip pat egzistuoja ir apsauginiai veiksniai, kurie gali sumažinti sutrikimo atsiradimo riziką.

Pagrindiniai ADS/ADHD simptomai

Pagrindiniai aktyvumo ir dėmesio sutrikimo (ADHD) simptomai yra:

• Nedėmesingumas: sudėtinga sutelkti ir išlaikyti koncentraciją, ji yra lengvai sutrikdoma. Yra sunku atkreipti dėmesį į detales, nuosekliai sekti nurodymus, vienodai kokybiškai atlikti užduotis ir užbaigti darbus iki galo. Gali pasireikšti nesugebėjimas organizuoti užduotis, aktyviai klausytis, kai kiti kalba. Dažnai užmirštama, kas buvo pasakyta ar ką reikėjo padaryti. Vaikams, turintiems šį sutrikimą, yra sunku išlaikyti dėmesį, atlikti užduotis, organizuoti veiklą ir atkreipti dėmesį į detales. Vaikai dažnai kažką pamiršta, yra lengvai išblaškomi. Vaikai, turintys ADHD, dažnai negali sutelkti dėmesio žaidžiant ar atliekant įvairias užduotis, gali nutraukti dar nebaigtus užsiėmimus arba imtis kelių veiklų vienu metu.
• Hiperaktyvumas: nuolatinis netikslingas skubėjimas, noras pastoviai judėti, nesugebėjimas išsėdėti vienoje vietoje. Sunkumai įsitraukti į ramią veiklą, atlikti vieną užduotį, dažnas užduoties keitimas neužbaigus pirmosios. Reiškiantis hiperaktyvumui, vaikas pamokoje gali dažnai muistytis ir nenusėdi vietoje, pavyzdžiui: judinti rankas ir kojas, sukinėtis. Taip pat šie vaikai savo elgesiu gali trukdyti kitiems, nes jiems yra sunku išbūti ramiai.
• Impulsyvumas: neprognozuojamas ar įkyrus elgesys, kai sunku nustygti vienoje vietoje, sulaukti savo eilės, susiturėti ir iki galo išklausyti kito mintis ar užduoto klausimo pabaigą, žinant teisingą atsakymą. Dažnas kitų pertraukinėjimas, greitas svarbių sprendimų priėmimas, neapgalvojus jų pasekmių. Reiškiantis impulsyvumui, vaikas gali dažnai sakyti dalykus neapgalvojęs, skubėti atsakinėti į klausimus bei daryti daug skubos klaidų. Šiems vaikams kyla sunkumų išlaukti savo eilės, todėl jie gali pertraukinėti kitus, komentuoti. Pasireiškiantis netinkamas elgesys yra susijęs su sunkumais numatyti elgesio pasekmes bei mokytis iš pasekmių, todėl kyla nepaklusnaus vaiko įvaizdis. Impulsyvumas yra susijęs su emocinėmis reakcijomis, kurios gali būti staigesnės ir stipresnės, kas apsunkina santykius su kitais vaikais.

Kiti galimi simptomai:

• Galimas šiek tiek vėlesnis kalbos, motorinių ar socialinių įgūdžių vystimasis.
• Žemas frustracijos toleravimo lygis, aukštas dirglumas ar dažnas nuotaikų kintamumas.

Apibendrinant, aktyvumo ir dėmesio sutrikimą turintis vaikas turi sunkumų šiose srityse:

• Itin judrus: būdingas bendras motorinis neramumas.
• Neatidus: sutrikęs gebėjimas susikoncentruoti, sumažėjęs ilgalaikis susikaupimas, padidėjęs išsiblaškymas.
• Impulsyvus: būdingas skubotas, chaotiškas elgesys.

Tokiam vaikui būdingos „žioplos“ klaidos, neapgalvoti veiksmai, jis būna neatsargus, elgesys būna chaotiškas, veikla - skirtingų krypčių, dažnai nepabaigta iki galo. Būdingas greitas bei gausus kalbėjimas, triukšmingumas. Kai kada vaikas gali nejausti distancijos, socialinių normų, gali kilti keblumų dėl vulgaroko jo elgesio. Tokiam vaikui labai sunku išlaukti savo eilės, kalbėdamas jis pertraukinėja kitus, atsakinėja į klausimą dar neišgirdęs jo iki galo.

Hiperaktyvumas: ar tai tik būdas, ar diagnozė?

Dažnai tėvai klausia, ar vaiko judrumas ir aktyvumas yra tiesiog jo būdo bruožas, ar jau reikėtų įtarti hiperaktyvumą. Svarbu suprasti, kad hiperaktyvumas, arba aktyvumo ir dėmesio sutrikimas (ADS), yra diagnozė, kurią gali nustatyti tik specialistas. Hiperaktyvumas įtariamas tuomet, kai vaikas patiria sunkumų dėl savo didelio motorinio aktyvumo, sutrikusios dėmesio koncentracijos bei impulsyvumo.

Kaip atskirti hiperaktyvumą nuo paprasto nesiklausymo? Kalbant apie bet kokių psichikos ar elgesio sutrikimų spektrą, simptomus ar bruožus, sutrikimu tai yra laikoma tuomet, kai asmeniui tai trukdo adaptuotis ir adekvačiai, sėkmingai funkcionuoti.

ADS/ADHD tipai

Pagal Psichikos sutrikimų diagnostikos ir statistikos vadovą (DSM-V) dėmesio trūkumo ir hiperaktyvumo sutrikimas skirstomas į tris tipus:

• Neatidus ADHD tipas: Šiam sutrikimo tipui būdinga sunkumas sutelkti dėmesį, didelis išsiblaškymas be hiperaktyvumo ar impulsyvumo požymių.
• Hiperaktyvus/impulsyvus ADHD tipas: Rečiausiai aptinkamas sutrikimo tipas, kuriam būdingas bereikalingas nuolatinio judėjimo poreikis - hiperaktyvumas, impulsyvus elgesys be dėmesingumo sutrikimo.
• Kombinuotas ADHD tipas: Labiausiai paplitusi sutrikimo forma, kuriai būdinga nedėmesingumo, hiperaktyvumo ir impulsyvumo požymių kombinacija.

Priklausomai nuo pasireiškiančių požymių, šis sutrikimas taip pat skirstomas į:

• Dėmesio sutrikimą: būdinga silpna dėmesio koncentracija.
• Aktyvumo sutrikimą: būdingas sunkumas sulaukti savo eilės, nuolatinis judėjimas.
• Aktyvumo ir dėmesio sutrikimą: būdinga tiek silpna dėmesio koncentracija, tiek stipriai išreikštas aktyvumas.

Dažniausiai pasitaikantis aktyvumo ir dėmesio sutrikimo tipas yra, kai pasireiškia neatidumo, hiperaktyvumo bei impulsyvumo simptomų derinys. Vaikams, turintiems ADHD nepavyksta arba yra sunku tinkamai stimuliuoti savo smegenų veiklą, dėl to nusilpsta įvairūs kognityviniai įgūdžiai ir atsiranda sunkumų tiek mokykloje, tiek bet kokioje kasdienėje veikloje.

ADS/ADHD diagnozavimas

Dėmesio trūkumo ir hiperaktyvumo sutrikimą diagnozuoja sveikatos priežiūros specialistai. Tam, kad būtų nustatytas šis sutrikimas, jo požymiai turi pasireikšti bent dviejose skirtingose aplinkose (pavyzdžiui, ir namie, ir mokykloje), dažniausiai išryškėja ikimokykliniame amžiuje. Diagnozei nustatyti turi būti įvykdyti šie kriterijai:

Tiksliai diagnozė ir tinkamai pritaikyta pagalba gali padėti vaikams ir jų tėvams valdyti ADHD simptomus ir labai pagerinti gyvenimo kokybę. Pirmiausia, pastebėjus ADS požymius vaiko elgsenoje, svarbu kreiptis profesionalios pagalbos. Laiku suteita pagalba yra efektyvesnė. Pastebint, kad vaikui būdingos anksčiau aptartos emocinės ar elgesio reakcijos, svarbu kreiptis profesionalios pagalbos ir pasikonsultuoti su vaikų - paauglių psichologu ir (arba) psichiatru. Jei įtariate, jog jūsų vaikas susiduria su sunkumais galite drąsiai kreiptis į specialistus.

ADS/ADHD gydymas ir pagalba

Sutrikimo gydymas yra labai individualus. Geriausias ADHD gydymo būdas apima vaistų, psichoterapijos ir (arba) gyvenimo būdo pokyčių derinį. Pasaulinės sveikatos organizacija teigia, jog veiksmingas gydymas turėtų būti skirtas tiek pagrindiniams simptomams, pavyzdžiui, impulsyvumui ar nedėmesingumui, tiek su tuo susijusiems elgesio sunkumais ir socialinių įgūdžių trūkumui (nesugebėjimui planuoti savo laiko, užmegzti draugysčių). Gydymo metodai dažnai apima psichologinę terapiją, kurioje vaikai mokomi socialinių įgūdžių ir geresnio emocijų valdymo. Gydymo galimybės yra šios:

• Psichoterapija
• Elgesio terapija
• Vaistai

Kadangi elgesio ir emocijų sutrikimai tarpusavyje nėra vienodi, tai gali skirtis ir pagalbos būdai. Kai kurie iš elgesių ir emocijų sutrikimų turi medikamentinį gydymą, kurį gali paskirti gydytojas psichiatras įvertinęs vaikui būdingus simptomus. Taip pat, dažnai rekomenduojama ir kompleksinė pagalba - vaistai ir psichologo/psichoterapeuto konsultacijos kartu. Kartais gydymas vaistais nėra paskiriamas, tokiu atveju dažniausiai rekomenduojamos vaikų - paauglių psichologo/psichoterapeuto konsultacijos.

Medikamentinis gydymas

Medicinėje praktikoje dažniausiai išrašomi vaistai nuo ADHD yra stimuliatoriai, tokie kaip „Ritalin“ ir „Adderall“, medikamentai modifikuojantys dopamino ir norepinefrino aktyvumą. Nestimuliuojantys vaistai, pavyzdžiui, „Strattera“ arba tam tikrų klasių antidepresantai, kurie gali būti vartojami, kai organizmas nereaguoja į stimuliatorius arba jų netoleruoja.

Kad ir kokie vaistai būtų vartojami, svarbu, kad jų dozė būtų tinkama, kadangi per maža vaistų nuo ADHD dozė nesukels jokio efekto, o per didelė, ypač stimuliatorių, gali reikšmingai padidinti aktyvumo lygį, trikdantį asmens koncentraciją ir kognityvinius gebėjimus, taip pat pasunkinanti kitas ligas, kurios gali pasireikšti kartu su ADHD, įskaitant bipolinį sutrikimą, obsesinį-kompulsinį sutrikimą ir nerimą. Kai kuriais atvejais gydytojai gali rekomenduoti medikamentinį gydymą, ypač jei simptomai yra sunkūs ir trukdo kasdieniam vaiko gyvenimui. Medikamentinė pagalba skiriama tik išbandžius visas įmanomas vaiko elgesio struktūravimo priemones ir nepatyrus žymesnio pagerėjimo.

Psichoterapija ir elgesio terapija

Be medikamentinių priemonių, kitas išties veiksmingas gydymo būdas yra psichoterapija. Elgesio terapija yra veiksmingiausias nemedikamentinis metodas vaikams, sergantiems ADHD. Šioje terapijoje paprastai vaikų tėvai mokomi nuosekliai reaguoti į neigiamą vaiko elgesį ir padėti jam/jai užsibrėžti tikslus ir jų siekti, paraleliai mokant vaiką įvairių nusiraminimo ir alinančių simptomų įveikos technikų bei socialinių įgūdžių.

Dažnai ADHD bendruomenės išreiškiama replika „tabletės neišmoko įgūdžių" puikiai atskleidžia, kad nors hiperaktyvumo ar neatidumo simptomus medikamentinis gydymas išties palengvina, tačiau priskiriami vaistai nebūtinai gali padėti vaikui išmokti atsikratyti neigiamų įpročių, kurti ir palaikyti sveiką, ne tokį alinanantį santykį su ADHD, socialiai integruotis ir įgyvendinti savas užsibrėžtas idėjas. Šią spragą siekiama užpildyti elgesio terapija.

Suaugusiesiems ir vyresniems vaikams, sergantiems ADHD, dažniausiai taikoma kognityvinė elgesio terapija. KET terapeutai gali padėti suaugusiesiems išsiugdyti stipresnę emocinę reguliaciją, įveikti blogus įpročius ir kovoti su neigiamais mąstymo modeliais bei sustiprinti savivertės jausmą. Gali padėti tvarkytis su simptomais, kurie trukdo jiems sėkmingai dirbti ir socializuotis.

Pagalbos strategijos kasdieniame gyvenime

Kiekvienas ADHD sergantysis vaikas yra labai individualus, todėl pagalbos planas ir konkrečios rekomendacijos, veiksmai, kuriuos gali užtikrinti tėvai, labai priklauso nuo vaiko ir kaip šis sutrikimas pasireiškia būtent jam/jai. Todėl visi šie žingsniai turi būti aptarti su profesionalios pagalbos specialistu ir pritaikyti asmeniškai. Svarbu paminėti, kad vaikui augant, didėjant savikontrolės kiekiui, simptomų ryškumas dažniausiai mažėja, tačiau visiško asmenybės bei elgesio pokyčio tikėtis tikrai negalima - ADS simptomai yra individualaus vaiko smegenų funkcionavimo pobūdžio pasekmė.

Tėvų pagalba ir aplinkos kūrimas

Kaip padėti vaikams su aktyvumo ir dėmesio sutrikimu? Tėvams, auginantiems ADS turinčius vaikus, padedant atskleisti jų gabumus, svarbu orientuotis į pozityvius aspektus ir vengti kritikos išsakymo. Pavyzdžiui, dažnai vaikai su ADS turi labai greitą orientaciją ir išreikštą kūrybišką mąstymą, kas padeda jiems būti išradingiems ir kurti naujas, įdomias idėjas. Jie gali būti bendraujantys, aktyvūs, ekstravertiški bei intuityvūs. Šie vaikai gali nukreipti savo energiją į sportą arba kitaip nei kiti vaikai, t. y. savo būdu, atlikti įvairius dalykus.

Atsparumas yra vidinės žmogaus savybės, kurios kartu su lavinamais įgūdžiais tampa stiprybėmis. Atsparumas turi didelę reikšmę viso gyvenimo eigoje ir jam susiformuoti padeda išvystytas pasitikėjimas savimi, suformuoti įgūdžiai ir tam tikros kompetencijos. Susiformavusio atsparumo dėka, vaikas gali adaptuotis ir atlaikyti stresinius įvykius ar nepalankias situacijas. Vaikai yra tarsi kempinės, sugeriančios visą informaciją iš aplinkos, todėl yra svarbu, kokioje aplinkoje vaikai auga ir ugdosi bei kokią informaciją apie save gauna iš aplinkos. Vaikai įsisavina informaciją apie save, kurią gauna iš tėvų, mokytojų ir bendraamžių. Vaikų ADS turėtų būti vertinamas kaip sąlyga, kuri turi įtakos vaiko vystymuisi. Todėl ypač svarbi tėvų ankstyva pagalba vaikui, kuri padėtų jam įgyti pasitikėjimo savimi.

Kaip tėvai gali padėti hiperaktyviam vaikui? Kurkite teigiamą emocinę aplinką. Būkite nuoseklūs ir struktūruoti. Nustatykite aiškias taisykles ir ribas. Mokykite vaiką valdyti emocijas. Skatinkite fizinį aktyvumą. Naudokite regimąją informaciją ir gestus. Šalia specialistų pagalbos yra tikrai nemažai dalykų, kuriuos galima taikyti namuose. Svarbu žinoti, kad fizinis aktyvumas, tinkama mityba, miego įpročiai taip pat labai stipriai susiję su vaikų elgesiu ir kylančiomis emocijomis, tad šių dalykų užtikrinimas gali stipriai prisidėti prie geresnės vaikų savijautos. Taip pat, bet kurio sutrikimo atveju svarbus domėjimasis vaiku, kalbėjimas su juo, ryšio mezgimas ir stiprinimas - svarbu siųsti žinutę, kad jis rūpi ir Jūs visada būsite pasiruošę išklausyti, o išklausę nevertinti ar nekaltinti. Pomėgių skatinimas ir palaikymas gali prisidėti prie geresnės savijautos. Kai kalbame apie elgesio ir aktyvumo ir (ar) dėmesio sutrikimus, ypatingai svarbios tampa namie esančios ribos ir taisyklės - ribų svarbu laikytis nuosekliai, svarbu, kad jų nebūtų per daug, vaikas apie jas žinotų. Aiškios dienotvarkė, rutina yra labai naudinga.

Pagalba ugdymo įstaigoje

Vaikams su ADS mokykloje yra gausu stimuliacijų, kurios gali būti trukdančios ir iššaukiančios sunkumus. Kai vaikui mokymosi procese reiškiasi dėmesio sunkumai, atliekant užduotis gali atsirasti aplaidžios klaidos, nes jam sunku pastebėti detales bei sunku išlaikyti dėmesį visos pamokos metu. Taip pat šie vaikai gali vengti užduočių, kurioms reikia ilgesnio dėmesio sukaupimo. Dėl to gali susidaryti įspūdis, kad vaikas nesiklauso, nesidomi, kas jam sakoma.

Pedagogams ir tėvams rekomenduojama:

• Skaidykite informaciją.
• Leiskite daryti pertraukas.
• Koreguokite aplinką.
• Darykite patikslinimus.
• Dažniau teikite vaikui pozityvų grįžtamąjį ryšį.
• Stebėkite, kas blogina situaciją.
• Įtraukite fizinį aktyvumą.
• Jei yra galimybė, išlaikant taisykles suteikite galimybę fizinio aktyvumo pertraukėlei ir po to vėl grąžinkite vaiką prie užduoties.
• Aptarkite galimybę vaikui pajudėti klasėje netrukdant kitiems.
• Pastebėkite ir skatinkite tinkamą elgesį.
• Pagirkite, jei vaikui pavyko išlaukti savo eilės, jei užbaigė užduotį ar ilgiau ramiai išsėdėjo savo vietoje.
• Imkitės prevencijos.

Taip pat svarbus nuolatinis bendradarbiavimas su ugdymo įstaiga bei aplinkos pritaikymas. Komunikacija su specialistais akademinėje aplinkoje užtikrina palankias sąlygas, padedančias ugdyti vaiko, patiriančio ADHD, akademinius įgūdžius.

Prevencija ir sveikas gyvenimo būdas

Sutrikimo prevencija apima sveiką gyvenimo būdą ir tam tikrų įpročių formavimą. Kiekvienam žmogui yra svarbu turėti gerą fizinę sveikatą, ypatingai patiriant aktyvumo ir dėmesio sutrikimą. Būtent sveikas gyvenimo būdas kartu su elgesio terapijomis bei medikamentų pagalba gali padėti palengvinti individo išgyvenamus ADHD simptomus. Sveikos elgsenos būdai, kurie gali padėti, yra:

1. Pilnavertės mitybos užtikrinimas, į dienos racioną įtraukiant daug vaisių ir daržovių, neskaldytų grūdų bei maisto produktų, turinčių liesus baltymus, omega-3 riebiąsias rūgštis.
2. Kasdienis fizinis aktyvumas, atsižvelgiant į asmens amžių.
3. Limituotas naudojimasis televizoriumi, kompiuteriu, telefonu bei kitais elektroniniais prietaisais.
4. Pagal asmens amžių rekomenduotino miego kiekio užtikrinimas kiekvieną naktį.

Dienotvarkės sureguliavimas, miego režimas bei visavertė mityba yra pagrindiniai elementai. Užtikrintas pakankamas ir sistemingas fizinis krūvis padeda sumažinti perteklinį energijos kiekį, būdingą ADHD, ir daro pozityvią įtaką neurotransmiteriams smegenyse, susijusiems su ADHD.

Keli atlikti tyrimai taip pat atskleidė, jog reguliarios jogos praktikos reikšmingai pagerina hiperaktyvumo, nerimo ir socialines problemas žmonėms su ADHD. Be to, tyrėjai nustatė, jog žmonės su ADHD, praktikuojantys tai chi, jautėsi mažiau nerimastingi, hiperaktyvūs, jautė mažesnį emocijų kintamumą. Taigi, apsvarstyti dalyvavimą jogos, tai chi savaitinėse klasėse ar užsiimti kita reguliaria fizine veikla, norint sumažinti ADS simptomų amplitudę, išties verta.

Grynas oras: Atskleista, jog reguliarus buvimas gryname ore, net 20 min, gali pagerinti koncentraciją, o tai labai naudinga žmonėms su ADHD. Būtent laiko leidimas ten, kur daug žalumos ir natūralios gamtos, yra naudingiausias. Tai saugi, natūrali ir reikšminga pagalba turintiems ADHD.

Mityba: Subalansuota mityba taip pat labai svarbi, norint užtikrinti lengvesnį ADHD simptomų pasireiškimą. Į dienos racioną įtraukiant daug vaisių, daržovių, maisto produktų, kuriuose gausu omega-3 riebiųjų rūgščių, vitaminų, mineralų, liesųjų baltymų bei neskaldytų grūdų.

Kaip gyventi sergant ADS/ADHD

Dėmesio sutrikimas suaugusiems yra gana dažnas reiškinys, tačiau dažnai lieka nepastebėtas, nes simptomai gali būti ne tokie ryškūs kaip vaikystėje. Suaugusieji, turintys dėmesio sutrikimo sindromą, dažnai patiria sunkumų susikaupti darbui, baigti užduotis, yra linkę atidėlioti ir išsiblaškyti. Pirmiausia, yra išties svarbu kreiptis į psichikos sveikatos specialistus ir palaikyti nuoseklų gydymą su gydytojų priežiūra. Vis dėlto individualūs veiksmai kartu su medicinine pagalba gali dar labiau palengvinti išgyvenamus simptomus.

• Rutinos: Disorganizuotumas gali varginti ir sukelti daug problemų, tad rutinos susikūrimas ir jos laikymasis gali tikrai pagerinti emocinę savijautą, suteikti stabilumo ir nuspėjamumo. Bendros tvarkos įvedimas į kasdienybę, ką, kada ir kaip darote, yra svarbus ADHD savipagalbos komponentas.
• Pusiausvyra: ADHD yra dėmesio sutrikimas, todėl kartais sergantieji gali tapti hiperfokusuoti ir pernelyg susikoncentruoti į vieną gyvenimo sritį, pradėti visiškai ignoruoti kitas. Tai gali būti susiję su darbu, santykiais ar savipriežiūra ir t.t. Pusiausvyros trūkumas gali reikšmingai sustiprinti ADHD požymius ir net sukelti depresijos simptomus, dažnai pasireiškiančius kartu su ADHD. Todėl balanso tarp poilsio, darbo ir kitų gyvenimo sferų užtikrinimas yra labai svarbus.
• Relaksacija: Meditacijos, relaksacijos bei kvėpavimo pratimai taip pat gali padėti palengvinti simptomus, subalansuoti energijos lygį, sustiprinti koncentraciją.

Dėmesio sutrikimo gydymas suaugusiesiems gali apimti tiek terapiją, tiek medikamentinį gydymą. Psichoterapija ir elgesio terapija padeda ugdyti dėmesio valdymo įgūdžius, planuoti veiklas ir efektyviau atlikti užduotis. Svarbus elementas yra kasdienių įpročių keitimas, pavyzdžiui, naudojant užrašų knygutes, tvarkaraščius ir planavimo įrankius, siekiant geriau valdyti laiką ir sutelkti dėmesį dirbant.

Dėmesio sutelkimo pratimai gali padėti vaikams ir suaugusiesiems, turintiems dėmesio sutrikimų, išmokti geriau koncentruotis ir sumažinti išsiblaškymą. Vienas paprasčiausių pratimų yra „dėmesio fiksavimas“ - šis pratimas susideda iš trumpų periodų, kai sąmoningai sutelkiamas dėmesys į vieną užduotį ar objektą. Meditacija ir kvėpavimo pratimai taip pat yra veiksmingi dėmesio sutelkimo metodai, nes padeda nuraminti protą ir mažina nerimą. Reguliarus kvėpavimo pratimų atlikimas gali padėti tiek vaikams, tiek suaugusiesiems išmokti valdyti mintis ir išlaikyti dėmesį net esant aplinkos trikdžiams. Kitas pratimas - dėmesio koncentravimas į smulkias detales, pavyzdžiui, atidžiai skaitant tekstą ir bandant įsiminti kiekvieną dalį. Taip pat naudinga praktikuoti dėmesio valdymą naudojant trumpas pertraukas - dirbant ar mokantis kas 25 minutes padaryti trumpą 5 minučių pertrauką.

Papildomos kognityvinių įgūdžių stiprinimo priemonės: „Braingym“ treniruotės

Vaikams, turintiems ADHD, nepavyksta arba yra sunku tinkamai stimuliuoti savo smegenų veiklą, dėl to nusilpsta įvairūs kognityviniai įgūdžiai ir atsiranda sunkumų tiek mokykloje, tiek bet kokioje kasdienėje veikloje. Aktyvumo ir dėmesio sutrikimo gydymas paprastai apima elgesio terapiją, specialų ugdymą bei kognityvinių įgūdžių stiprinimą ir lavinimą.

Kaip „Braingym“ treniruotės gali padėti vaikams, turintiems ADHD? „Braingym“ treniruotės padeda vaikams, turintiems ADHD, išsiugdyti stipresnį dėmesio įgūdį, todėl tampa lengviau išlaikyti koncentraciją ir atlikti įvairias užduotis. Kognityvinių įgūdžių lavinimas „Braingym“ centre padeda vaikams geriau valdyti savo emocijas ir priimti apgalvotus sprendimus, taip mažinant impulsyvų elgesį.

tags: #demesio #ir #elgesio #sutrikimai #ikimokykliniame #amziuje

• viskas apie gimimo ir mirties akto įrašus
• kaip organizuojamas ikimokyklinis ugdymas ir priėmimas
• nuoširdūs sveikinimai gimus kūdikiui ir žodžiai mamai
• kaip nuoširdžiai pasveikinti Rasą
• Praktiškas pasirinkimas tėveliams