Šiluvos miestelio bendruomenė ir švietimo įstaigos susiduria su rimtais demografiniais iššūkiais, kurie atsiliepia tiek bendrojo lavinimo mokykloms, tiek ikimokyklinio ugdymo įstaigoms. Mažėjantis vaikų gimstamumas kelia grėsmę klasių komplektavimui, finansavimui ir bendram švietimo sistemos stabilumui regionuose.
Šiluvos vienuoliktokai socialiniuose tinkluose ieško dviejų bendraklasių. Šiluvos gimnazijos pastate besimokantys Raseinių Prezidento Jono Žemaičio gimnazijos skyriaus vienuoliktokai socialiniuose tinkluose seka patalpinto skelbimo komentarus.
Dviejų būsimų bendraklasių gimnazistai suskubo ieškoti iškilus grėsmei, kad dėl mažo mokinių skaičiaus jų klasė bus išformuota. Dar mokslo metų pradžioje Šiluvoje mokėsi 13 vienuoliktokų.
„Jeigu nėra 12 mokinių registre, tos klasės neformuojamos, negaunamas finansavimas ir tos klasės teisiškai negali būti, jos nėra“, - tikina Prezidento J.
Pagal dabar galiojančią tvarką, vienuoliktose klasėse turėtų būti 21 mokinys.
„Surasti šiuo metu du mokinius, kurie ateitų mokytis į 11 klasę, nemanau, kad yra daug vilčių“, - mano L.
„Neseniai buvo keista, kad 12 vaikų minimalus reikalavimas, aš manau, kad tokio reikalavimo nereikia.

Anot Raseinių rajono mero, tokių problemų nekiltų jei savivaldybėms pačioms būtų leista spręsti dėl klasių dydžių. Švietimo, mokslo ir sporto ministrė Raminta Popovienė dėl Šiluvos vienuoliktokų savivaldybę ragina tartis su ministerija, žada padėti atrasti sprendimus.
Ministrė neatmeta, kad atsakomybė savivaldybėms ateityje gali tik didėti. „Vaikų gimstamumas yra mažėjantis, tai sukelia labai daug problemų ir matome, kad tų sprendimų turėsime padaryti ir gal jie nebus pritaikyti vieni visai Lietuvai. Vienam regione bus vienaip, o kitam kitaip“, - teigia R. Popovienė.
Ši demografinė tendencija, pasižyminti mažėjančiu vaikų gimstamumu, tiesiogiai veikia ne tik vidurines mokyklas, bet ir ikimokyklinio ugdymo įstaigas, tokias kaip Šiluvos vaikų darželis. Mažėjantis vaikų skaičius kelia iššūkius darželių komplektavimui, finansavimui ir ilgalaikiam tvarumui, reikalaujant adaptuotų regioninių sprendimų.
Kadangi kiekvienas regionas turi savo specifiką, sprendimai dėl švietimo įstaigų optimizavimo ir išlaikymo turėtų būti lankstūs ir atsižvelgti į vietos poreikius. Didėjanti savivaldybių atsakomybė leidžia tikėtis, kad bus ieškoma inovatyvių būdų išlaikyti kokybišką ugdymą, nepaisant mažėjančio vaikų skaičiaus.
Tai pabrėžia būtinybę ieškoti lanksčių ir regionui pritaikytų sprendimų, kad būtų užtikrintas ne tik gimnazijų, bet ir vaikų darželių bei pradinių mokyklų efektyvus veikimas ir gyvybingumas ateityje.
