Kiekvienam tėvui jo vaiko piešiniai yra patys gražiausi ir verti būti išsaugoti. Tačiau ką daryti, kai nepastebimai prisikaupia didžiausios krūvos? Juk nei archyvuosi, nei išmesi lengva ranka. Ši dilema paskatino ieškoti būdų, kaip įamžinti vaiko kūrybą taip, kad ji taptų ne tik prisiminimu, bet ir unikaliu papuošalu.
Pavyzdžiui, J. Navalinskė, kurios dukra Ugnė vaikystėje ypač domėjosi dinozaurais ir piešė tik juos, rado išeitį - ji sugalvojo pagal dukros piešinį sukurti sidabrinį pakabuką. Taip gimė „Ohho create“ kelionė, įkvepianti tėvus sidabru ar auksu įamžinti ne tik vaikiškus piešinius, bet ir kūdikių pėdutes bei delniukus.

Piešimas - ne tik kūryba, bet ir savotiška kalba ar būdas papasakoti apie save aplinkiniams. Mokytis piešti galima nuo dvejų ar trejų metų, kai mažylis jau laiko rankose pieštuką ir gali nubrėžti tiesią liniją. Tai itin svarbi veikla, nes:
Svarbu atkreipti dėmesį, kad vaikai dažnai perkelia savo vidinį pasaulį į popierių. Pasak psichologų, piešiniai yra tarsi langas, per kurį galima pažvelgti į tai, kaip vaikas suvokia artimiausius žmones, aplinką ir savo vietą joje. Kai vaikas piešia, jis ne tik kuria, bet ir perdirba savo kasdienę patirtį.
Tėvai ir pedagogai dažnai nėra tikri, kaip reaguoti į vaiko piešinius. Svarbiausia taisyklė - vengti kritikos. Niekada neleiskite sau suplėšyti ar išmesti vaiko darbelio, nes jame - vaiko mintys, jausmai ir asmenybė.

Vaikų piešiniai yra ne tik šeimos prisiminimai, bet ir svarbūs istoriniai šaltiniai. Pavyzdžiui, 1991 m. Sausio 13-osios įvykių metu Lietuvos vaikai sukūrė tūkstančius piešinių, kurie šiandien saugomi Lietuvos nacionaliniame muziejuje.
| Laikotarpis | Piešinių reikšmė |
|---|---|
| 1991 m. | Atspindi vaiko išgyvenimus ir to meto politines nuotaikas (televizijos bokštas, trispalvės). |
| Dabartis | Naudojami kaip įrankis emociniam intelektui ugdyti ir saviraiškai. |
Šie darbai leidžia pažvelgti į istoriją per jautrią vaikų akinių prizmę. Kaip teigia istorikai, piešiniai yra vienas svarbiausių šaltinių, atskleidžiančių, ką vaikai apie save galvoja ir kaip keičiasi jų savivoka.

Galiausiai, svarbiausia yra nepamiršti, kad vaikams labiausiai reikia, jog jų tėvai būtų tėvai, o ne terapeutai. Džiaukitės jų kūryba, saugokite ją ir leiskite jiems laisvai kurti savo spalvotą pasaulį, kuriame viskas yra įmanoma.