Kūdikio sėdėjimo įgūdžiai: svarbiausi etapai ir natūralaus vystymosi palaikymas

Fizinis aktyvumas yra vienas iš pagrindinių kriterijų sveikai vaiko raidai pirmaisiais gyvenimo metais. Vaikas auga, mokosi valdyti savo kūną ir bendrauti. Judėdamas jis susipažįsta su pasauliu, o jo nervų sistema aktyviai vystosi įgaunant naujų žinių. Vienas iš svarbių kūdikio įgūdžių yra gebėjimas sėdėti savarankiškai. Dažnai tėvai labai laukia laikotarpio, kai kūdikis pradės sėdėti, nes šis laikas - geras atskaitos taškas, atveriantis kelią kitiems kūdikių raidos etapams - šliaužimui, ropojimui, stovėjimui ir vaikščiojimui. Taigi, kada kūdikiai pradeda sėdėti ir kaip žinoti, kad viskas vyksta pagal planą?

Kada kūdikiai pradeda sėdėti?

Laikotarpis nuo gimimo iki vienerių metų yra vienas darbingiausių mažo žmogučio gyvenime. Iš mažyčio kūdikėlio, kuris pirmosiomis dienomis net nepakelia galvos, jis virsta judriu vaiku, kuris sulaukęs vienerių metų gana užtikrintai stovi ant kojų. Vienas iš pirmųjų įgūdžių po sugebėjimo pakelti galvą ir apsiversti yra gebėjimas atsisėsti savarankiškai.

Dauguma vaikų gali pradėti savarankiškai sėdėti nuo 5 iki 7 mėnesių. Pirmąjį norą sėstis kūdikiai dažniausiai pradeda rodyti maždaug 4 mėn. Tokio amžiaus kūdikiai jau turi pakankamai tvirtą tiesių rankų atramą, t.y. geba remdamiesi rankutėmis išsistumti save į viršų ir tvirtai laikydami galvytę žvalgosi.

Tačiau kartais vaikai gali bandyti savarankiškai sėdėti jau sulaukę 4-4,5 mėnesio, tačiau nerekomenduojama jų skatinti, kadangi 4-4,5 mėnesio amžiaus stuburas dar nėra pakankamai susiformavęs, todėl apkrovos tokiame amžiuje gali sukelti problemų ateityje. O maždaug iki šešių mėnesių kūdikis turėtų mokėti apsiversti ir tvirtai laikyti kaklą bei galvą. Ši fizinė veikla padeda sustiprinti raumenis ir stuburą, kad sulaukęs 6 mėnesių jis galėtų pradėti bandyti sėdėti.

Gali būti ir taip, kad mažylis labai gerai ropoja, bet sėdėti sekasi sunkiai - tai irgi yra normalu, nes kiekvienas mažylis yra unikalus ir vystymasis gali šiek tiek skirtis. Tačiau jei nėra jokių kontraindikacijų, 9-10 mėnesių amžiaus kūdikis jau turėtų sėdėti.

Pagrindiniai sėdėjimo įgūdžių raidos etapai

Štai pagrindiniai sėdėjimo įgūdžių raidos etapai ir susiję gebėjimai:

• Tvirta tiesių rankų atrama: Gebėjimas remtis rankomis ir išsistumti į viršų.
• Vartymasis: Vartymasis nuo nugaros ant pilvo ir atvirkščiai yra labai svarbus raumenų stiprinimui.
• Gebėjimas sukiotis gulint ant pilvo: Ant pilvo gulintis kūdikis turėtų sugebėti suktis ratu, siekdamas jam iš šonų esančių daiktų.
• Kojyčių pasiekimas, prilenkimas prie burnytės: Ant nugaros gulintis kūdikis turėtų gebėti susiriesti ir rankomis pagauti savo pėdutes, kišti jas į burnytę. Dažniausiai šiuos gebėjimus turi maždaug 5,5 - 6 mėn.

Kūdikio sėdėjimo raidos gairės

Kodėl svarbu, kad kūdikis išmoktų sėdėti?

Žmogus daug laiko praleidžia sėdėdamas: valgo, dirba, keliauja, bendrauja, ilsisi. Taisyklinga laikysena padeda pašalinti nugaros skausmus ir sumažinti vidaus organų įtampą. Laikysenos formavimasis prasideda ankstyvame amžiuje. Ir praktiškai pirmasis sudėtingas veiksmas, kurį atlieka kūdikis, yra atsisėdimas. Norėdamas atsisėsti, kūdikis turi naudoti daugybę raumenų, susikaupti ir tada išlaikyti pusiausvyrą. Taigi, labai svarbu, kad kūdikis išmoktų atsisėsti, kad išvengtų ankstyvųjų stuburo problemų bei stiprintų raumenų sistemą.

Emocinis vystymasis taip pat priklauso nuo to, kada vaikas pradeda sėdėti. Sėdėdamas kūdikis mato pasaulį kitu kampu. Jis susipažįsta su naujais objektais, sužino daugiau naujų dalykų, taip pat greičiau lavina įvairius įgūdžius bei išmoksta kalbėti.

Kaip žinoti, kada jūsų kūdikis yra pasirengęs sėdėti savarankiškai?

Kūdikio pasirengimą sėdėti savarankiškai lemia ne tik tam tikras amžius. Štai keletas ženklų, kurie padės suprasti, kad jūsų kūdikis yra pasirengęs naujiems įgūdžiams:

• Vaikas aktyviai apsiverčia, išlaiko pusiausvyrą.
• Gerai remiasi rankomis bei užtikrintai laiko galvą, kontroliuoja jos judesius.
• Greitai reaguoja į garsą sukdamas galvą.
• Gebėjimų perkelti daiktus iš vienos rankos į kitą.
• Pats gali laikyti buteliuką.
• Jis pats bando atsisėsti, o atsisėdęs nekrenta į priekį ar atgal - vadinasi kaklo ir krūtinės bei stuburo sritys yra pakankamai išvystytos ir padeda išlaikyti vertikalią padėtį.

Kai vaikas tik pradeda sėdėti pats, neskubėkite jo apkamšyti pagalvėmis ir pan., apdrausdami nuo kritimo. Atramos trūkumas kaip tik skatina vaiką išmokti sėdėti greičiau: vaikas išmoksta išlaikyti pusiausvyrą, stiprėja jo raumenys.

Kūdikio pasirengimo testas

Galite patikrinti, ar kūdikis yra pasirengęs pradėti sėdėti pats. Tai galima padaryti pediatro kabinete arba namuose saugioje aplinkoje. Norėdami patikrinti, naudokite vystymo stalą ar kitą, ne per minkštą paviršių. Padėkite kūdikį ant persirengimo stalo ar kito paviršiaus, paimkite jį už rankyčių ir šiek tiek jas pakelkite. Jei kūdikis stipriai sugriebia už pirštų, lėtai traukite jį link savęs. Jei tokioje padėtyje kūdikis bandė pakelti savo kūną, vadinasi, jo stuburas jau pakankamai tvirtas. Jei jis silpnai laikosi už jūsų pirštų, atmeta galvą atgal arba tiesiog kabo laikydamas už rankų, tada jam per anksti pradėti sėdėti.

Ar galima sodinti kūdikį, kuris dar negali sėdėti savarankiškai?

Iki šešių mėnesių amžiaus turėtumėte vengti naudoti įvairius prietaisus, kurie palaiko vaiko kūną sėdimoje padėtyje. Tai aukštos kėdutės, automobilinės kėdutės, pripučiami sėdmenys ir kt. Taip yra todėl, kad tik maždaug 6 mėnesius nugaros raumenys tampa pakankamai stiprūs, kad išlaikytų vertikalią padėtį. Ne mažiau svarbu, kad tik iki tokio amžiaus tinkamai susiformuotų stuburas ir klubų sąnariai, kad nesideformuotų spaudžiant viršutinės kūno dalies - galvos ir krūtinės - svorio. Kad ir kaip norėtumėte, kad vaikas greičiau pradėtų sėstis pats, reikia palaukti, kol jis pakankamai sustiprės.

Per ankstyvas kūdikio sodinimas, ypač naudojant dirbtines atramas, gali trikdyti natūralią raidos seką ir sukelti sveikatos problemų:

• Natūralių raidos etapų sutrikdymas: Įprasti kūdikių raidos etapai yra šie: vartymasis, sukimasis, stūmimasis į priekį ir atgal, judėjimas į priekį ant pilvo, šliaužimas, sėdėjimas ir, galiausiai, ropojimas bei vaikščiojimas. Per ankstyvas sodinimas gali trikdyti šią natūralią raidos seką.
• Didelė apkrova stuburui: Jeigu kūdikio pilvo preso, liemens, nugaros ir kiti raumenys nebus pakankamai tvirti, pasodintas kūdikis nesugebės sėdėti išsitiesęs, neišsilaikys vertikalioje padėtyje, sėdės pakumpęs.
• Nenatūralus stuburo ištiesinimas: Pirmuosius tris mėnesius kūdikio stuburas yra natūraliai sulinkęs C raidės forma. Kūdikiui augant jis po truputį tiesiasi, tačiau juosmeninė nugaros dalis „atsitiesia“ ir būdingą linkį įgauna tik 9-12 mėn.
• Netolygi apkrova raumenims ir didesnė traumų tikimybė.

Įvairios sėdėjimui skirtos kėdutės, kūdikio sodinimas aprėmus pagalvėmis ar pripučiamais įdėklais ir pan. nepadeda kūdikiui greičiau išmokti sėdėti. Šias priemones saugu naudoti tik tuomet, kada kūdikis jau yra pasirengęs sėdėjimui, t.y. nuo 5,5-6 mėn., ir tik tam, kad palaikyti jau atsiradusį įgūdį, o ne jį suformuoti.

Ką daryti, jei vaikas nesėdi?

Dažniausiai kūdikiai pradeda sėdėti sulaukę maždaug 6 mėnesių amžiaus, tačiau gali būti ir išimčių, susijusių su kūdikio sveikata ir jo vystymusi. Tačiau jei jokių kontraindikacijų nėra, galite pamėginti padėti vaikui išmokti sėdėti, pasinaudodami šiais patarimais:

• Mankštinkite kūdikį: Atlikite tam tikrus pratimus, kurie padės sustiprinti raumenis.
• Stimuliuokite jo motorinę veiklą: Žaiskite tokius žaidimus, kur reikia pasiekti žaislą, ką nors griebti ar pajudinti.
• Reguliariai lankykitės pas savo pediatrą: Tik gydytojas gali įvertinti vaiko raidos tinkamumą jo amžiui ir rekomenduoti tolesnę veiksmų eigą. Jeigu 8-9 mėn. amžiaus arba vyresnis kūdikis nebando sėstis, pasodintas suglemba ar virsta, reikėtų kreiptis į kineziterapeutus: jie rekomenduos, kaip elgtis.
• Užtikrinkite vaiko higieną: Svarbu, kad mažylis jaustųsi gerai ir patogiai. Tad kūdikio priežiūrai rinkitės tik specialiai skirtas kosmetikos ir higienos priemones.

Ką daryti, kad kūdikio laikysena būtų taisyklinga ir vystymasis sklandus?

Galite pradėti treniruoti kūdikio raumenis ir stiprinti jo skeletą nuo gimimo. Tėvai, norintys išlaikyti anatomiškai taisyklingą savo vaiko laikyseną, dažnai lanko specialius užsiėmimus ir atlieka pratimus, kuriais siekiama pagerinti raumenų funkciją.

Vaikui reikia duoti pakankamai pieno, žuvies ir mėsos produktų, skaidulinių medžiagų ir augalinių riebalų. Tačiau svarbu nepamiršti, kad kūdikių maistas turi atitikti amžių.

Pirmieji pratimai kūdikiui yra skirti raumenų ir skeleto sistemai stiprinti. Galite pradėti juos daryti nuo pirmųjų gyvenimo savaičių, sutelkdami dėmesį į naujagimio poreikius. Visi pratimai turi būti atliekami tik tuomet, kai vaikas ramus ir geros nuotaikos. Nereikėtų mankštinti kūdikio, kai jis susierzinęs, pavargęs ar labai alkanas, kadangi tokių pratimų nauda nebus didelė.

Viena efektyviausių treniruočių - gulėjimas ant pilvuko. Ant tvirto, lygaus paviršiaus patieskite antklodę ar kilimėlį ir guldykite kūdikį pilvu žemyn. Pirmąsias dienas užteks, jei kūdikis pagulės kelias minutes, po to laiką ilginkite iki 30 min. Šių įgūdžių lavinimui pasitarnauja lavinimo kilimėliai su buomeliais, prie kurių galima prikabinti žaisliukus. Analogiškai, t.y. rodydami žaislus, barškindami barškučius ar tiesiog savo veido išraiškomis, balsu raginkite kūdikį verstis nuo pilvuko ant nugaros ir atvirkščiai. Pasistenkite, kad kūdikis vienodai verstųsi per abi puses, kad raumenys vystytųsi tolygiai.

Kai kūdikis jau mokės pakelti galvą, ištieskite abiejų savo rankų rodomuosius pirštus ir, kai kūdikis į juos įsikibs, lengvai kelkite jį į sėdimą padėtį. Taip pat galite suimti abi kūdikio rankas ir padėti jam sėstis, stebėdami jo reakciją ir pasirengimą.

Masažas taip pat žymiai pagerina fizinį vystymąsi. Jei reikia, tai gali atlikti specialistas arba tėvai, išmokę reikiamus judesius. Reguliarus masažas ne tik padeda atpalaiduoti raumenis, bet ir skatina psichoemocinį vystymąsi.

Dažniausiai vaikai mėgsta leisti laiką vandenyje ir su dideliu malonumu jame atlieka įvairius pratimus. Todėl įprastą gimnastiką galite papildyti ir užsiėmimais vandenyje. Tačiau kartais vaikai gali bijoti atvirų erdvių, kuriose yra daug vandens. Tokiu atveju pakanka naudoti nedidelę kūdikio vonelę, įpilant į ją nedidelį kiekį vandens.

Be to, nepamirškite, kad kiekvienas kūdikis yra unikalus ir nereikia jo lyginti su kitais vaikais ir ypač bandyti versti daryti kažką naujo, jei jis dar tam nepasiruošęs.

Įsitikinkite, kad kūdikis jaučiasi gerai ir patogiai

Be jokios abejonės, visuomet labai svarbu įsitikinti, kad mažylis jaučiasi gerai, kadangi tam tikros sveikatos problemos, skausmas ar diskomforto pojūtis taip pat gali turėti įtakos jo raidai. Stebėkite savo kūdikio elgesį, atkreipkite dėmesį į tai, kada jis būna irzlus, o kada ramus. Visuomet laiku keiskite sauskelnes ir naudokite tik pagamintas iš kokybiškų, vaiko odelei švelnių medžiagų, pavyzdžiui, Moony sauskelnes. Taip pat keičiant sauskelnes visada atkreipkite dėmesį į odelės būklę, ar nėra iššutimų, sudirgimų ir pan. Susiduriant su tokiomis problemomis veiksminga priemonė gali būti pataisų sporos kūdikiams. Taigi, nepamirškite pasirūpinti mažylio komfortu, kadangi tik gerai besijaučiantis vaikas turės noro ir jėgų išmokti kažko naujo.

tags: #vaikiskas #atsisedimas #pripiciamas

• Dekoravimas vaikų tortams
• Vaikų mitybos įpročių ugdymas
• Girulių kūdikių namų istorija
• Kada sunerimti dėl kieto pilvo nėštumo metu
• kaip paruošti vaikų užkandžių dėžutes: patarimai tėvams