Skrandžio Rūgštingumas: Reikšmė, Sutrikimai ir Pusiausvyros Atkūrimas

Su rūgštinio refliukso sukeliamu rėmeniu, pasireiškiančiu deginimo jausmu krūtinėje, ko gero, anksčiau ar vėliau susiduria kiekvienas. Mokslininkai atskleidė neįtikėtiną šios problemos dažnumą: 1 iš 5 gyventojų rėmenį patiria kartą per savaitę, o 2 iš 5 - bent kartą per mėnesį. Skrandžio rūgštingumą mažinančių vaistų ir maisto papildų vaistinėse šiandien yra tiek daug, kad dauguma žmonių jau spėjo patikėti, jog skrandžio rūgštis yra blogas dalykas, kurį reikia kuo greičiau nuslopinti. Tačiau ar žinote, kad neįvertinus galimos rėmens kilimo priežasties galima suklysti ir labiau sau pakenkti, nei padėti?

Skrandžio Rūgšties Gyvybinė Reikšmė Organizmui

Skrandžio rūgšties cheminis pavadinimas - druskos rūgštis (HCl). Tai nepaprastai naudinga organizmui medžiaga, kuri yra pirmoji mūsų organizmo gynybos linija, apsauganti nuo įvairių patogenų, bakterijų ir parazitų. Mokslas jau seniai patvirtino, kad, esant mažam skrandžio rūgštingumui, organizme lengviau įsitvirtina virusai, tai tinka kalbant ir apie COVID-19 tipo virusą.

Skrandžio rūgštis reikalinga maistui virškinti, riebalams skaidyti, mineralams įsisavinti. Ji didina folio, askorbo rūgšties, beta-karotino ir geležies biologinį prieinamumą bei skatina šių medžiagų išsiskyrimą iš maisto. Skrandyje esanti druskos rūgštis (HCl) sukuria tinkamą terpę aktyvuotis virškinimo fermentams. Pagrindinė HCL užduotis - aktyvuoti baltymus skaidantį fermentą pepsiną (jis susidaro iš pepsinogeno). Ji stimuliuoja tulžies tekėjimą, yra atsakinga už stemplės sfinkterio užsivėrimą ir tinkamą atsivėrimą.

Valgant skrandžio rūgščių kiekis palaipsniui didėja. Po valgio praėjus 20-30 minučių, skrandžio rūgščių kiekis yra pakankamas tam, kad neutralizuotų burnoje likusius fermentus, padėtų sunaikinti bakterijas, parazitus, virusus, kurie patenka į burną su maistu. Praėjus tiek pat laiko po valgio, angliavandenių virškinimas sumažėja ir prasideda baltymų virškinimas.

Mitas ir Realybė: Per Daug ar Per Mažai Rūgšties?

Įprasta manyti, kad rūgštinio refliukso, arba GERL, simptomus vienareikšmiškai sukelia per didelis skrandžio rūgščių kiekis. Kai į stemplę grįžtančių skrandžio rūgščių kiekis viršija normą ir refliuksas būna dažnas, susergama GERL - gastroezofaginio refliukso liga. Deja, priešingai populiariai nuomonei, virškinimo problemas dažniausiai sukelia per mažas skrandžio rūgštingumas.

Moksliniai tyrimai patvirtino, kad net apie 70 proc. vyresnio amžiaus žmonių kur kas dažniau susiduria su per mažo, o ne per didelio skrandžio rūgštingumo problema, nes su amžiumi skrandžio sulčių rūgštingumas mažėja savaime. Tiek per didelio, tiek per mažo skrandžio rūgštingumo priežastys neretai sutampa: pavyzdžiui, abi būsenas gali sukelti H. pylori bakterija.

Neteisingi bandymai reguliuoti skrandžio rūgštingumą gali privesti prie dar didesnių virškinimo problemų ir skrandžio skausmų. Nepaisant to, verta suprasti, kad, sumažinus skrandžio rūgštingumą, kai to daryti visai nereikia, sumažėja ir natūralus organizmo gebėjimas naikinti H.pylori bakterijas, jos ima nevaldomai daugintis ir sukelia infekciją bei rėmenį. Skrandžio rūgščių pusiausvyros sutrikimai gali turėti itin reikšmingų jūsų sveikatai pasekmių.

Padidėjęs Skrandžio Rūgštingumas (Hiperchlorhidrija)

Aukštas skrandžio rūgštingumas (hiperchlorhidrija) pasireiškia, kai skrandyje gaminasi per daug druskos rūgšties. Tai dažnai sukelia deginimo pojūtį, vadinamą rėmeniu, bei rūgšties refliuksą. Padidėjęs skrandžio rūgštingumas yra vienas iš dažniausių dispepsijos simptomų. Šis sutrikimas dažnai pasireiškia deginimo ar karščio pojūčiu krūtinėje, taip pat diskomfortu ar skausmu viršutinėje pilvo dalyje. Kartais tai gali būti net sausas kosulys. Jeigu šie simptomai ignoruojami, ilgainiui gali atsirasti rimtesnių sveikatos problemų, tokių kaip stemplės uždegimas ar skrandžio opos.

Priežastys

• Viena dažniausių priežasčių - netinkama mityba. Skrandžio rūgštingumą gali sukelti gazuoti, saldinti gėrimai, rūkyti gaminiai, įvairūs padažai, keptas maistas, kai kurie citrusiniai vaisiai, šokoladas, mėtos, alkoholis, rūkymas.
• Padidėjęs skrandžio rūgštingumas gali atsirasti ir dėl įvairių ligų - cukrinis diabetas, antsvoris, skrandžio opos.
• Stresas: Intensyvus stresas, sukeltas vienkartinės stresinės situacijos ar įtampa dėl didelių pasiekimų troškimo, dažniau sukelia laikiną skrandžio rūgštingumo padidėjimą.

Sumažėjęs Skrandžio Rūgštingumas (Hipochlorhidrija)

Priešingai nei hiperchlorhidrija, žemas skrandžio rūgštingumas (hipochlorhidrija) reiškia, kad druskos rūgšties gaminasi nepakankamai. Sumažėjęs skrandžio rūgštingumas pasireiškia tada, kai skrandis gamina nepakankamai druskos rūgšties, reikalingos virškinimui. Abiem atvejais gali pasireikšti įvairaus laipsnio virškinimo funkcijų sutrikimai.

Simptomai ir pasekmės

Galimi labai įvairūs simptomai. Kartais gali pasireikšti sutrikusio virškinimo pojūčiai: ankstyvas sotumo jausmas, pilvo pūtimas, diskomfortas ties skrandžiu. Dėl šių priežasčių prastėja savijauta, jaučiamas nuovargis, silpnėja imunitetas, organizmui sunkiau kovoti su bakterijomis ir virusais. Dažnas sirgimas įvairiomis virškinamojo trakto infekcijomis gali būti nulemtas sumažėjusio skrandžio rūgštingumo.

Kai skrandžio rūgštingumas per mažas, jūsų kūnas nesugeba suvirškinti ir įsisavinti baltymų. Netinkamas baltymų virškinimas paskatina toksinų žarnyne atsiradimą, tai gali tapti rimtų ligų ir susirgimų priežastimi, be to, rūgština kraują. Esant mažam rūgšties kiekiui, blogai absorbuojama daugybė mineralų ir mikroelementų, įskaitant kalcį, magnį, cinką, varį, chromą, seleną, manganą, vanadį, molibdeną ir kobaltą. Ši būklė gali pasireikšti anemijos simptomais, kai jaučiamas silpnumas, jėgų trūkumas, arba mikroelementų stokos simptomais, kai jaučiami raumenų trūkčiojimai, atminties, regos sutrikimai ir t. t.

Rūgštėjant kraujui, jis visame kūne ieškos mineralų tam, kad atstatytų šarminį pH balansą. Siekdamas sumažinti kraujo rūgštingumą, kūnas paims mineralus net iš kaulų, kas gali sukelti osteoporozę. Silpnėja imunitetas. Nepakankamai rūgščių skrandyje gali lemti didesnį blogųjų (patogeninių) bakterijų kiekį nei gerųjų (sveikos mikrofloros), kas turės įtakos imuniteto silpnėjimui ir dažnesniam sirgimui.

Priežastys

• Amžius: Senstant natūraliai mažėja skrandžio rūgščių kiekis, net apie 70 proc. vyresnio amžiaus žmonių susiduria su šia problema.
• Lėtinės ligos: Hipovitaminozės, lėtinės ligos, tokios kaip gastritas, gali sumažinti rūgšties gamybą skrandyje.
• Helicobacter pylori infekcija: Lėtinis gastritas, sukeltas Helicobacter pylori infekcijos arba išplitusios skrandžio atrofijos, gali lemti skrandžio funkcijos sutrikimą ir sumažėjusią rūgšties sekreciją.
• Vaistai: Ilgalaikis vaistų, kurie slopina skrandžio rūgščių sekreciją (pvz., antacidinių), vartojimas.
• Chirurginės operacijos: Tam tikros skrandžio sumažinimo ar įnervaciją koreguojančios chirurginės operacijos.
• Skydliaukės funkcijos sutrikimai: Skydliaukės funkcijos sumažėjimas (hipotirozė) sulėtina visą kūno metabolizmą, taip pat gali sulėtėti ir skrandžio rūgšties gamyba.
• Stresas: Ilgalaikis stresas ir nerimas gali visiškai nuslopinti hidrochlorido rūgšties gamybą. Dėl to sutrinka baltymų ir vitaminų įsisavinimas, gali sutrikti neurologinė ir imuninė funkcijos, silpnėja kaulai ir raumenys, pablogėja gijimo procesai.
• Netinkama mityba ir maistinių medžiagų trūkumas: Valgant menkos maistinės vertės perdirbtą ar greitą maistą ilgainiui ims trūkti būtinų maistinių medžiagų, o tai sukels skrandžio rūgščių disbalansą.
  • Mineralų trūkumas (rūgštėja kraujas).
  • B grupės vitaminų trūkumas (svarbūs nervų sistemai, kuri veikia skrandžio rūgščių gamybą).
  • Negaunant pakankamai baltymų.
  • Rafinuotas cukrus (mažina mineralų kiekį).

Diagnostika ir Tyrimai

Idealiu atveju, prieš skiriant gydymą, reikėtų išsiaiškinti, koks rūgštingumas - per mažas ar per didelis. Deja, situaciją apsunkina tai, kad šiuolaikinio gydymo praktikoje nėra visuotinai prieinamų ir atliekamų tokių tyrimų. Galima tiesiogiai pamatuoti skrandžio rūgščių lygį endoskopinio tyrimo metu arba įvedant vamzdelį per nosį į skrandį ir reguliariai per jį pritraukiant skrandžio sulčių tyrimams. Tačiau šie tyrimai klinikinėje praktikoje atliekami retai dėl sukeliamo diskomforto pacientui, jų didelės kainos ir mažo pritaikomumo, dažniau - mokslinių tyrimų tikslu.

Sumažėjusį skrandžio rūgštingumą taip pat galime įtarti atlikdami kitus tyrimus, pvz., tiriant, ar yra anemija, Helicobacter pylori infekcija, vitamino B12 stoka, bakterijų pertekliaus sindromas. Vertinant šių tyrimų rezultatus kartu su paciento simptomais ir būkle, dažnai galime įtarti sumažėjusį skrandžio rūgštingumą. Vis dėlto, šių būklių atskyrimas, vadinama diferencinė diagnostika, gali būti sudėtinga net patyrusiam specialistui. Nėra vieno atskiro simptomo ar tyrimo, nustatančio šį susirgimą. Visada reikia įvertinti simptomų, kūno pakitimų, tyrimų rezultatų ir atsako į gydymą visumą ir tik tada suformuluoti diagnozę.

Gastroskopija

Gastroskopija yra efektyvus būdas anksti nustatyti H. pylori infekciją bei jos sukeltas problemas, taip pat padidėjusio rūgštingumo sukeltus pažeidimus. Šis tyrimas leidžia tiesiogiai apžiūrėti skrandžio gleivinę, nustatyti gleivinės pokyčius ir atlikti biopsiją, kuri gali patvirtinti ar atmesti bakterijos buvimą. Laiku atlikus tyrimą, galima pradėti tinkamą gydymą, užkirsti kelią rimtesnėms komplikacijoms ir sumažinti skrandžio vėžio riziką. Gastroskopija yra stemplės, skrandžio ir dvylikapirštės žarnos tyrimas, kurio metu taip pat gali būti imama biopsija, stabdomas kraujavimas iš opos arba pašalinami polipai.

Šiandien pacientai gali pasirinkti gastroskopiją atlikti su intravenine nejautra. Gastroskopija su narkoze ne tik sumažina nemalonius pojūčius, bet kartu ir patiriamą stresą - pacientas iš anksto žino, kad tyrimo metu jis nejus jokio diskomforto. Šis metodas netgi yra rekomenduojamas pacientams, kurie turi jautresnį pykinimo refleksą, patiria panikos atakas arba turi kitų priežasčių, dėl kurių tyrimas galėtų būti sudėtingesnis. Naudojant anesteziją, pacientas išvengia nemalonių pojūčių, o gydytojas gali atlikti tyrimą greičiau, tiksliau ir patogiau.

Valgomosios sodos testas

Paprastas, namuose atliekamas testas, kuris gali jums padėti atsakyti į klausimą dėl rūgštingumo - valgomosios sodos testas. Ryte, tuščiu skrandžiu išgerkite ¼ arbatinio šaukštelio sodos, ištirpinto pusėje stiklinės šalto vandens. Išgėrę vandenį su soda, stebėkite per kiek laiko atsiraugėsite. Soda reaguoja su skrandyje esančiomis rūgštimis ir susidaro anglies dvideginio dujos. Idealiu atveju, atsiraugėsite tarp 2-3 minučių. Jei atsiraugėsite gerokai anksčiau ir daug kartų, ko gero rūgščių skrandyje yra per daug. Jei atsiraugėsite tarp 3-5 min., galite įtarti, kad rūgščių skrandyje yra per mažai. Jei neatsiraugėsite per 5 min., toliau nebestebėkite, testas nebeveikia.

Gydymo ir Pusiausvyros Atkūrimo Strategijos

Tokie žmonės turėtų labiau orientuotis ne į trumpalaikį, greitą problemos sprendimą, bet priešingai - stengtis atkurti skrandžio rūgštingumo pusiausvyrą. Simptomų slopinimo taktika gali sukelti daug sudėtingesnių problemų. Jei gydytojas nepaskyrė kitaip - pirmu pasirinkimu gali tapti augalinės kilmės integruoti deriniai su inovatyviais komponentais.

Farmakologinis gydymas

Nors pasirinkimas nėra didelis, bet preparatų rūgštingumo mažinimui galima rinktis tiek be recepto, tiek receptinių:

1. Antacidiniai preparatai: neutralizuoja druskos rūgštį skrandyje, tačiau rūgšties sekrecijos nemažina. Juos rekomenduojama naudoti trumpai - vos keliolika parų, nes tokie preparatai gali trikdyti maisto medžiagų ir vaistų įsisavinimą.
2. Alginatai: jų veikimas panašus į plaustą: jie plūduriuoja skrandžio turinio paviršiuje ir, sukurdami barjerą, neleidžia turiniui išsipilti į stemplę.
3. Protonų siurblio inhibitoriai (PSI/PPI): fokusuojasi į rūgšties mažinimą ir daugeliu atvejų veiksmingai gydo ezofagitą ir slopina refliukso simptomus, tačiau galimi šalutiniai poveikiai, įvairios sąveikos su kitais vaistais, išlieka ilgalaikė rizika, kuri gali apriboti jų vartojimą. Pavartojus PPI dvi savaites, dėl tolesnio gydymo rekomenduojama tartis su gydytoju. Farmakologinė terapija su rūgščių slopinimu ne visada veiksmingai šalina simptomus, susijusius su neerozine refliukso liga, gali trikdyti virškinimo procesą ar pažeisti skrandžio gleivinės ląstelių struktūrą ir funkciją.

Natūralios priemonės ir gyvensenos korekcija

Augalinės priemonės

GERL simptomams slopinti vaistinėse galima rasti preparatų su medumi, chondroitinu, alavijais, hialurono rūgštimi, taip pat homeopatinių. Yra ir žolelių arbatų bei tinktūrų, kurios gerina virškinimo sistemos veiklą - vaistinės svilarožės, raudonosios guobos, ramunėlės, vaistinės šventagaršvės, kmynai, didžiosios ugniažolės, melisos preparatai.

Jei kalbame apie mokslo ir praktikos patikrintas augalines medžiagas, galime išskirti užsienio praktikoje itin plačiai ir daug metų naudojamus saldymedžius, iš kurių pašalinta glicirizininė rūgštis, t. y. DGL (deglicirizinuotas saldymedis). Moksliniai tyrimai yra įrodę teigiamą saldymedžių šaknų poveikį esant skrandžio rūgštingumo pusiausvyros sutrikimams, GERL, gleivinių uždegimams, dispepsijai, H. pylori infekcijai, gydant skrandžio ar dvylikapirštės žarnos opas, skatinant apsauginių gleivių išsiskyrimą, gerinant žarnyno mikroflorą.

Tačiau DGL veikia dar efektyviau: jie išlaiko teigiamą saldymedžių efektą mažinant rūgštingumą ir dispepsiją, gerina gyvenimo kokybę ir neturi šalutinių poveikių. Deglicirinizuoti saldymedžiai išsiskiria ir tuo, kad, juos naudojant, efektas panašus ar geresnis, lyginant su receptiniais vaistais, skirtais GERL ir rėmeniui gydyti.

Norintiems efektyvesnių rezultatų, kurie nepasižymėtų nepageidaujamais šalutiniais poveikiais, DGL saldymedžius galima papildyti tokiais natūraliais komponentais kaip imbierai, ožragės, geltonieji gencionai ir pankoliai. Šių augalų šaknų ir sėklų ekstraktai derinyje su DGL saldymedžiais gali padėti išlaikyti skrandžio rūgštingumo pusiausvyrą - saugoti tiek nuo skrandžio rūgštingumo sumažėjimo, tiek nuo padidėjimo.

Medus ir bičių produktai

Medus jau seniai naudojamas liaudies medicinoje įvairiems negalavimams gydyti, įskaitant ir virškinimo problemas. Vienas iš pagrindinių medaus privalumų yra jo priešuždegiminės savybės, kurios gali padėti nuraminti sudirgusią skrandžio gleivinę. Be to, meduje esantys antioksidantai gali padėti mažinti oksidacinį stresą ir uždegimą skrandžio gleivinėje. Keletas mokslinių tyrimų patvirtina, kad medus gali būti naudingas žmonėms, kenčiantiems nuo per didelio skrandžio rūgštingumo. Pavyzdžiui, 2010 m. tyrimas „The Gastroprotective Effect of Honey and Its Beneficial Impact on Gastric Ulcers“ pabrėžia, kad medus gali paspartinti skrandžio opų gijimą ir apsaugoti gleivinę nuo tolesnio pažeidimo. Kitas tyrimas, atliktas 2014 m., atskleidė, kad medus gali slopinti pernelyg didelį rūgštingumą ir padėti užkirsti kelią gastrito paūmėjimui. 2015 metais nustatyta, kad medus gali sumažinti rėmens simptomus ir pagerinti miego kokybę žmonėms, sergantiems gastroezofaginiu refliuksu.

• Esant per dideliam skrandžio rūgštingumui, medų vartokite su šiltu vandeniu ar arbata. Rekomenduojama vartoti medaus ir žiedadulkių mišinį (1 šaukštelis medaus, sumaišytas su 1 šaukšteliu žiedadulkių), ištirpintą šiltame vandenyje. Vartoti 1,5-2 val. prieš valgį arba praėjus 3 val. po valgio.
• Esant sumažėjusiam skrandžio rūgštingumui rekomenduojama vartoti medaus ir žiedadulkių mišinį, ištirpintą šaltame virintame vandeny. Jį vartoti prieš pat valgį.

Mitybos ir gyvensenos patarimai

• Obuolių sidro actas: Prieš valgį pabandykite vartoti 1 valgomąjį šaukštą obuolių sidro acto, išmaišyto pusėje stiklinės vandens.
• Virškinimo fermentai: Vartokite virškinimo fermentus prieš maistą, kad padėtų pilnai suskaidyti ir įsisavinti maistines medžiagas.
• Kramtymas: Labai gerai sukramtykite visą suvalgomą maistą.
• Cukraus mažinimas: Sumažinkite ar visiškai atsisakykite cukraus. Mineralus ardantį cukrų ir saldiklius pakeiskite natūralia alternatyva - saldžiąja Stevija.
• Fermentuotas maistas: Į savo racioną įtraukite fermentuotą maistą ir gėrimus (natūralų jogurtą, kefyrą, raugintus kopūstus, marinuotus agurkėlius, „kombucha“, sojų pastos „miso“).
• Perdirbtų produktų vengimas: Venkite perdirbtų maisto produktų.
• Porcijų dydis: Valgykite mažesnėmis porcijomis. Ypatingai venkite persivalgymo, nes tuomet skrandžiui tampa sunku išskirti pakankamai rūgščių.
• Atsipalaidavimas valgant: Pasistenkite nevalgyti tuomet, kai esate įsitempę, apimti streso, nes emocinė įtampa gali sustabdyti hidrochlorido rūgšties gamybą.
• Druska: Naudokite aukštos kokybės jūros druską, kuri stimuliuoja skrandžio rūgščių gamybą. Itin rekomenduojama rožinė Himalajų druska, kurioje yra svarbių organizmui mineralų, pvz., magnio.
• Cinkas: Cinkas yra kritiškai svarbus skrandžio rūgšties gamybai. Moliūgų sėklos - bene labiausiai koncentruotas, ne mėsinis cinko šaltinis. Dauguma atveju cinko gausite valgydami gyvūninės kilmės maistą: jautieną, avieną, krabų mėsą, kalakutieną, vištieną, omarą, lašišą, moliuskus. Kiti gyvūninės kilmės produktai - jogurtas, kefyras, sūris, maistinės mielės, žemės riešutai, pupelės, pilno grūdo dribsniai, rudieji ryžiai, pilno grūdo duona, bulvės. Vitaminai C, E, B6 ir mineralai (pvz., magnis) gali padidinti cinko įsisavinimą.
• Maisto derinimas: Tinkamas maisto derinimas labai palengvina virškinimo sistemos darbą. Nevalgykite baltymų kartu su krakmolingais angliavandeniais. Vietoj to, baltymus derinkite su mažai krakmolo turinčiomis žaliomis daržovėmis. Kartu su mėsa valgykite geruosius riebalus (avokadai, lydytas sviestas, kokosų aliejus, tyras alyvuogių aliejus). Vaisius valgykite tik vienus.
• Marinuota mėsa: Tam, kad palengvintumėte baltymų virškinimą, marinuokite mėsą rūgščiuose marinatuose: citrinos, laimo, pomidorų sulčių, obuolių sidro acto.
• Valgymo laikas: Valgykite 3-4 val. iki miego. Nerekomenduojama iškart pavalgius atsigulti.
• Užkandžiavimas: Venkite dažno užkandžiavimo - leiskite organizmui tinkamai suvirškinti ir įsisavinti jau suvalgytą maistą.
• Vanduo: Negerkite itin šalto (su ledukais) vandens, nes jis slopina sulčių gamybą. Prieš valgant rinkitės šiltą imbiero arbatą, arba stiklinę šilto vandens su citrinos sultimis ar šviežiai spaustų kopūstų sulčių.
• Skaidulos: Kontroliuokite suvartojamų skaidulų kiekį. Grūdinės skaidulos, ypač perdirbtuose produktuose, turi didelį kiekį fitino rūgšties, kuri trukdo įsisavinti mineralus. Fitino rūgštį grūduose galite sumažinti mirkant ir fermentuojant.

Kada kreiptis į gydytoją?

Deginantis rėmuo, skausmas ar pykinimas pavalgius - tai tik dalis simptomų, kurių vedami žmonės kreipiasi į virškinimo trakto ligų gydytojus. Tačiau vien nujausdamas, kad gali tekti išsamiau tirti skrandį, gana dažnas vizitą pas šios srities specialistą vis atidėlioja. Virškinimo sutrikimai ne tik kelia diskomfortą, bet ir perspėja apie galimus rimtus susirgimus, o ilgai ignoruojami simptomai gali virsti lėtinėmis ligomis ar sukelti rimtų komplikacijų.

Jeigu pavartojus pasirinktų priemonių, pakeitus gyvensenos ir mitybos įpročius refliukso atsikratyti nepavyksta, atkreipkite dėmesį, ar nėra šių simptomų: išlikę intensyvūs, dažnai besikartojantys GERL simptomai, neaiškus, nepraeinantis skrandžio, pilvo ar krūtinės srities skausmas, pasunkėjęs kvėpavimas ir rijimas, reguliariai užeinantys vėmimo priepuoliai, nenatūralus pilnumo pojūtis, svorio kritimas ar iš naujo atsiradęs rėmuo vyresniems nei 60 metų žmonėms. Šis sutrikimas gali pasireikšti ir nepaaiškinamu svorio kritimu, rijimo sutrikimais, mažakraujyste, virškinamojo trakto kraujavimu, dažnu vėmimu, pykinimu, bendru silpnumu ir stipriais skausmais viršutinėje pilvo dalyje. Kai kuriais atvejais gali būti apčiuopiami navikai. Jei pastebite nors vieną iš šių požymių, reikėtų nieko nelaukiant kreiptis į gydytojus.

Jei jaučiami bent menkiausi simptomai, būtina imtis priemonių, kadangi su laiku dėl nuolat kylančios skrandžio rūgšties gali atsirasti žaizdelių, prastėja burnos ertmės būklė, pažeidžiami dantys. Jei įtariate, kad jums gali būti sumažėjęs skrandžio rūgštingumas, būtina kreiptis į gydytoją.

tags: #skrandzio #rugstingumas #ir #nevaisingumas

• Viskas apie kūdikių maitinimą
• kokios priemonės reikalingos darželio auklėtojai
• Ką daryti, kai kūdikio akys pūliuoja?
• Vaikų sporto stovyklos
• Sužinokite apie nėštumo nutraukimo rizikas