Jungtinių Tautų Vaiko teisių komitetas yra nepriklausomų ekspertų institucija, kuri stebi, kaip įgyvendinama 1989 m. Jungtinių Tautų Vaiko teisių apsaugos konvencija, ir jos 2 papildomi protokolai: 2000 m. Vaiko teisių konvencijos fakultatyvusis protokolas dėl vaikų pardavimo, vaikų prostitucijos ir vaikų pornografijos, ir 2000 m. Fakultatyvusis protokolas dėl vaikų dalyvavimo ginkluotuose konfliktuose, valstybėse narėse.
2011 m. Jungtinių Tautų Vaiko teisių ir apsaugos konvencija įpareigoja valstybes nares teikti vaikui tokią apsaugą ir globą, kokios reikia jo gerovei užtikrinti.
Taip pat šioje Jungtinių Tautų konvencijoje ir jos papildomuose protokoluose yra įtvirtintos tokios vaiko teisės, kaip: kiekvienas vaikas turi teisę tik gimus gauti vardą, įgyti pilietybę, vaikas negali būti atskirtas nuo tėvų prieš jų valią, išskyrus tokius atvejus, kai tai yra daroma dėl vaiko gerovės, asmuo, kuriam nėra suėję 18 metų, negali dalyvauti tiesioginiuose karo veiksmuose, ir kitos teisės.

Valstybei ratifikavus atitinkamą Konvenciją, ji prisiima įsipareigojimą laikytis toje Konvencijoje įtvirtintų žmogaus teisių standartų. Tačiau tai nėra pakankama garantija, kad atitinkami žmogaus teisių standartai toje valstybėje bus iš tikrųjų pripažįstami, nes praktika rodo, kad valstybės ne visada yra linkusios laikytis prisiimtų įsipareigojimų.
Todėl be ratifikavimo valstybė privalo prisiimti papildomą pareigą periodiškai teikti ataskaitas atitinkamos konvencijos įgyvendinimą prižiūrinčiam komitetui, kad šis galėtų vertinti, kaip valstybė laikosi savo įsipareigojimų pagal konvenciją.
Tačiau Komitetai, gavę valstybės ataskaitas, vien jomis nesivadovauja. Siekiant objektyviai ištirti ir įvertinti, kaip valstybės laikosi atitinkamų žmogaus teisių standartų, pasitelkiami ir kiti šaltiniai - nevyriausybinių organizacijų ataskaitos apie atitinkamų žmogaus teisių padėtį (dar vadinamos „šešėlinėmis“ ataskaitomis), Jungtinių Tautų institucijų bei tarpvyriausybinių organizacijų nuomonės ir vertinimai, akademinių institucijų vertinimai ir žiniasklaida.
Remiantis visais šiais šaltiniais, bendradarbiaudami su atitinkamų valstybių, pateikusių savo ataskaitas, atstovais, komitetai pateikia savo vertinimą bei rekomendacijas, kurios, nors teisiškai nėra privalomos, politiškai yra labai svarbios.

Kiti mechanizmai, kurie dar neįsigaliojo, tačiau įsigalios nuo 2014 m. Tai skundai, kurie yra pateikiami komitetui dėl žmogaus teisių ir laisvių, įtvirtintų pakte, įgyvendinimo.
Komitetas nagrinėja individualias peticijas dėl Pakte įtvirtintų teisių pažeidimų. Būtina sąlyga, kad valstybė, prieš kurią yra nukreipta peticija, būtų 1989 m. Jungtinių Tautų Vaiko teisių apsaugos konvencijos dalyvė, bei būtų prisijungusi prie 2011 m. protokolo.
Nėra būtina turėti advokatą, kuris paruoštų individualią peticiją; asmuo tai gali padaryti savarankiškai ir pats.
Galutiniai komitetų sprendimai dėl peticijų yra vieši.
tags: #del #vaiko #teisiu #konvencijos #straipsnio #ataskaita