Laima – gimimo ir likimo deivė lietuvių mitologijoje

Lietuvių mitologijoje Laima, dar žinoma kaip Laimelė, yra viena svarbiausių deivių, atsakinga už likimą, gyvenimo eigą ir sėkmę. Jos kultas siekia seniausius laikus, o jos įvaizdis ir funkcijos atsispindi įvairiuose tautosakos žanruose, papročiuose ir literatūroje. Laima yra laikoma tiesiogine gyvenimo ir likimo valdove, galinčia nulemti žmogaus gyvenimo kelią, sėkmę ir nesėkmę.

Laimos vaidmuo ir istoriniai šaltiniai

Lietuvių Laima anksčiausiai paliudyta Mažosios Lietuvos šaltiniuose. 1666 m. Vilhelmo Martinio lotyniškame įvade Danieliaus Kleino giesmynui pirmą kartą minima Laimele. Šaltiniuose Laima apibūdinama kaip likimo ir laimės deivė. Matas Pretorijus (XVII a.) Laimą laiko gimimo, Jokūbas Brodovskis (XVIII a.) - sėkmės, Pilypas Ruigys (1747) - gimimo ir sėkmės deive.

Gotfriedas Ostermeyeris 1775 m. rašė: „Laima arba Laimė - žmogaus vadovė nuo gimimo iki jo amžiaus galo, laimės ir nelaimės deivė. Ta jų Laima visai savavališkai paskirdavo žmogui gerą ar baldą buitį, ir niekas negalėdavo pakeisti, kas jam buvo nuskirta.“ Iki šių dienų išlikęs priežodis „Taip Laima lėmė“ arba „Tai jau jo likimas“ liudija jos svarbą.

Gimimo deivė ir apeigos

Ypatinga Laimos funkcija - gimdyvių ir naujagimių globa. Laima vadinama Gimimo deive dėl išskirtinių apeigų, atliekamų per gimtuves ir krikštynas, kurių tikslas - kūdikiui užtikrinti gerą Laimą. Lietuvių mitologijoje Laima kaip gimimo deivė siejama su jos priešybe Giltine. Laima leidžia žmogui ateiti į šį pasaulį, užtikrina sėkmingą gimimą, išleidžia pro kaulų vartus, o Giltinė nutraukia gyvenimą.

Laimos funkcijos išreiškiamos dviem mitiniais kodais: prausimosi-gėrimo ir verpimo-audimo-rengimosi. Vanduo yra tipiška Laimos raiška; vandens sėmimas, prausimasis ir išpylimas gimtuvių-krikštynų ritualuose siejamas su laimės įgijimu arba praradimu. Šis vanduo vadinamas Laimos vandeniu.

Laimos įvaizdžio raiška

Tautosakoje Laima turi savitą mitinę raišką. Sakmėse dažnai figūruoja ne viena, o trys Laimos, kurios kūdikiui gimstant už lango garsiai lemia likimą. Ornitomorfinė Laimos raiška - gegutė, kukavimu pranašaujanti laimę arba nelaimę. Laimos juosta vadinama vaivorykšte.

Dar viena Laimos hipostazė - namų Laima, gyvenanti po slenksčiu, krikštasuolėje, naktį šokanti ant aslos. Tai namų globėja, lemianti visokeriopą namų sėkmę: žmonių ir gyvulių sveikatą, vaisingumą, turtą. Namų Laimai buvo skiriama daug statybos ir įkurtuvių ritualų.

Laimos kultas baltų pasaulėžiūroje buvo glaudžiai susijęs su kosmine tvarka ir etika. Senovės tikėjimuose Laima nebuvo tik pasyvi likimo nulemėja; ji buvo aktyvi moralinė jėga, susieta su teisingumu. Kai kurios apeigos rodo, kad Laima galėjo būti šaukiama ne tik sėkmės, bet ir teisingo atlygio už gerus darbus ar bausmės už nusižengimus užtikrinimui.

tags: #gimimo #deives #lietuviu #mitologijoje

• Atraskite dainelių vaikams tradicijas ir muzikinę įvairovę
• Sužinokite apie žymius lietuvius, palikusius pėdsaką Latvijos istorijoje
• 4 metų vaiko raidos etapai
• Apie Lietuvos valstybės veikėją Antaną Smetoną
• Apie „Žuvys nepažįsta savo vaikų“: Sibiro platybės ir ekologija