Vaiko išlaikymo formos pakeitimas dovanojimo sutartimi
Vaikų gerovė yra svarbiausias prioritetas, ypač kai kalbama apie turto valdymą ir paveldėjimą. Šiame straipsnyje išsamiai aptariama vaiko uzufrukto teisių perdavimo tvarka Lietuvoje, įskaitant teisinius aspektus, procedūras ir tėvų pareigas. Siekiama suteikti aiškumo ir praktinių patarimų tėvams, globėjams ir kitiems suinteresuotiems asmenims, norintiems užtikrinti vaiko interesų apsaugą.
Kas yra uzufruktas ir kaip jis susijęs su vaikų teisėmis?
Uzufruktas - tai teisė naudotis svetimu turtu ir gauti iš jo pajamas, nepažeidžiant paties turto esmės. Vaikų teisės į uzufruktą dažnai atsiranda paveldėjimo atvejais, kai vaikas paveldi turtą, tačiau tėvai ar globėjai turi teisę jį valdyti ir naudoti vaiko interesais iki jo pilnametystės.
Nepilnamečio teisės paveldėjimo atveju
Pagal Lietuvos Respublikos įstatymus, nepilnametis vaikas pats negali priimti ar atsisakyti priimti mirusio asmens palikimo. Tai už jį turi padaryti tėvai arba globėjai. Tai reiškia, kad nepilnamečio vardu tėvai arba globėjai turi priimti arba atsisakyti priimti palikimą, kai miršta vienas iš tėvų, abu tėvai, kiti giminaičiai ar asmenys, kurių nesieja giminystės ryšiai (paveldėjimo pagal testamentą atveju). Jei įpėdinis yra nepilnametis ir jo vardu veikia atstovai pagal įstatymą (tėvai arba globėjai), jie ir išreiškia nepilnamečio valią dėl palikimo priėmimo arba atsisakymo jį priimti.
Tėvams ar globėjams kyla pareiga tinkamai įgyvendinti paveldėjimo procedūrą. Atstovaudami nepilnamečiam įpėdiniui, jie privalo veikti taip, kad nebūtų pažeisti jo interesai.
Paveldėjimo procedūra: nuo teismo leidimo iki notaro įsikišimo
Iki 2023 m. sausio 1 d., pagal galiojusias įstatymo normas, tėvams ar globėjams norint priimti ar atsisakyti priimti palikimą nepilnamečio vaiko vardu, buvo būtinas teismo leidimas. 2023 m. sausio 1 d. įsigaliojus naujiems Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso pakeitimams, išankstinio teismo leidimo nebereikalaujama. Dabar tėvai ar globėjai tiesiogiai kreipiasi į notarą, kuris yra užvedęs paveldėjimo bylą, o jei paveldėjimo byla nėra užvesta - į palikimo atsiradimo vietos notarą. Palikimo atsiradimo vieta laikoma paskutinė nuolatinė palikėjo (mirusio asmens) gyvenamoji vieta. Palikimas priimamas per tris mėnesius nuo palikėjo mirties.
Notaras, prieš tvirtindamas sandorį, įvertina, ar jį sudarius bus užtikrinta tinkama nepilnamečio vaiko teisių ir interesų apsauga. Siekiant apsaugoti nepilnamečio vaiko interesus, palikimas turėtų būti priimamas pagal turto apyrašą, taip apsaugant nepilnamečio turtą nuo galimos atsakomybės už palikėjo skolas.
Nepilnamečių paveldėjimo atvejais tėvai arba globėjai paveldėtą turtą tvarko uzufrukto teisėmis.
Tai reiškia, jog tėvams arba globėjams draudžiama perleisti, įkeisti, parduoti ar kitokiu būdu suvaržyti turtą, iš jo taip pat negali būti išieškoma pagal tėvų arba globėjų kreditorių reikalavimus.
Tėvų ir globėjų pareigos tvarkant nepilnamečio turtą
Tėvai arba globėjai privalo tvarkyti savo nepilnamečių vaikų turtą vadovaudamiesi išimtinai vaikų interesais, o gautas pajamas ir vaisius - naudoti šeimos reikmėms, atsižvelgdami į vaiko interesus. Jeigu tėvai arba globėjai sudaro sandorį, kuris neatitinka vaiko interesų, jis gali būti pripažintas negaliojančiu pagal vaiko, vieno iš jo tėvų ar jų įpėdinių ieškinį.
Jeigu tėvai (globėjai) ar vienas iš jų netinkamai tvarko savo nepilnamečiam vaikui priklausantį turtą, darydami žalą nepilnamečio turtiniams interesams, valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija arba prokuroras turi teisę kreiptis į teismą ir prašyti nušalinti juos nuo nepilnamečiui priklausančio turto tvarkymo.
Dokumentai, reikalingi kreipiantis į notarą
Prieš kreipiantis į notarą dėl palikimo priėmimo ar atsisakymo, nepilnamečio vaiko tėvai ar globėjai turėtų žinoti šiuos dalykus:
- Reikia nurodyti duomenis apie mirusį asmenį (vardas, pavardė, asmens kodas, mirties data) bei pateikti mirties liudijimą.
- Tėvai ar globėjai turės notarui pateikti savo asmens dokumentus bei duomenis apie nepilnametį vaiką, kurio vardu norima priimti ar atsisakyti priimti palikimą, vaiko ryšį su mirusiu asmeniu (pavyzdžiui, gimimo liudijimą).
- Tėvai ar globėjai turės pateikti visus žinomus duomenis apie paveldimą turtą (pavyzdžiui, mirusiojo nuosavybės teise turėto nekilnojamojo turto adresą, unikalų numerį, turėtą kilnojamąjį turtą, transporto priemones ir kt.) bei kreditorius, jei tokių yra.
- Tėvai ar globėjai turės pateikti santuokos liudijimo kopiją. Jei kreipiasi vienas iš tėvų, reikia įrodymų, patvirtinančių svarbias kito tėvo nesikreipimo priežastis (ištuokos liudijimo kopiją, mirties liudijimo kopiją ir kt.). Jei kreipiasi globėjas, reikia įrodymų, patvirtinančių globėjo teisę paduoti prašymą (pavyzdžiui, teismo sprendimo ar nutarties dėl globos nustatymo ir globėjo paskyrimo nepilnamečiam vaikui kopiją ir kt.).
Skyrybų įtaka vaiko uzufrukto teisėms
Skyrybų atveju, vienas iš svarbiausių klausimų yra nepilnamečių vaikų priežiūra. Lietuvos teisės aktai ir teismų praktika numato įvairias situacijas ir sprendimus, kurie gali turėti įtakos vaiko gerovei ir tėvų pareigoms.
Turto padalijimas ir vaiko interesai
Vienas iš klausimų, kurį būtina išspręsti nutraukiant santuoką - sutuoktinių turto padalijimas. Pagal įstatymą preziumuojama, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios, todėl, jei sutuoktiniai nėra sudarę vedybų sutarties, turtas, įgytas santuokos metu, laikomas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe ir nutraukiant santuoką dalijamas po lygiai.
Ši taisyklė taikoma nepriklausomai nuo to, kokio dydžio pajamas santuokos metu gavo kiekvienas iš sutuoktinių ar koks buvo jų veiklos pobūdis. Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas nustato aplinkybes, kurioms esant sutuoktinių turtas gali būti padalintas nelygiomis dalimis. Sprendžiant turto padalijimo klausimus, teismas gali atsižvelgti į nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos būklę, turtinę padėtį ar kitas svarbias aplinkybes ir vienam iš sutuoktinių priteisti didesnę turto dalį.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad nukrypti nuo lygių dalių principo galima tik esant teisiškai reikšmingoms aplinkybėms, kurios kiekvienu atveju gali būti skirtingos. Tokie sprendimai turi atitikti civiliniame kodekse įtvirtintus sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principus. Svarbu pažymėti, kad civiliniame kodekse pateiktas kriterijų sąrašas nėra baigtinis. Įstatymas taip pat nenustato konkretaus nukrypimo nuo lygių dalių principo masto - tai yra teismo diskrecija. Svarbu tai, kad kiekvienu atveju sprendimas dėl nukrypimo nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių priklauso nuo konkrečių faktinių aplinkybių.
Išlaikymo (alimentų) klausimai
Pagal Lietuvos Respublikos Civilinį kodeksą tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Išlaikymo tvarka ir forma nustatoma bendru tėvų susitarimu. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas.
Materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai. Jeigu nepilnamečio vaiko tėvai (ar vienas jų) nevykdo pareigos materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, teismas išlaikymą priteisia pagal vieno iš tėvų ieškinį.
Išlaikymą teismas priteisia, kol vaikas sulaukia pilnametystės, išskyrus atvejus, kai vaikas yra nedarbingas dėl invalidumo, kuris jam nepilnamečiui nustatytas. Priteisto išlaikymo išieškojimas nutraukiamas, jeigu: 1) nepilnametis emancipuojamas; 2) vaikas sulaukė pilnametystės; 3) vaikas įvaikinamas; 4) vaikas miršta.
Nutraukdami santuoką bendru sutarimu arba pradėdami gyventi skyrium, nepilnamečių vaikų tėvai sudaro sutartį, kurioje numato tarpusavio pareigas materialiai išlaikant savo nepilnamečius vaikus, taip pat tokio išlaikymo tvarką, dydį ir formas. Šią sutartį tvirtina teismas. Jeigu vienas iš tėvų nevykdo teismo patvirtintos jų sutarties dėl nepilnamečių vaikų išlaikymo, kitas iš tėvų įgyja teisę kreiptis į teismą dėl vykdomojo rašto išdavimo.
Teismas gali priteisti išlaikymą šiais būdais: 1) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis; 2) konkrečia pinigų suma; 3) priteisiant vaikui tam tikrą turtą. Nepilnamečiams vaikams priteistas išlaikymas išieškomas iš privalančio jį mokėti tėvo (motinos) darbo užmokesčio, taip pat iš visų kitų jų pajamų rūšių.
Išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškomas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos. Teismas gali pagal vaiko tėvo (motinos) ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis.
Priteisto išlaikymo dydis gali būti padidintas atsiradus papildomoms vaiko priežiūros išlaidoms (vaiko liga, sužalojimas, slaugymas ar nuolatinė priežiūra). Prireikus teismas gali priteisti atlyginti ir būsimas vaiko gydymo išlaidas. Vaiko išlaikymui užtikrinti turi būti parinktas vaikui naudingiausias išlaikymo būdas. Jis turėtų užtikrinti nuolatinį lėšų teikimą, nes išlaikymo instituto tikslas yra nuolatos teikti lėšas vaiko pragyvenimui.
Jeigu konkrečiomis sąlygomis periodinės išmokos nėra įmanomos dėl skolininko pajamų neturėjimo ar jų nepakankamumo, gali būti keliamas klausimas dėl išlaikymo būdo pakeitimo. Jeigu nevykdoma pareiga periodinėmis išmokomis teikti vaikui išlaikymą ir dėl to susidaro skolininko įsiskolinimas, tai įsiskolinimo susidarymas gali būti traktuojamas kaip skolininko turtinės padėties pasikeitimas, sudarantis pagrindą peržiūrėti teikiamo išlaikymo būdą, kadangi kyla grėsmė vaiko interesams.
Jei nuolatinio lėšų šaltinio nėra nei išmokoms, nei skolai padengti, tai gali būti svarstoma dėl susidariusio įsiskolinimo ir būsimo išlaikymo formos pakeitimo. Vietoj periodinių išmokų ir susidariusio už jas įsiskolinimo gali būti perduota vaikams skolininko buto, kuriame gyvena sutuoktinis su vaikais ir skolininkas, dalis, jei tai yra skolininko dalinė nuosavybė, jei jos dydis ekvivalentiškas įsiskolinimo ir būsimųjų išmokų sumai, o turto perdavimas natūra naudingas vaikams ir nepažeidžia skolininko interesų gyventi bute.
Tačiau problema yra su turtu, įgytu naujoje santuokoje. Turtas, įsigytas po santuokos įregistravimo, yra bendroji jungtinė nuosavybė, kuri kiekvienam sutuoktiniui priklauso lygiomis dalimis. Bendrąja nuosavybe tampa ne tik bendrai arba vieno sutuoktinio vardu įsigytas nekilnojamasis turtas, automobilis, bet ir sutuoktinių gaunami atlyginimai, pensijos, dividendai, pajamos iš santaupų ir investicijų, todėl pusė kiekvienos naujos žmonos atlyginimo yra vyro turtas, ir atvirkščiai. Tokiu atveju net jei santuokinis turtas gausinamas tik iš vieno sutuoktinių pajamų, kitam sutuoktiniui pagal įstatymą priklauso pusė santuokinio turto. Todėl atsiranda teorinė galimybė buvusiajai žmonai išsiieškoti išlaikymą vaikams iš naujosios buvusio sutuoktinio žmonos pajamų.
Šiuo atveju vyras gali kreiptis į teismą ir prašyti sumažinti priteisto išlaikymo dydį arba pakeisti priteisto išlaikymo formą dėl to, kad pasikeitė jo, kaip buvusio sutuoktinio, turtinė padėtis. Galima prašyti teismo atsižvelgti į naujoje santuokoje gimusių vaikų interesus, sutuoktinių turtinę padėtį ir kitas aplinkybes.
Nepilnamečio vaiko išlaikymo proporcingumas - ką tai reiškia? | Teisinėkonsultacija.lt
Vaiko nuomonė ir gyvenamosios vietos nustatymas
Lietuvos Respublikos Civilinio Kodekso (toliau CK) 3.177 straipsnyje nustatyta jog, teismas, nagrinėdamas ginčus dėl vaikų, privalo išklausyti vaiką, sugebantį išreikšti savo pažiūras, ir išsiaiškinti vaiko norus. Svarbu paminėti, jog teismui sprendžiant vaiko gyvenamosios vietos nustatymo klausimą, remiantis teismų praktika, yra vertinama aplinkybių visuma.
Vaiko nuomonė visais atvejais yra svarbi aplinkybė, tačiau nėra lemianti, paprastai tariant, tai nereiškia, kad galutinį sprendimą priima vaikas. Į vaiko norą gali būti neatsižvelgiama tuo atveju, kai vaiko noras prieštarauja jo interesams (CK 3.174 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. Dėl nebrandumo, vaiko charakterio, amžiaus ir panašiai vaiko norai ir geriausi interesai ne visada sutampa, todėl kiekvienu atveju, teismas pirmumą teikia prioritetiniam vaiko poreikių ir interesų užtikrinimui ir siekia išsiaiškinti, ar vaiko norai kiek galima labiau atitinka jo interesus.
Vaikai iki 7 metų teismų praktikoje, remiantis specialistų (psichologų) išvadomis, pripažįstami kaip dar negebantys pareikšti nuomonės. Teismų vertinimu, ikimokyklinio amžiaus vaikui daugiau reikia motinos globos, kadangi tokio amžiaus vaiko priežiūra reikalauja daugiau švelnumo, atidumo ir kitų savybių, kurios daugiau būdingos moterims.
Materialinė tėvų padėtis, nors ir nėra lemiantis faktorius, tačiau turi įtakos tėvų galimybėms suteikti vaikui tinkamas gyvenimo ir vystymosi sąlygas, todėl pirmiausia būtina įsitikinti, ar tėvai turės galimybes užtikrinti nuolatinę gyvenamąją vietą.
Kaip rodo teismų praktika, vaiko išreikštas noras gyventi su vienu iš tėvų gali turėti lemiamą reikšmę byloje dėl gyvenamosios vietos nustatymo, ypač tada kai tėvų vaikui sudaromos gyvenamosios aplinkos sąlygos yra iš esmės tokios pačios.
Teismo vertinimu, vaiko kompetencija priimti sprendimą dėl gyvenimo su vienu iš tėvų bei sąmoningumas didėja vaikui augant, bręstant, kai vaikas gali aiškiai apibrėžti priimamo sprendimo priežastis ir suvokti tokio sprendimo padarinius. Šios amžiaus ribos yra tik orientacinės ir teismas kiekvieną kartą turi įvertinti ne tik vaiko amžių, bet ir jo brandą, bei požiūrį į susiklosčiusią situaciją.
Teismas spręsdamas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo vertina svarbių aplinkybių visumą, kuri leidžia nustatyti, kuris iš tėvų gali geriausiai užtikrinti vaiko interesus. Svarbiausias ir esminis vaiko interesas yra augti sveikoje, saugioje ir ramioje aplinkoje, kurioje vaikas nepatiria psichologinės įtampos, baimės ar nuolatinių konfliktinių situacijų.
Nekilnojamojo turto dovanojimas nepilnamečiui: teisiniai aspektai
Dažnas vyresnio amžiaus asmuo susimąsto apie tai, kam ir kokiu būdu būtų galima perleisti savo užgyventą turtą. Lietuvos Respublikos įstatymai numato kelias pasirinkimo galimybes. Vienas iš būdų - nekilnojamojo turto dovanojimas.
Dovanojimo sutartis: esminiai aspektai
Dovanojimas - tai sandoris, kurio esmė ta, kad turto savininkas valingai, nesavanaudiškai, neatlygintinai perduoda savo turtą ar suteikia kitokią įstatyme numatytą turtinę naudą kitam asmeniui, o pastarasis asmuo šią turtinę naudą sąmoningai (valingai) priima.
Dovanojimo sandoris yra dvišalis. Jam sudaryti reikalinga tiek turtą perduodančio, tiek jį priimančio asmenų suderinta valia, taigi dovanojimo sandoris yra dvišalė sutartis. Pagal Civilinio kodekso 6.469 straipsnio 2 dalį, nekilnojamojo daikto dovanojimo sutartis, taip pat dovanojimo sutartis, kurios suma didesnė kaip keturiolika tūkstančių penki šimtai eurų, turi būti notarinės formos. Taigi, sudarant buto dovanojimo sutartį, kurios suma didesnė nei 14 500 eurų, sutartis privalo būti patvirtinta notaro. Todėl, namų dovanijimas, buto ar ž...
Išlaikymo vaikams klausimai yra vieni jautriausių šeimos teisės santykiuose. Jie neatsiejami nuo vaiko teisių ir interesų apsaugos, o jų sprendimas teismuose dažnai priklauso nuo įvairių aplinkybių - tiek tėvų turtinės padėties, tiek besikeičiančių vaiko poreikių. CK 3.196 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas gali priteisti išlaikymą vaikams iš jų tėvų šiomis formomis: 1) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis; 2) konkrečia pinigų suma; 3) priteisti vaikui tam tikrą turtą. Taip pat gali būti taikoma mišri išlaikymo forma, pavyzdžiui, skiriant vaikui konkretų turtą ar konkrečią pinigų sumą ir išlaikymą periodinėmis išmokomis. Teismai nustato konkrečius vaiko poreikius, kurie priklauso nuo vaiko amžiaus, sveikatos ir pan. Taip pat vertinamos tėvų galimybės teikti išlaikymą. Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama atsižvelgiant į šias aplinkybes: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti. Priteisto išlaikymo dydžio ir formos pakeitimo klausimus reglamentuoja CK 3.201 straipsnis. Teismas gali sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis (CK 3.201 straipsnio 1 dalis). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad teismas, spręsdamas klausimą, ar yra pagrindas pakeisti priteistą išlaikymo dydį, turi nustatyti: 1)aplinkybes, susijusias su tėvų turtinės padėties esminiu pasikeitimu; 2) aplinkybes, susijusias su vaiko poreikių esminiu pasikeitimu - padidėjimu ar sumažėjimu. Išlaikymo dydis gali būti padidintas ar sumažintas ir dėl vaiko poreikių pasikeitimo. Poreikių padidėjimas nustatomas, pavyzdžiui, jeigu dėl vaiko ligos atsirado papildomų sveikatos priežiūros išlaidų, didesnių išlaidų reikia vaiko mokymui, gebėjimų ugdymui, pomėgiams ir kt. Sumažėjimas nustatomas, kai vaikas nebelanko papildomo ugdymo užsiėmimų, pasveiko po ligos, kurios gydymui reikėjo specialių išlaidų, ir kt. Teismų praktikoje pripažinta, jog vaikų poreikiai objektyviai didėja jiems augant. Teismų praktikoje yra buvę ir tokių atvejų, kai pagrindas padidinti vaikui priteistą išlaikymą arba pakeisti išlaikymo formą buvo nustatytas dėl aplinkybės, kai asmuo savo noru vengia teikti išlaikymą kas mėnesį ir dėl to atsiranda uždelstas įsiskolinimas. Jeigu tėvas (motina) yra pajėgus teikti išlaikymą pagal savo pajamas arba turi santaupų, tačiau piktybiškai neteikia išlaikymo, tai gali būti laikoma pagrindu teismine tvarka pakeisti išlaikymo formą ir dydį. Pavyzdžiui, iš mėnesinėmis išmokomis teikiamo išlaikymo į konkrečia pinigų suma sumokamą išlaikymą. Teismų praktikoje yra buvę ir atvejų, kai vieno iš tėvų teikiamo išlaikymo dydis buvo sumažintas. Teismai tokiose bylose nustatė šias aplinkybes: vieno iš tėvų netektas darbingumas ir dėl to gerokai sumažėjusios nuolatinės pajamos; pablogėjusi sveikatos būklė, jei toks pablogėjimas yra nuolatinio pobūdžio; padidėjusios išlaidos sveikatos priežiūrai; darbo netekimas ir bedarbystė; atsiradę dideli finansiniai įsipareigojimai; esminis darbo užmokesčio sumažėjimas; esminis bendros finansinės padėties pablogėjimas; atsirado kitų pagal įstatymą išlaikytinų asmenų (kitų vaikų, tėvų) ir kt. Didelių skolinių įsipareigojimų įgijimas teismų nebūtinai bus įvertintas kaip turtinės padėties pablogėjimas, nes įvertinama visa asmens finansinė situacija iš esmės. Pavyzdžiui, tam tikrais atvejais aplinkybė, jog asmuo prisiima prievolių pagal, tarkime, būsto kredito sutartį, netiesiogiai patvirtina jo gaunamų pajamų pakankamumą kreditui išmokėti. Tokiu atveju vertinamas ir įgytas turtas, jo vertė. Todėl vien tai, kad asmuo prisiėmė įsipareigojimus, ne visada bus vertinama kaip turtinės padėties pablogėjimas. Tačiau bet kuriuo atveju išlaikymo dydis gali būti padidintas ar sumažintas tik nustačius tam teisinį pagrindą atsižvelgiant į konkrečią situaciją. Dėl išlaikymo dydžio pakeitimo teisę kreiptis į teismą turi vaiko tėvai, o tam tikrais atvejais pats vaikas, valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija ar prokuroras. Kadangi kainos laikui bėgant kyla (maistas, drabužiai, paslaugos brangsta), išlaikymo suma, nustatyta prieš metus ar daugiau, gali tapti per maža patenkinti vaiko poreikius. Todėl valstybė numato, kad kas mėnesį teikiamas išlaikymas turi būti indeksuojamas - t. y. perskaičiuojamas pagal oficialų kainų augimo rodiklį, atsižvelgiant į infliaciją. Taip pat verta paminėti, kad vaikams valstybė pagal Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymąmoka mėnesines išmokas (nuo 2025 m. sausio 1 d. - 122,50 Eur). Remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, teismo priteisiamo išlaikymo vaikui suma negali būti sumažinta valstybės mokamos išmokos suma, jeigu tėvų turtinė padėtis leidžia tėvams tenkinti daugiau nei minimalius vaiko poreikius. Ši išmoka tokiu atveju turėtų būti skiriama papildomiems, o ne būtiniems vaikų poreikiams patenkinti. Tai reiškia, kad iš esmės padidėjus vaiko poreikiams yra pagrindas didinti išlaikymo dydį nepaisant valstybės skiriamos išmokos vaikams. Apibendrinant galima teigti, kad išlaikymo dydžio ar formos pakeitimas yra teisinė priemonė, leidžianti prisitaikyti prie nuolat kintančių gyvenimo aplinkybių. Teismai, vertindami tiek tėvų finansinę padėtį, tiek vaikų poreikius, vadovaujasi geriausių vaiko interesų prioriteto principu. Teismas gali pagal vaiko, jo tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis (CK 3.201 straipsnio 1 dalis). Tėvai turi teisę nustatyti išlaikymo tvarką ir formą bendru sutarimu. Kadangi visus klausimus, susijusius su vaiko interesais, turi teisę spręsti abu tėvai tarpusavio susitarimu, nes vaiko saugumui užtikrinti reikalingas tėvų bendradarbiavimas tarpusavyje ir su vaiku, todėl tėvai turi siekti spręsti visus su vaiku susijusius klausimus taikiai. Taikus tėvų susitarimas dėl teismo sprendimu nustatyto išlaikymo dydžio keitimo turi keletą privalumų, kurie gali būti naudingi tiek tėvams, tiek vaikams. Greitesnis procesas: Taikus susitarimas leidžia išvengti ilgo teismo proceso, kuris gali užtrukti mėnesius ar net metus. Mažesnės išlaidos: Teisiniai mokesčiai ir kitos su teismo procesu susijusios išlaidos gali būti didelės. Didesnis kontrolės lygis: Tėvai patys gali nuspręsti, koks išlaikymo dydis yra tinkamas, atsižvelgdami į savo finansinę padėtį ir vaiko poreikius. Geriau vaikui: Tėvų bendradarbiavimas ir gebėjimas rasti kompromisą gali sukurti teigiamą aplinką vaikui. Lankstumas: Taikus susitarimas gali būti lengviau keičiamas, jei pasikeičia tėvų ar vaiko aplinkybės. Taigi, taikus tėvų susitarimas ne tik palengvina procesą, bet ir prisideda prie geresnės vaiko gerovės. 1) įvykus esminiam tėvų turtinės padėties pasikeitimui (pvz., vienas iš tėvų, teikęs vaikui išlaikymą, iš dalies ar visiškai prarado darbingumą ir dėl to gerokai sumažėjo jo nuolatinės pajamos arba, priešingai, pakeitė darbą ir gauna gerokai didesnes pajamas; pablogėjus sveikatos būklei, jei toks pablogėjimas yra nuolatinio pobūdžio, padidėjo išlaidos sveikatos priežiūrai; gavo palikimą arba laimėjo didelę pinigų sumą loterijoje; atsirado kitų pagal įstatymą išlaikytinų asmenų ir kt.). Pažymėtina, kad kredito įmokų mokėjimas nereiškia turtinės padėties pablogėjimo, nes asmuo, sudaręs kredito sutartį ir mokantis joje nustatytas įmokas, nors ir patiria tam tikrų išlaidų, tačiau kartu gerina savo turtinę padėtį, nes pasinaudodamas gautu kreditu gausina turimą turtą. Kita vertus, tais atvejais, kai ieškiniu prašoma pakeisti anksčiau teismo įsakymu nustatytą išlaikymo dydį, teismo atliekamas vertinimas negali apsiriboti tik CK 3.201 straipsnyje įtvirtintų išlaikymo dydžio pakeitimo kriterijų - ar iš esmės pasikeitė vieno iš tėvų finansinė padėtis arba vaiko poreikiai, lyginant su teismo įsakymo išdavimo momentu buvusiomis aplinkybėmis, - vertinimu. Tokio pobūdžio bylose teismas turi atlikti išsamų visų teisiškai reikšmingų aplinkybių, įtvirtintų tiek CK 3.192 straipsnyje, tiek CK 3.201 straipsnyje, vertinimą. Taip yra dėl to, kad sprendžiant teismo įsakymo dėl išlaikymo vaikui priteisimo išdavimo klausimą, vaiko išlaikymo dydis nustatomas iš esmės atsižvelgiant tik į pareiškėjo pareiškime dėl teismo įsakymo išdavimo nurodytą prašomą priteisti sumą ir skolininko valią dėl išduoto teismo įsakymo. Teismo įsakymo atveju nėra vertinami nei vaiko poreikiai, nei skolininko turtinė padėtis ir galimybės mokėti prašomo dydžio išlaikymą. Pasikeitus vaiko poreikiams ar atsiradus kitam pagrindui pakeisti vaikui priteisto išlaikymo dydį, vaiko išlaikymo lėšas tvarkantis asmuo turi apie tai informuoti kitą išlaikymą teikiantį asmenį. Pastarajam turint galimybių teikti didesnį išlaikymą, jei jo padidinimo reikalaujama pagrįstai, nuo šio momento atsiranda atitinkama pareiga išlaikymą padidinti (CK 3.200 straipsnis). Tėvai, kurie atskirai augina vaikus, tačiau abu turi pareigą juos išlaikyti, dažnai žino, kad išlaikymo dydis priklauso nuo esamo MMA (minimalaus mėnesinio atlyginimo). Tačiau svarbu suprasti, kad MMA yra tik orientacinis dydis, o ne įstatymo numatytas minimalus išlaikymo dydis. Dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo dydžio pakeitimo (padidinimo ar sumažinimo) tėvai visuomet gali susitarti patys. Apsisprendus kreiptis į teismą dėl išlaikymo dydžio padidinimo ar sumažinimo, faktinė situacija turi atitikti įstatyme numatytas sąlygas. Pažymėtina, kad asmuo gali remtis tiek vienu iš pagrindų, tiek abiem pagrindais. Teismui būtina nurodyti ir įrodyti, kas pasikeitė ir kokia apimtimi pasikeitė (ar tai būtų tėvų turtinė padėtis, ar vaiko poreikiai), nes teismas turi teisę pakeisti išlaikymo dydį ir formą tik tais atvejais, kai aplinkybės pasikeitė iš esmės ir yra tikslinga peržiūrėti jau priteistą išlaikymo dydį. Kokio pobūdžio ir masto turtinės padėties pasikeitimas laikytinas esminiu, įstatyme nekonkretizuota. Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikų išlaikymui. Tėvų pareiga teikti vaikui išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis, juolab išlaikymo teikėjo nerūpestingu, nesąžiningu elgesiu. Taigi, norint kreiptis į teismą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo (padidinimo ar sumažinimo) reikia įsivertinti visas savo asmeninio gyvenimo aplinkybes, o ne vadovautis kitų (draugų, kaimynų) atvejais.
Projektai
Steigėjas
Informacinis rėmėjas
