Vaiko gyvenamosios vietos pakeitimas ir ginčų sprendimas: teisiniai aspektai

Teisiniai ginčai dėl vaikų Lietuvoje dažniausiai suprantami kaip tėvų ginčai dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo bei ginčai dėl bendravimo su vaiku tvarkos. Greta šių ginčų labai dažnai yra ir ginčas dėl vaiko išlaikymo. Kai tėvas ir motina gyvena skyrium, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma tėvų susitarimu, o kilus ginčui - teismo sprendimu. Tokiais atvejais vaikas gyvena su tuo iš tėvų, kuris nurodytas teismo sprendime.

Teisinio reguliavimo ypatumai ir „varžybų“ principas

Teoriškai įstatymų leidėjas siekia sukurti lygiavertiškumą, tačiau praktiškai nustatytas teisinis reguliavimas kartu negyvenančių tėvų ginče dėl vaiko labai dažnai paskatina didelę tarpusavio konkurenciją ir „varžybas“. Dažniausiai ginčo šalys pasiklysta ir vaiko gyvenamąją vietą ginčo įkarštyje supranta kaip „aukso puodą“, kurį būtinai reikia laimėti. Nuo to priklauso, ant kieno pečių guls teismo sprendime nurodytos vaiko išlaikymo sumos mokėjimas.

Eiliškumas, kuriuo sprendžiami klausimai dėl vaiko, gali turėti esminės reikšmės jų išsprendimui. Tradiciškai pirmiausiai siekiama atsakyti į klausimą, su kuriuo iš tėvų gyvens vaikas, o tuomet sprendžiama dėl bendravimo tvarkos ir išlaikymo. Tačiau praktika rodo, kad efektyviau pirmiausia aptarti bendravimo tvarką ir vaiko išlaikymą, o gyvenamosios vietos nustatymą palikti pabaigai.

Vaiko gyvenamosios vietos pakeitimas: kada galimas?

Pasikeitus aplinkybėms ar vienam iš tėvų atidavus vaiką auginti kitiems asmenims, antrasis iš tėvų gali kreiptis į teismą dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo. Pakartotinis ieškinys galimas, jei faktinės aplinkybės taip pasikeitė, kad sudaro naują ieškinio pagrindą, pavyzdžiui:

• Vaiko norų pasikeitimas (atsižvelgiant į amžių ir brandumą).
• Tėvo ar motinos gyvenimo sąlygų esminis pasikeitimas.
• Vieno iš tėvų išvykimas gyventi į užsienį.
• Pablogėjusi vaiko priežiūra ar auklėjimas.

Svarbu pabrėžti, kad viena neesminė aplinkybė negali būti laikoma pagrindu keisti teismo sprendimą. Teismas visada vertina situaciją per geriausių vaiko interesų prizmę.

Teismų praktikos pavyzdys

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (LAT) praktikoje (pvz., civilinė byla Nr. 3K-3-333-684/2019) akcentuojama, kad jei tėvas ar motina, su kuriuo nustatyta gyvenamoji vieta, realiai su vaiku negyvena ir perduoda jį auginti kitam, tai yra esminis pagrindas keisti teismo sprendimą. Tokiais atvejais vertinami šie kriterijai:

Svarbūs procesiniai niuansai

Nuo 2019 m. sausio 1 d. šeimos bylose privaloma ikiteisminė mediacija. Tėvams nesutariant, pirmiausia siekiama taikaus ginčo sprendimo padedant mediatoriui. Be to, nagrinėjant bylą, vaikas, sugebantis suformuluoti savo pažiūras, turi būti išklausytas tiesiogiai, o jei tai neįmanoma - per atstovą. Vis dėlto, vaiko norai nereiškia, kad jis priima galutinį teisinį sprendimą - tai yra teismo prerogatyva.

tags: #del #vaiko #gyvemaosios #vietos #pakeitimo #bendravimo

• Sužinokite, kaip IKEA vaikiškos užuolaidos padeda sukurti jaukią erdvę
• Kaip išrinkti jogurtą kūdikiui?
• kaip taikomas alternatyvus gydymas vaikams
• Ugdymo kokybė "Vyturėlyje"
• Kodėl kiaušiniai plūduriuoja