Tėvystės klausimai gali kilti įvairiose situacijose - kai santykiai tarp tėvų nutrūksta, kai atsiranda naujų aplinkybių ar kyla abejonių dėl vaiko kilmės. Nors paprastai vaiko kilmė yra grindžiama giminyste, t. y. Tėvystė yra teisinis tėvo ryšys su vaiku, kuris reiškia socialinį ir teisinį vaiko ir tėvo ryšio pripažinimą, kiekvienu atveju nagrinėjant klausimą dėl tėvystės nuginčijimo yra svarbu nustatyti, kokie yra susiklostę santykiai tarp vaiko ir tėvo.
Vaiko teisė žinoti savo kilmę yra vienas iš tarptautiniais ir nacionaliniais teisės aktais saugomų ir ginamų vaiko interesų. Tai yra svarbus juridinis faktas, leidžiantis nustatyti už vaiko teisių įgyvendinimą atsakingus asmenis, vaiko tėvus. Tėvystės pripažinimas (arba nuginčijimas) yra aktualus, nes Lietuvos statistikos departamento pateikiami duomenys rodo, kad 2024 metais Lietuvoje gimusieji vaikai santuokos neįregistravusiems tėvams sudarė 27,7 proc. Taip pat nereti atvejai, kai santuoką sudaręs asmuo susilaukia vaiko su kitu asmeniu (ne sutuoktiniu ar sutuoktine). Vaikas turi teisę, kiek tai įmanoma, žinoti savo tėvus. Sprendžiant šeimos ginčus, įskaitant ir dėl tėvystės, prioritetas yra teikiamas pirmiausia vaiko teisėms ir interesams užtikrinti.
Tėvystės nuginčijimas galimas tik tuomet, kai asmuo, įrašytas kaip vaiko tėvas, nėra biologinis vaiko tėvas. Įprastai tokiais atvejais kreipiamasi į teismą, pateikiant ieškinį dėl tėvystės nuginčijimo. Tačiau labai svarbu atkreipti dėmesį į terminus. Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas numato, kad ieškinį dėl tėvystės nuginčijimo galima pateikti per vienerius metus nuo to momento, kai asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti, kad nėra biologinis vaiko tėvas. Jei terminas praleidžiamas, vėliau tokį ieškinį pateikti galima tik teismui pripažinus, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių.
Pagrindinis ir svarbiausias įrodymas tėvystės nuginčijimo bylose - DNR tyrimas. Jis atliekamas teismo paskyrimu arba savanoriškai, kai abi pusės sutinka. Jei vaiko motina ar įrašytas tėvas (atstovai pagal įstatymą) nesutinka su genetinės ekspertizės atlikimu, teismas neturi teisės jos skirti priverstinai - tai būtų pažeidimas asmens teisei į kūno neliečiamumą. Tokią poziciją yra išaiškinęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2019 m. gegužės 8 d. nutartyje (civilinė byla Nr. e3K-3-180-695/2019). Todėl, kai genetinė ekspertizė neatliekama, vertinama visuma - liudytojų parodymai, susirašinėjimai, finansiniai dokumentai, bendro gyvenimo faktai ar kiti įrodymai.

Pabrėžtina, kad informacijos slėpimas ar manipuliavimas vaikui svarbia informacija, visų pirma pažeidžia vaiko interesus, nes tėvyste grindžiamos ne tik vaiko ir tėvo tarpusavio asmeninės ir turtinės teisės ir pareigos, bet ir įstatymo nereglamentuojami asmeninio pobūdžio psichologiniai, socialiniai vaiko ir tėvo santykiai. Tėvystės nuginčijimu gali būti siekiama ne tik nutraukti egzistuojantį vaiko teisinį santykį su tėvu įrašytu asmeniu, bet ir nustatyti tikrąją vaiko kilmę, biologinį vaiko tėvą. Ieškiniams dėl tėvystės nustatymo ieškinio senaties terminas netaikomas, todėl tokio pobūdžio bylose, kai yra pareiškiamas dvigubas reikalavimas - nuginčyti ir nustatyti tėvystę, teismas ieškinio senaties termino taikymo klausimą turėtų vertinti ne kiekvienam pareikštam reikalavimui atskirai, o kartu, prioritetiškai atsižvelgdamas į vaiko interesus.
Atsižvelgiant į būtinumą apsaugoti vaiko interesus ir užtikrinti jo statuso apibrėžtumą, yra nustatyta trumpa ieškinio dėl tėvystės nuginčijimo senatis. CK 3.152 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kreiptis į teismą dėl tėvystės (motinystės) nuginčijimo nustatomas vienerių metų ieškinio senaties terminas. Šis terminas skaičiuojamas nuo tos dienos, kada asmuo, kuris kreipiasi į teismą, sužinojo apie ginčijamus duomenis, įrašytus vaiko gimimo įraše, arba paaiškjo aplinkybių, duodančių pagrindą teigti, kad duomenys neatitinka tikrovės.
LAT teisėjų kolegija pasisakė, kad prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principas šio pobūdžio bylose reiškia, kad, sprendžiant su tėvystės nuginčijimu susijusius klausimus, svarbiausiais laikytini vaiko interesai. Tėvystės nuginčijimas galimas tik esant svariam pagrindui, įvertinus jo galimą poveikį vaiko interesams. Todėl faktas, kad vaiko motinos sutuoktinis (ar buvęs sutuoktinis, tuo atveju jei vaikas gimė nepraėjus daugiau kaip trims šimtams dienų po santuokos pabaigos) nėra biologinis vaiko tėvas, yra reikšmingas, tačiau nėra savaime pakankamas pagrindas nuginčyti tėvystę visais atvejais, nes teismas vertina ir kitas su prašomais nutraukti šeimos ryšiais susijusias svarbias aplinkybes.
Teismų praktikoje pabrėžiama, kad kiekvienu atveju būtina įvertinti ne tik biologinius duomenis, bet ir vaiko interesus bei emocinį ryšį su asmeniu, įrašytu kaip tėvu. Pavyzdžiui, jeigu vaiko gimimo dokumentuose tėvystė yra įrašyta, tačiau nėra kito asmens, kuris norėtų ir galėtų tėvystę pripažinti, teismas gali atsisakyti nuginčyti tėvystę vien dėl to, kad vaikas neliktų be teisinio tėvo statuso turinčio asmens. Be to, jeigu tarp vaiko ir įrašyto tėvo yra susiformavęs stiprus emocinis ryšys, teismas gali spręsti, kad šis ryšys yra svarbesnis nei biologinis tėvystės faktas - net jei kitas vyras būtų pasirengęs pripažinti tėvystę ir atlikęs DNR tyrimą.

Dėl psichologinių priežasčių, prieraišumo vaikas tėvu gali laikyti asmenį, kuris nėra jo biologinis tėvas, o tokiu atveju vaikui svarbesnis emocinis ryšys su asmeniu, kurį jis laiko tėvu, nei kraujo ryšys. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad nepilnamečio vaiko M. D. tėvas (teisinio statuso ir socialinės tėvystės prasme) yra ieškovas R. D., kuris, vaikui gimus Vokietijoje, įregistravo jį kaip savo sūnų, 2011 m. birželio 23 d. suteikė jam vardą ir savo pavardę. Išduotame vaiko gimimo įraše nurodyta, kad vaiko tėvas yra ieškovas. Ieškovas siekė, kad atsakovė grįžtų su juo gyventi į Lietuvą. Šalims susitaikius ir grįžus gyventi į Lietuvą, ieškovas vaiką priėmė kaip savo, juo rūpinosi, ir iki pat 2016 m. balandžio mėnesio teikė išlaikymą. Tarp ieškovo ir vaiko yra susiformavęs glaudus socialinis ryšys, vaikas ieškovą laiko savo tėvu, nori su juo bendrauti, jo pasiilgsta.
Teisėjų kolegija nusprendė, kad šiuo atveju, egzistuojant ieškovo ir vaiko socialiniam ryšiui, nesant aiškios perspektyvos nustatyti biologinį vaiko tėvą, biologinė tėvystė praranda aktualumą, nes svarbesni tampa paties vaiko interesai. Nuginčijus ieškovo tėvystę, vaikui kiltų grėsmė likti be tėvo. Tai traumuotų vaiką psichologiškai.
Nustatant vaiko kilmę siekiama įteisinti giminystės ryšius. Vaiko kilmė - tai vaiko gimimas iš konkrečių tėvų. Kiekvienu atveju pirminis vaiko kilmės patvirtinimo dokumentas yra gimimo įrašas, padarytas civilinės metrikacijos skyriuje. Vaiko ir tėvų tarpusavio teisės ir pareigos yra grindžiamos vaiko kilme. Jau pats gimimo faktas sukuria vaiko ir tėvų tarpusavio teises ir pareigas. LR CK numato pagrindinę sąlygą, kad tėvystę galima nustatyti teismo tvarka. Tėvystę teismo tvarka galima nustatyti ir tada, kai vaikui gimus ir registruojant jo gimimą įstatyme nurodyta tvarka buvo nustatyta jo kilmė iš tėvo. Tuo tarpu jeigu vaikas yra miręs ir jo kilmė iš tėvo vaikui esant gyvam nebuvo nustatyta, tokio vaiko kilmė iš tėvo nustatoma tik jei vaikas yra susilaukęs palikuonių, t.y. LR CK yra išvardinti tėvystės nustatymo pagrindai.

Nuginčijus tėvystę, teisinis ryšys tarp vyro ir vaiko nutrūksta: vyras nebeturi pareigos mokėti alimentų, o vaikas netenka paveldėjimo teisių iš buvusio tėvo. Tačiau svarbu žinoti, kad praeityje sumokėti alimentai atgal negrąžinami.
Savanoriškai pripažinta tėvystė gali būti nuginčyta tik išimtinais atvejais, pavyzdžiui, esant apgavystei ar prievartai pripažinti tėvystę arba suklydus dėl fakto, kuris nebuvo žinomas.
LR CK numato pagrindinę sąlygą, kad tėvystę galima nustatyti teismo tvarka. Tėvystę teismo tvarka galima nustatyti ir tada, kai vaikui gimus ir registruojant jo gimimą įstatyme nurodyta tvarka buvo nustatyta jo kilmė iš tėvo. LR CK yra numatyta tvarka, kuria vadovaujantis galima pripažinti, kad vaiko gimimo įraše nurodyti tėvų ar vieno iš jų duomenys įrašyti neteisingai, kad juos būtų galima išbraukti. LR CK yra nurodyti tėvystės (motinystės) nuginčijimo pagrindai. Kai vaikas gimė susituokusiems tėvams arba nepraėjus daugiau kaip trims šimtams dienų po santuokos pabaigos, tai tėvystę (motinystę) nuginčyti galima tik įrodžius, kad asmuo negali būti vaiko tėvas. Tokiais įrodymais yra ne tik moksliniai tyrimai, bet ir įtikinami faktai, pvz. Kreiptis į teismą dėl tėvystės (motinystės) nuginčijimo suinteresuoti asmenys gali per vienerius metus.
Europos Žmogaus Teisių Teismas (EŽTT) yra pabrėžęs, kad šio pobūdžio bylose apsvarstymas to, kas atitiktų geriausius vaiko interesus, turi esminę reikšmę; vaiko geriausi interesai, priklausomai nuo jų pobūdžio ir rimtumo, gali nusverti tėvų interesus (žr., pvz., EŽTT 2014 m. vasario 18 d. sprendimą byloje A. L. prieš Lenkiją (pareiškimo Nr. 28609/08), par. Sprendžiant apie vaiko interesą žinoti savo kilmę, paminėtina, kad EŽTT sprendimu ypač sureikšmino vaiko teisę žinoti tiesą apie savo šaknis (kas gali būti itin svarbu suprantant savo gyvenimo istoriją ir formuojant tapatybę), netgi šiam to nepageidaujant (žr. EŽTT 2016 m. sausio 14 d. sprendimą byloje Mandet prieš Prancūziją (pareiškimo Nr. EŽTT yra nurodęs bendrąjį principą, kad tėvystės nustatymo bylose asmenys turi Konvencijos saugomą gyvybiškai svarbų interesą gauti informaciją, būtiną atskleidžiant tiesą apie svarbų jų asmens identiteto aspektą; privataus gyvenimo gerbimas reikalauja, kad kiekvienas galėtų nustatyti savo kaip atskiro žmogaus identiškumą apibūdinančius faktus - asmens teisė į tokią informaciją yra svarbi dėl šios informacijos poveikio asmenybės formavimuisi (žr., pvz., EŽTT 2002 m. vasario 7 d. sprendimą byloje Mikulić prieš Kroatiją (pareiškimo Nr. 53176/99), par. 64);šiame kontekste svarbi asmens galimybė ne tik žinoti savo kilmę, bet ir galimybė ją teisiškai pripažinti (žr., pvz., EŽTT 2005 m. birželio 2 d. sprendimą byloje Znamenskaya prieš Rusiją (pareiškimo Nr. Pagal EŽTT jurisprudenciją, kai tėvystė negali būti nustatyta DNR tyrimais (teisinėje sistemoje neįtvirtinta priemonių dėl priverstinio tyrimų atlikimo), asmens, siekiančio tėvystės nustatymo, interesai turi būti apsaugomi; procesinių priemonių priversti tariamą tėvą paklusti teismo nutarčiai (dėl DNR tyrimų atlikimo) stoka atitinka proporcingumo principą tik tada, kai yra nustatytos alternatyvios priemonės, leidžiančios nepriklausomai institucijai greitai išspręsti tėvystės nustatymo klausimą (žr., pvz., 2002 m. vasario 7 d. sprendimą byloje Mikulić prieš Kroatiją(pareiškimo Nr. 53176/99), par.
Tėvystės pripažinimas (arba nuginčijimas) yra aktualus, nes Lietuvos statistikos departamento pateikiami duomenys rodo, kad 2024 metais Lietuvoje gimusieji vaikai santuokos neįregistravusiems tėvams sudarė 27,7 proc. Taip pat nereti atvejai, kai santuoką sudaręs asmuo susilaukia vaiko su kitu asmeniu (ne sutuoktiniu ar sutuoktine). Vaikas turi teisę, kiek tai įmanoma, žinoti savo tėvus. Sprendžiant šeimos ginčus, įskaitant ir dėl tėvystės, prioritetas yra teikiamas pirmiausia vaiko teisėms ir interesams užtikrinti. Tėvystės nuginčijimas nėra skirtas vien tik biologinei kilmei nustatyti, todėl visada turi būti siekiama, kad vaikas neliktų be tėvo.
tags: #del #tevystes #nugincijimo #ir #nustatymo